Visuomenės senėjimas besivystančioms valstybėms smogia dar skaudžiau

Publikuota: 2018-04-09
Rio de Žaneiras Brazilijoje. Konstantino Chalabovo („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.
Rio de Žaneiras Brazilijoje. Konstantino Chalabovo („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.

Įprasta kalbėti apie Vakarų pasaulio valstybių problemą – mažą gimstamumo rodiklį, visuomenės senėjimą bei darbo jėgos trūkumą, kas riboja šių šalių ekonomikos augimą. Tačiau besivystančiose valstybėse ši tendencija kelia dar daugiau bėdų – jos pasensta dar prieš tapdamos turtingomis.

Lotynų Amerikoje ir Azijoje gimstamumas sparčiai mažėja, o ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė mažina pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių santykį. Tai vyksta sparčiau nei išsivysčiusiame pasaulyje, todėl šios ekonomikos turi mažiau laiko prisitaikyti, rašo „The Wall Street Journal“.

Šių šalių vyriausybėms tai reiškia didesnę biudžeto dalį pensijoms ir sveikatos apsaugai bei mažiau pinigų ekonomikos vystymui.

Vakaruose tęsėsi ilgiau

Visuomenės senėjimas yra gerai pažįstamas fenomenas išsivysčiusiose valstybėse. Po kūdikių bumo, fiksuoto po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Vakarų pasaulyje gimstamumas pastebimai sumažėjo. Tačiau tuo metu tokios valstybės kaip JAV ar Jungtinė Karalystė jau turėjo išvystytą infrastruktūrą ir reikiamas institucijas, kad galėtų įveikti šį iššūkį.

Tuo metu tokiose valstybėse kaip Brazilija vis dar juntamas didžiulis gyvenamojo ploto, mokyklų, kelių ir kitų infrastruktūros elementų trūkumas. Ilgą laiką tokių problemų sprendimas buvo vyriausybės prioritetas. Vis dėlto šiuo metu pensijos jau „suvalgo“ 43% Brazilijos biudžeto, sveikatos apsauga – dar 7%. Savo ruožtu biudžeto dalys, kurios yra kritiškai svarbios valstybės ateičiai – švietimas ir infrastruktūra gauna vos po 3%.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad pažangesnėse besivystančiose valstybėse, tokiose kaip Brazilija, iki 2050-ųjų dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuo 7 nusmuks iki 2,5. Tik Japonija yra patyrusi tokį pokytį per panašiai trumpą periodą. Šiuo metu šios šalies vyriausybė yra tarp labiausiai įsiskolinusių pasaulyje.

Jungtinė Karalystė ir JAV užtruko atitinkamai 95 ir 82 metus, kol gimstamumo rodiklis nukrito nuo 6 iki 3 vaikų, tenkančių vienai moteriai. Tuo metu Turkijoje toks pat pokytis įvyko per 27 metus, Brazilijoje – per 26 m., o Kinijoje – vos per 11 m. Tiesa, pastarosios statistiką iš dalies lėmė vyriausybės vykdyta vieno vaiko politika.

Tęsinys – po grafiku

[infogram id="49fc057c-50c6-478c-8a97-8e5e4d062160" prefix="me7" format="interactive" title="Vidutinis gyventojų amžius Brazilijoje"]

Skolinimosi reitingų bendrovė „Standart & Poor‘s” prognozuoja, kad, jeigu neįvyks reikšmingų pokyčių pensijų ir sveikatos apsaugos politikoje, skolos mastas iki 2050 m. besivystančiose valstybėse itin išaugs – 307% nuo BVP Brazilijoje, 274% – Kinijoje, 262% Rusijoje ir 341% Saudo Arabijoje.

Labiausiai įsiskolinusi didelė ekonomika pasaulyje šiuo metu yra Italija, kurios skola sudaro 120% nuo BVP.

Nepopuliarūs sprendimai

Anot ekspertų, geroji žinia yra ta, kad valstybės gali išspręsti šią problemą įvairiais būdais: padidinti išėjimo į pensiją amžių ar sumažinti pensijas. Tačiau blogoji naujiena – tai nėra populiarūs sprendimai. Pavyzdžiui, Brazilijoje į pensiją šiuo metu vidutiniškai išeinama 55 m. amžiaus.

Valstybėje, kur kairiosios politinės jėgos yra istoriškai įtakingos, vyriausybė yra įsipareigojusi mokėti pensijas ir suteikti sveikatos priežiūros paslaugas net ir tiems, kurie niekada neturėjo legalaus darbo. Tokia teisė yra numatyta 1988-ųjų Konstitucijoje. Šie sprendimai buvo įgyvendinti, kai šalis gaudavo daug pajamų iš žaliavų eksporto. Tačiau dabar padėtis keičiasi ir šalies iždas sunkiai gali padengti tokius įsipareigojimus.

2017-aisiais Brazilijos provincijoje gyvenantys darbuotojai, kurių didžioji dalis dirba nelegaliai, sumokėjo 3 mlrd. USD socialinės apsaugos mokesčiams. Tuo metu iš valstybės pensininkai šiuose regionuose gavo 36 mlrd. USD.

Be to, šalies pensijų sistema yra iškreipta ir daugelis pensininkų, praeityje dirbusių valstybiniame sektoriaus dėl įvairių privilegijų gauna dideles išmokas. Pavyzdžiui, jiems yra kompensuojama infliacijos įtaka.

Tokiu būdu Brazilija pensijoms jau per išleidžia 13,1% nu valstybės BVP, tiek pat kiek ir Graikija, kur vyresnių nei 65 m. žmonių yra du kartus daugiau.

Michelis Temeras, šalies prezidentas, vasarį ėmėsi socialinės sistemos pertvarkų, tačiau jo palaikymas šiuo metu yra rekordiškai žemas. Tiesa, prezidentas yra įsivėlęs ir į skandalingas korupcijos istorijas.

Šiuo metu ekonominį nuosmukį išgyvenančioje Brazilijoje dažnai užsidaro mokyklos ir universitetai, šalies ligoninėms trūksta medikamentų. Pernai degalų pritrūkusi policija į gatves išsiųsdavo vos pusę turimų automobilių. Valstybės investicijos į šiuose sektorius susitraukė iki minimumo.

„Investicijos yra tai, kas yra nukertama ieškant kompromiso, kai nėra pinigų“, – „The Wall Street Journal“ sako Gustavas Barbosa, buvęs Brazilijos finansų sekretorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Coca-Cola“ vadovas: nestabilumas apsunkina tarptautinio verslo plėtojimą

Muhtaras Kentas, į pensiją išeiti besiruošiantis kompanijos „Coca Cola“ vykdomasis direktorius, antradienį...

Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
18:32
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Premjeras tikslina į tarnybas kreipęsis dėl „procesų, vykstančių šalyje“, ne dėl konservatorių   30

Premjeras Saulius Skvenelis antradienio popietę pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų,...

Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 20

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

R. Masiulis žada ieškoti vidinių ŠMM išteklių mokytojų algoms didinti 6

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad ieškos...

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobisto M. Nagevičiaus kandidatūrą 5

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobistą Martyną Nagevičių. 

2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Buvęs Veterinarijos tarnybos instituto vadovas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo  

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

E. Macronas bando nuraminti visuomenę, didins minimalią algą 4

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį vakare kreipėsi į tautą ir pažadėjo minimalaus...

Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Spartaus verslo augimo programa: išmoktos pamokos ir viršyti dalyvių lūkesčiai Rėmėjo turinys

SEB banko ir tarptautinės konsultacijų UAB „Civitta“ rengta Spartaus verslo augimo programos sesija viršijo...

Du keliai spręsti viešojo sektoriaus krizę: kuriuo pasuks Lietuva Premium 2

Dėl didesnės piliečių gerovės išsivysčiusios šalys renkasi du kelius – vienos mokesčius didina, o gavusios...

Finansai
09:01
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 2

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
06:00

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau