Visuomenės senėjimas besivystančioms valstybėms smogia dar skaudžiau
Lotynų Amerikoje ir Azijoje gimstamumas sparčiai mažėja, o ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė mažina pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių santykį. Tai vyksta sparčiau nei išsivysčiusiame pasaulyje, todėl šios ekonomikos turi mažiau laiko prisitaikyti, rašo „The Wall Street Journal“.
Šių šalių vyriausybėms tai reiškia didesnę biudžeto dalį pensijoms ir sveikatos apsaugai bei mažiau pinigų ekonomikos vystymui.
Vakaruose tęsėsi ilgiau
Visuomenės senėjimas yra gerai pažįstamas fenomenas išsivysčiusiose valstybėse. Po kūdikių bumo, fiksuoto po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Vakarų pasaulyje gimstamumas pastebimai sumažėjo. Tačiau tuo metu tokios valstybės kaip JAV ar Jungtinė Karalystė jau turėjo išvystytą infrastruktūrą ir reikiamas institucijas, kad galėtų įveikti šį iššūkį.
Tuo metu tokiose valstybėse kaip Brazilija vis dar juntamas didžiulis gyvenamojo ploto, mokyklų, kelių ir kitų infrastruktūros elementų trūkumas. Ilgą laiką tokių problemų sprendimas buvo vyriausybės prioritetas. Vis dėlto šiuo metu pensijos jau „suvalgo“ 43% Brazilijos biudžeto, sveikatos apsauga – dar 7%. Savo ruožtu biudžeto dalys, kurios yra kritiškai svarbios valstybės ateičiai – švietimas ir infrastruktūra gauna vos po 3%.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad pažangesnėse besivystančiose valstybėse, tokiose kaip Brazilija, iki 2050-ųjų dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuo 7 nusmuks iki 2,5. Tik Japonija yra patyrusi tokį pokytį per panašiai trumpą periodą. Šiuo metu šios šalies vyriausybė yra tarp labiausiai įsiskolinusių pasaulyje.
Jungtinė Karalystė ir JAV užtruko atitinkamai 95 ir 82 metus, kol gimstamumo rodiklis nukrito nuo 6 iki 3 vaikų, tenkančių vienai moteriai. Tuo metu Turkijoje toks pat pokytis įvyko per 27 metus, Brazilijoje – per 26 m., o Kinijoje – vos per 11 m. Tiesa, pastarosios statistiką iš dalies lėmė vyriausybės vykdyta vieno vaiko politika.
Tęsinys – po grafiku[infogram id="49fc057c-50c6-478c-8a97-8e5e4d062160" prefix="me7" format="interactive" title="Vidutinis gyventojų amžius Brazilijoje"]
Skolinimosi reitingų bendrovė „Standart & Poor‘s” prognozuoja, kad, jeigu neįvyks reikšmingų pokyčių pensijų ir sveikatos apsaugos politikoje, skolos mastas iki 2050 m. besivystančiose valstybėse itin išaugs – 307% nuo BVP Brazilijoje, 274% – Kinijoje, 262% Rusijoje ir 341% Saudo Arabijoje.
Labiausiai įsiskolinusi didelė ekonomika pasaulyje šiuo metu yra Italija, kurios skola sudaro 120% nuo BVP.
Nepopuliarūs sprendimai
Anot ekspertų, geroji žinia yra ta, kad valstybės gali išspręsti šią problemą įvairiais būdais: padidinti išėjimo į pensiją amžių ar sumažinti pensijas. Tačiau blogoji naujiena – tai nėra populiarūs sprendimai. Pavyzdžiui, Brazilijoje į pensiją šiuo metu vidutiniškai išeinama 55 m. amžiaus.
Valstybėje, kur kairiosios politinės jėgos yra istoriškai įtakingos, vyriausybė yra įsipareigojusi mokėti pensijas ir suteikti sveikatos priežiūros paslaugas net ir tiems, kurie niekada neturėjo legalaus darbo. Tokia teisė yra numatyta 1988-ųjų Konstitucijoje. Šie sprendimai buvo įgyvendinti, kai šalis gaudavo daug pajamų iš žaliavų eksporto. Tačiau dabar padėtis keičiasi ir šalies iždas sunkiai gali padengti tokius įsipareigojimus.
2017-aisiais Brazilijos provincijoje gyvenantys darbuotojai, kurių didžioji dalis dirba nelegaliai, sumokėjo 3 mlrd. USD socialinės apsaugos mokesčiams. Tuo metu iš valstybės pensininkai šiuose regionuose gavo 36 mlrd. USD.
Be to, šalies pensijų sistema yra iškreipta ir daugelis pensininkų, praeityje dirbusių valstybiniame sektoriaus dėl įvairių privilegijų gauna dideles išmokas. Pavyzdžiui, jiems yra kompensuojama infliacijos įtaka.
Tokiu būdu Brazilija pensijoms jau per išleidžia 13,1% nu valstybės BVP, tiek pat kiek ir Graikija, kur vyresnių nei 65 m. žmonių yra du kartus daugiau.
Michelis Temeras, šalies prezidentas, vasarį ėmėsi socialinės sistemos pertvarkų, tačiau jo palaikymas šiuo metu yra rekordiškai žemas. Tiesa, prezidentas yra įsivėlęs ir į skandalingas korupcijos istorijas.
Šiuo metu ekonominį nuosmukį išgyvenančioje Brazilijoje dažnai užsidaro mokyklos ir universitetai, šalies ligoninėms trūksta medikamentų. Pernai degalų pritrūkusi policija į gatves išsiųsdavo vos pusę turimų automobilių. Valstybės investicijos į šiuose sektorius susitraukė iki minimumo.
„Investicijos yra tai, kas yra nukertama ieškant kompromiso, kai nėra pinigų“, – „The Wall Street Journal“ sako Gustavas Barbosa, buvęs Brazilijos finansų sekretorius.
