Imamasi Konstitucijos pataisos, kuri leistų Paksui vėl tapti prezidentu

Rimas Andrikis, opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys, antradienį Seimui pateikė Konstitucijos pataisos projektą, kurį savo parašais parėmė 72 Seimo nariai – ne tik p. Pakso įsteigtos „tvarkiečių“ partijos atstovai, bet ir valdantieji valstiečiai-žalieji, tarp jų ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis, taip pat valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, taip pat pora opozicinių liberalų.

Šio projekto pateikimui antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19. Tačiau tiek balsų gerokai nepakanka, kad siūloma Konstitucijos pataisa būtų priimta. Tam reikėtų bent 94 Seimo narių balsų. Pataisai priešinasi didesnė dalis opozicinių frakcijų.

Pagal pateiktąjį projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus 10 m. galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

Seimas prieš dvi savaites po pateikimo yra pritaręs opozicinių konservatorių ir liberalų Konstitucijos pataisų projektui, kuris p. Paksui leistų kandidatuoti tik į Seimo narius, taip pat draustų būti renkamam į Seimo vadovybę. Už šių pataisų pateikimą balsavo 99 Seimo nariai. Premjeras tuomet sakė, kad šios pataisos „visiškai įgyvendina Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą“.

Bet p. Andrikis bei kiti Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai pareiškė nepasitenkinimą šiomis opozicijos pateiktomis pataisomis, tvirtindami, kad jos ir toliau pažeidžia nemenką dalį p. Pakso teisių, nes neleidžia siekti prezidento ir kai kurių kitų pareigų. „Kyla daug klausimų, kodėl Lietuva piktybiškai vengia vykdyti jau prieš kelerius metus priimtą EŽTT sprendimą dėl visiško teisių atstatymo ir renkamasi tik fragmentinį teisių atkūrimą“, – sakė p. Andrikis.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje opozicinių konservatorių atstovai pranešėjo klausė, kodėl „tvarkiečiai“ priešinasi kompromisiniam sprendimui – leisti p. Paksui dalyvauti bent Seimo rinkimuose ir tokiu būdu įgyvendinti EŽTT sprendimą. Bet p. Andrikis pakartojo, kad būtina atkurti visas nušalintojo prezidento rinkimines teises, įskaitant ir galimybę pakartotinai siekti valstybės vadovo pozicijos.

Didesnė dalis opozicijos atstovų pareiškė nepritarsiantys šiai pateiktai Konstitucijos pataisai, kas gali reikšti, kad ji nesurinks reikiamos balsų daugumos ir nebus priimta. „Priesaika yra konstituciškai įpareigojantis dalykas. Negalime jos nuvertinti. Todėl negalime net ir praėjus tam tikram laikui atkurti visų teisių tiems, kurie pažeidė priesaiką. Galima svarstyti tik bent dalinį teisių atkūrimą. Tik po to, kai įsivyraus rimtas ir aiškus požiūris į priesaiką, galėtume svarstyti ir apie tų teisių išplėtimą ar proporcingumą. Bet tam laikas dar neatėjo“, – diskusijose kalbėjo konservatorius Mantas Adomėnas.

Ponas Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004-ųjų, kai per apkaltą jis buvo pašalintas iš valstybės vadovo pareigų. EŽTT 2011 m. nusprendė, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Seimas prieš trejus metus jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų.

Iki šiol nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios p. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo būtina balsuoti du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą kaskart už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.