Darbo valanda per metus šalyje pabrango daugiau nei 8%

Tą rodo „Bloomberg professional“ skelbiamas ES valstybių darbo sąnaudų indeksas. Lietuvoje jis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių ir 4-as visoje Bendrijoje.

[infogram id="7b92cd7e-2f94-4681-a302-eca9b534c53e" prefix="68R" format="interactive" title="Darbo sąnaudų augimas"]

Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame veikia „Bloomberg professional“ terminalas, Finansų katedros vedėjas, sako, kad Darbo sąnaudų indekso augimas reiškia didėjančią naštą verslui dėl brangesnių darbo vietų.

„Šį rodiklį galima būtų vertinti sugretinus su infliacijos ar produktyvumo rodikliais. Infliacijos rodiklis Lietuvoje, remiantis „Bloomberg“ duomenimis (3,8%), taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos. Apibendrinant, tokia situacija rodo gana sparčiai brangstančios darbo vietos išlaikymo tendencijas, kurios turėtų būti sietinos ir su augančiu produktyvumu“, – pranešime spaudai cituojamas p. Krušinskas.

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, sako, kad darbo sąnaudų augimą Lietuvoje per šiuos metus ypač paskatino paslaugų sektoriaus proveržis, kur 70% darbo sąnaudų sudaro atlyginimai. Šuoliui įtakos turėjo ir darbo užmokesčio didinimas prekybos sferoje. Pramonėje, anot jo, šie pokyčiai jau įvykę anksčiau.

Pramonėje iš visų Baltijos šalių didžiausias Darbo sąnaudų indeksas fiksuotas Latvijoje, o mažiausias Estijoje. Lietuvos pramonėje vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu padidėjo 7,9%, Latvijoje 8,6%, o Estijoje – 5,0%. Pramonės sektoriuje visos ES šis vidurkis buvo lygus 2,3%.