Prezidentė ir premjeras nesutaria dėl Lietuvos santykių su Rusija

„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos“, – sakoma prezidentės pareiškime.

Jos teigimu, Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims, o mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina, todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga.

Prezidentė pažymėjo, kad svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ES institucijų svorį.

Ketvirtadienį, „Žinių radijuje“ paklaustas apie tarpvyriausybinės komisijos atnaujinimą, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad ji galėtų atnaujinti savo veiklą. Politiko manymu, abi valstybės galėtų kalbėtis apie prekybą, energetiką, žemės ūkio ir transporto klausimus, lietuvių mokytojų padėtį Karaliaučiuje.

Paskutinį kartą ši komisija Lietuvoje posėdžiavo 2011-aisiais.

Premjeras: požiūriai nesiskiria

Ponas Skvernelis ketvirtadienį popiet žurnalistams teigė gerbiantis prezidentės nuomonę, tačiau pakartojo, kad kontaktus, jo nuomone, turėti reikia.

„Šiaip mūsų požiūriai su prezidente nesiskiria - nei dėl sankcijų Rusijai, nei dėl padėties Rytų Ukrainoje, nei dėl Krymo, nei dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo būtinybės, nei dėl Rusijos agresyvios retorikos. Bet aš manau, kad reikia turėti aukščiausiojo lygio kontaktus su Maskva, kokius turi ir dauguma kitų ES valstybių. Toje aukšto lygio tarpvyriausybinėje komisijoje būtų sprendžiami konkretūs ekonominiai, techniniai ir kitokie analogiški klausimai. Apie kokią čia politiką arba grėsmę nacionaliniam saugumui kalba? Komisija veikė daug metų, iš Lietuvos pusės jai vadovauja Užsienio reikalų ministerija, iš Rusijos pusės - atitinkamas ministras“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Paklaustas apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus poziciją atsargiai vertinti komisijos darbo atnaujinimą, p. Skvernelis tvirtino, kad „ministras kartais pamiršta, kad yra ir vyriausybės narys“.

„Vienintelė ES“

Anksčiau premjeras Skvernelis teigė, kad Lietuva yra vienintelė iš ES valstybių, nepalaikanti jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija.

„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė p. Skvernelis, pažymėjęs, kad Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo okupacijos ir nesvarstys sankcijų Rusijai peržiūrėjimo.

Premjeras socialiniame tinkle paskelbė įrašą, aiškindamas savo interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sekmadienį išdėstytus teiginius. Šioje laidoje ministras pirmininkas taip pat tvirtino, kad ES mastu Lietuva yra unikali valstybė, neturėdama jokių santykių su Rusijai, kai net ir kaimyninės valstybės aktyviai dirba ekonominiais klausimais.

Ponas Skvernelis teigė, kad į šį klausimą būtina žvelgti pragmatiškai.

Ponas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras, po premjero teiginių sakė, kad šiuo metu prielaidų aukšto lygio politinių kontaktų atnaujinimui su Rusija nėra.

Nesutarė ir dėl JAV

Ponas Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijuje“ taip pat pareiškė, kad prezidentė Grybauskaitė nesitarė su vyriausybe prieš balsavimą Jungtinėse Tautose dėl JAV nepalankios rezoliucijos Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine klausimu.

„Kai kurie sprendimai priimami nežinant Vyriausybei. Balsavimas Jungtinėse Tautose parodė, kad bendradarbiavimo šioje temoje pritrūko. Vyriausybė šito klausimo nesvarstė“, – teigė p. Skvernelis.

Tiesa, Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų formaliai yra pavaldus Užsienio reikalų ministerijai.

Rašyti komentarą