Lietuvos BVP augimas ima lėtėti
Lyginant su II ketvirčiu – tik 0,1% augimas
Pasak statistikų pranešimo, 2017 m. III ketvirtyje BVP to meto kainomis siekė 11,3 mlrd. Eur. Palyginti su š. m. 2017 m. II ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,1%.
Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4% (nepašalinus – 3,1%).
„III ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai“, – rašoma Statistikos departamento pranešime spaudai.
Tęsinys po grafiku[infogram id="701b317e-054e-48e9-a1ca-de1a74318bfe" prefix="x8e" format="interactive" title="Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo pokyčiai"]
„2017 m. trijų ketvirčių BVP siekė 30,9 mlrd. Eur. Palyginti su 2016 m. trimis ketvirčiais, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9% (nepašalinus – 3,8%).
Dar detalizuos
Statistikos departamentas pirmadienį patikslino ir š. m. II ketvirčio BVP įvertį. Jis, anot statistikų, siekė 10,4 mlrd. Eur.
„Patikslintais duomenimis, palyginti su atitinkamu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis 2017 m. II ketvirtyje, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,1%“, – rašoma departamento pranešime spaudai.
Anksčiau skelbtas BVP pokytis š. m. II ketvirtyje buvo 4%.
„Realiems BVP pokyčiams įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų pasikeitimo įtaką. BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“, – paaiškinta Statistikos departamento pranešime spaudai.
Detalesnį 2017 m. III ketvirčio BVP įvertį žadama skelbti gruodžio 1 d. O visų šių metų BVP pokytis paaiškės kitų metų sausio pabaigoje. 2016-aisiais šalies BVP augo 2,3%, 2015-aisiais – 2%, 2014-aisiais – 3,5%.
Naujausiais Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skaičiavimais, šiemet Lietuvos BVP turėtų paaugti apie 3,6-3,8%, o 2018-2020 m. pamažu lėtės nuo 2,9% iki 2,4%.
Iš paskos valdžios institucijoms ir komercinių bankų ekspertai pakoregavo Lietuvos ūkio augimo prognozes šiems bei ateinantiems trejiems metams. Pvz., SEB prognozuoja, kad 2017 m. Lietuvos BVP paaugs 3,7%, o ne 3,2%, kaip to paties banko ekspertai prognozavo dar prieš nepilną pusmetį.
Mato palankią tarptautinę prekybą
Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, savo VŽ atsiųstame komentare pripažįsta, kad „Lietuvos ūkio plėtra šiek tiek sulėtėjo“. Bet, anot eksperto, ji „išlieka sparti“.
„Labiausiai prie ūkio plėtros prisideda palanki tarptautinės prekybos raida. Tai labiausiai siejama su itin stipriai pastaruoju metu augančia tarptautine prekyba, dėl įtampos darbo rinkoje sustiprėjusiu vidaus vartojimo augimu išsivysčiusiose valstybėse ir palankiomis finansavimo sąlygomis euro zonoje. Šie veiksniai lemia užsienio paklausos lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augimą. Tuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos – apdirbamoji gamyba ir transportas“, – komentuoja p. Imbrasas.
Tuo metu „sparčiau ūkiui augti kliudo paūmėjusi infliacija, nedidėjantis užimtųjų skaičius, stringantys Europos Sąjungos paramos srautai ir dėl gamtos išdaigų nulemtas mažesnis žemės ūkio derlius“.
Pasak jo, pasinaudodami užsienio paklausos augimu, Lietuvos apdirbamoji gamyba ir transportas sparčiai didina realųjį prekių ir paslaugų eksportą: „Prie jo apimties augimo taip pat reikšmingai prisideda didinami gamybos pajėgumai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, apdirbamosios gamybos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet ir netrumpą laiką mėgina efektyvinti veiklą, kartu – našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus.“
LB specialisto teigimu, Lietuvos transporto įmonės taip pat sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose. „Padidinusios vilkikų parką, šios įmonės sugebėjo pasinaudoti dėl aktyvios tarptautinės prekybos išaugusia transporto paslaugų paklausa. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisideda ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose“, – sako p. Imbrasas.
„Teigiamą įtaką ūkio augimui daro ir atsigaunantis statybų sektorius“, – priduria jis.
Stabdantys veiksniai: infliacija ir prastas derlius
„Lėtesnei ūkio plėtrai įtakos turi pradėjusios sparčiau kilti kainos ir nedidėjantis užimtųjų skaičius. Kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 2017 m. pradėjusi didėti ir rugsėjį sudariusi 4,6%, infliacija vis stipriau varžo namų ūkių perkamosios galios, o kartu ir vartojimo augimą“, – tvirtina LB ekspertas.
Jis teigia, kad Lietuvos BVP augimą 2017 m. III ketvirtį taip pat slopino dėl itin lietingų orų sumažėjęs žemės ūkio derlius. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdinių augalų derlius šiais metais turėtų būti beveik 5% mažesnis nei pernykštis. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, žemdirbių dėl liūčių patirti nuostoliai gali siekti apie 40 mln. Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
„LB vertinimu, artimiausiu prognozuojamu laikotarpiu Lietuvos ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau išliks pakankamai sparti. Ūkio augimą skatins palanki pagrindinių prekybos partnerių raida. Tai kartu su augančiomis investicijomis gerins eksportuojančiojo sektoriaus plėtros galimybes. Į vidaus paklausą orientuotas ekonomines veiklas palankiai veiks didėjančios gyventojų pajamos ir, kaip numatoma, atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai. Tiesa, ūkio plėtrą vis labiau ribos darbuotojų stygius ir mažėjanti darbo jėga, o įmonių konkurencingumui grėsmę gali kelti reikšmingai augančios darbo sąnaudos“, – savo komentare atkreipia dėmesį p. Imbrasas.
[infogram id="4e49445f-7aac-420f-92d5-596da612c360" prefix="sEP" format="interactive" title="Infliacija pagal SVKI* Lietuvoje 2017 m."]
Sutinka su Lietuvos banko įžvalgomis
Komercinių bankų analitikai sutinka, kad ekonomikos augimo tempo lėtėjimas pirmiausia sietinas su išaugusia infliacija ir su žemdirbių bėdomis.
„Lietuvos ūkis šiemet yra varomas visų pagrindinių variklių – auga tiek vidaus vartojimas, tiek investicijos, tiek ir eksportas. Tiesa, vartojimo augimas III ketvirtį buvo lėtesnis. Kaip rodo mažmeninės prekybos duomenys, vartojimas augo lėčiausiai per pastaruosius 3 m. Pagrindinis veiksnys, stabdantis vartojimo augimą yra infliacija, kuri trečiąjį ketvirtį siekė 4,4%. Didesnę dalį nominalaus vartojimo prieaugio jau sudaro kainų pokytis, o ne didesnis suvartojamų prekių ar paslaugų kiekis. Tokios situacijos Lietuvos ekonomikoje nebuvo nuo 2012 m.“, – komentuoja Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
„Gyventojų vartojimas pastaraisiais metais buvo viena kertinių Lietuvos ūkio plėtros kolonų, tačiau kylančios kainos pradeda ją trupinti“, – savo komentare atkreipia dėmesį Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.
Be to, pasak jos, „III ketvirčio BVP didelę įtaką daro žemės ūkio ekonominė veikla, o prastos oro sąlygos stipriai apkarpė šių metų derliaus rezultatus“.
Ponas Grajauskas teigia, kad „puikius rezultatus šiemet rodo eksportuojančios įmonės – eksportas auga ne tik į atsigaunančią Rusijos rinką, bet ir į Vakarų bei Šiaurės Europos šalis“. „Teigiamos ekonominės tendencijos šalies viduje bei išorėje kelia ir lūkesčius, o teigiami lūkesčiai prisideda ir prie investicijų augimo. Investicijas vis labiau skatina ir įsibėgėjantis ES paramos paskirstymas. Iki 2020 m. Lietuvai yra numatyta 6,7 mlrd. Eur struktūrinių fondų paramos, iš jų kol kas išmokėta tik mažiau nei penktadalis. Panaudojimo tempams įsibėgėjant, vis daugiau ES lėšų įsilies į šalies ekonomiką ir investicijas kilstelės dar aukščiau“, – rašo analitikas.
Jis pabrėžia, kad panaudojant ES lėšas „svarbu užtikrinti, kad jos būtų nukreipiamos į šalies intelektinio ir gamybinio potencialo didinimą, o ne tik į naujų kelių ar pastatų statybą“.
Įspėja apie perkaitimo pavojus
Ponas Grajauskas mano, kad š. m. ekonominės tendencijos „stipriai primena maždaug 2005-uosius, kuomet taip pat galėjome stebėti įsibėgėjantį lūkesčių augimą, mažėjantį nedarbą bei vis spartesnį atlyginimų ir kainų augimą“. „Iš patirties žinome, kaip greitai tai gali tapti sunkiai suvaldomu procesu, vedančiu prie ekonomikos perkaitimo“, – įspėja jis.
Ponia Genytė-Pikčienė sutinka, kad „Lietuvos ekonominį augimą palaiko ir besitęsiančios investicijos“.
„Lietuva pastaraisiais ketvirčiais džiaugėsi atgavusi solidžią vietą tarp sparčiausių ekonomikų ES. Vis tik vidaus rinkos disbalansai kelia nerimą ir neleis ilgam ten mums užsibūti. Įsisukusi kainų-atlyginimų spiralė gali sustabdyti namų ūkių vartojimo augimą, o tai spaus žemyn ir BVP augimo kreivę“, – apibendrino ekspertė.
