Nauja prognozė: šiemet BVP augs sparčiau, vėliau – lėtės

Sieks perteklinio biudžeto

Ministerijos išplatintame pranešime spaudai akcentuojama, kad „šiųmetis BVP turėtų augti 0,9% daugiau nei tikėtasi kovą“, kai buvo pateiktos paskutinės makroekonominės prognozės. Spartesnį šiųmetį augimą nulems, anot pranešimo, „sparti eksporto plėtra bei produktyvios investicijos“.

Tačiau kartu Finansų ministerija pripažįsta, kad, įvertinus Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką, raidos tendencijas, ateinantiems trejiems metams numatomas kiek nuosaikesnis augimas.

„Remiantis atnaujintomis 2017-2020 m. pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvomis, 2017 m. BVP augs 3,6%, kitąmet – 2,9%. 2019 m. ir 2020 m. projektuojamas atitinkamai 2,5% ir 2,4% BVP augimas“, – rašoma pranešime spaudai.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“24bafbb9-8b26-4e35-bc93-bc96250dd1ef“ prefix=“wR2“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pagrindinių 2017-2018 m. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozės“]

„Matome spartų ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei eksporto plėtrą. Mūsų tikslas ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti galimo ekonomikos perkaitimo. Tam turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką – siekti valdžios sektoriaus pertekliaus ir susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – pranešime cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras, pakomentavęs atnaujintas makroekonomines projekcijas.

Dabartinė Vyriausybė deklaruoja siekį parengti ir po mėnesio Seimui pateikti subalansuotą arba perteklinį kitų metų biudžeto projektą. Šį pirmadienį atnaujintos prognozės turės nemenkos įtakos Finansų ministerijoje ir Vyriausybėje formuojant 2018 m. biudžeto projektą.

ES investicijos sukurs milijardus papildomo BVP

Finansų ministerijos pranešime teigiama, kad „pirmąjį pusmetį investicinis procesas šalyje buvo itin aktyvus – auganti paklausa ir senkantys darbo jėgos ištekliai skatino verslą investuoti į darbo našumą ir efektyvumą didinančias priemones“. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį produktyviosios investicijos į informacijos ir ryšių technologijas bei intelektinės nuosavybės produktus augo daugiau nei ketvirtadaliu.

Be to, pastaruoju metu stebimas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamų projektų pagyvėjimas: „Naujausiais duomenimis, šiems projektams jau skirta beveik 40% šio laikotarpio lėšų - 2,5 mlrd. Eur. Iš jų 1 mlrd. Eur už atliktas investicijas jau pasiekė projektų vykdytojus. Skaičiuojama, kad pagal ES investicijų spartą Lietuva yra pirmoji tarp naujųjų ES šalių bei šešta tarp visų narių.“

Duomenys rodo, kad „europietiškais pinigais“ finansuojami projektai turės svarios įtakos Lietuvos BVP augimui – jis turėtų būti didesnis apytiksliai 1,7%, nei būtų be šių investicijų. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. iš ES 2014-2020 m. fondų investuotos lėšos sukurs 12,6 mlrd. Eur papildomo BVP.

Eksportas kiek pamažės

„Sustiprėjus eksporto paklausai ES ir atsigaunant Rusijos ekonomikai, prekių eksportas pirmąjį 2017 m. pusmetį augo greičiau nei tikėtasi pavasarį – 17,7% to meto (be mineralinių produktų – 16%). Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportas to meto kainomis padidėjo 16,1% (be mineralinių produktų – 11,1%)“, – pranešė ministerija.

Nepaisant gerų šių metų rezultatų, Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu, anot pranešimo, „teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą bei priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas, didinančius veiklos efektyvumą ir gamybos mastus.“

Vis dėlto, ministerijos ekspertų nuomone, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija.

Prognozuojama, kad 2017 m. realus prekių ir paslaugų eksportas augs 9,3%, 2018 m. – 6,6%, 2019 m. – 6,5%, 2020 m. – 6,3%.

Sparčiai kyla algos

Finansų ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad „toliau stiprėja įtampa darbo rinkoje“. „Nors darbo jėgos aktyvumas, iš dalies kompensuojantis demografinius nuostolius, išlieka rekordiškai aukštas ir toliau auga, 2017 m. pirmojo pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad jo augimo ištekliai mažėja. Verslui vidutiniu laikotarpiu bus vis sudėtingiau užpildyti kuriamas naujas darbo vietas, kurioms rastis ekonominės sąlygos vidutiniu laikotarpiu išliks palankios“, – tvirtina ministerija.

Bet pabrėžiama, kad „teigiamą poveikį darbo rinkai turės nuo š. m. liepos 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai, sudarysiantys geresnes sąlygas į darbo rinką įsilieti naujiems dalyviams, pvz., studijuojančiam jaunimui ar mažus vaikus auginantiems tėvams“. Tikimasi, kad tai paskatins darbo jėgos aktyvumą, ypač jaunimo ir pensinio amžiaus grupėse, ir švelnins neigiamą demografinių tendencijų poveikį šalies užimtumui, tačiau visiškai jo nepanaikins.

Įvertinusi pastaruoju metu susiformavusias tendencijas, Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbas toliau mažės ir 2017 m. sudarys 7%, 2018 m. – 6,4%, 2019 m. – 5,9%, 2020 m. – 5,4%.

„Be to, šiemet stebimas sparčiausias darbo užmokesčio augimas nuo 2009-ųjų: 2017 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 9,7% (privačiame sektoriuje – 11%, valstybės sektoriuje – 7,2%)“, – rašoma pranešime.

Finansų ministerijos nuomone, vidutiniu laikotarpiu darbo jėgos paklausa toliau viršys pasiūlą, todėl išliks spaudimas kelti darbo užmokestį.

Kainų augimas kitąmet nuslops

Atsižvelgusi į nuo balandžio stebimą stiprėjantį paslaugų kainų augimo spartėjimą, Finansų ministerija prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5%, t. y., 0,1% daugiau nei prognozuota pavasarį.

„Numatoma, kad išnykus vienkartiniams veiksniams, kurie augino kainas 2017 m., kitąmet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,7%, o 2019-2020 m. vidutinė metinė infliacija bus artima daugiamečiam grynosios infliacijos vidurkiui ir sudarys 2,5%“, – pastebima ministerijos pranešime.

„Swedbank“ – daugiau optimizmo

Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas pateikia kiek optimistiškesnes prognozes. Bet giria Finansų ministeriją už racionalų ir atsakingą požiūrį. Esą geriau prognozuoti konservatyviau, nei suplanuoti per daug ambicingą biudžetą ir paskui ieškoti pinigų, kuriuos išprognozavai, bet nesurenki.

„Dėl šių metų rodiklių ginčytis nebereikia, nes dabar jau konstatuojame faktą, o ne prognozuojame. Galėčiau nebent atkreipti dėmesį į tai, kad Finansų ministerija  prognozuoja 3,6% metinį BVP augimą, kai pirmą pusmetį šalies ekonomika augo 4%. Taigi, ministerija mano, kad antrąjį pusmetį augimas bus pastebimai lėtesnis nei pirmąjį“, – komentuoja Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.

Tokią pačią prielaidą jis sako matantis ir ministerijos prognozėse ateinantiems metams.

„2018 m. ministerija tikisi jau tik 2,9% augimo. Mes („Swedbank“) manome, kad augimas nebus toks spartus, koks buvo pirmąjį šių metų pusmetį, bet išliks gana spartus ir sieks apie 3,5%. Pagrindinė to priežastis yra ciklinis euro zonos ekonomikų pakilimas. Jis matomas beveik visose euro zonos valstybėse, Lietuvos eksporto rnkose“, – aiškina p. Mačiulis.

Jis priduria netikintis, kad eksporto augimas kitais metais staiga sulėtės. Kita optimistiškesnių nei ministerijos prognozių priežastis yra žemas investicijų lygis, kuris esą netrukus turi pradėti augti.

„Investicijos Lietuvoje išlieka labai žemame lygyje, o gamybinių pajėgumų panaudojimas ir įmonių finansiniai rezervai yra rekordinėse aukštumose, skolintų pinigų kaina yra labai žema ir dar įsibėgėja ES struktūrinių fondų paramos skirstymas. Visa tai paskatins privataus sektoriaus investicijų augimą“, – teigia ekonomistas.

Ponas Mačiulis taip pat sako, kad turėtų atsigauti ir viešojo sektoriaus investicijos, kurios šių metų pirmąjį pusmetį dar tempė Lietuvos BVP augimo rodiklius žemyn.

„Kalbant apie 2019 m., FM prognozės yra tokios pačios kaip ir „Swedbank“. T.y. 2,5% BVP augimas ir 2,5% siekianti infliacija (2018 m. dar prognozuojama 3% siekiantis kainų augimas). Tai jau bus akivaizdus ekonomikos sulėtėjimas. Tai siejasi su ekonomikos ciklu euro zonos valstybėse ir kitose Lietuvos eksporto rinkose“, – prognozuoja „Swedbank“ atstovas.

Anot jo, šalies ekonomikos augimui įtakos turi ir tai, kad mažėja išorinis Lietuvos konkurencingumas, nes produktyvumas auga lėčiau nei darbo užmokestis.

Pono Mačiulio teigimu, Lietuva jau pasiekė infliacijos piką. Kainų augimas, kurį labiausiai skatino akcizų ir minimalios mėnesios algos didinimas, nuo šiol lėtės. Tai lems mažesnės energetinių išteklių ir žaliavų kainos.

Jis įsitikinęs, kad atlyginimai kils ir kitais metais. Jie turės nemažai įtakos infliacijai, bet jau ne tiek, kiek šiemet.