Ką reiškia Putino ultimatumas Baltarusijai dėl naftos krovinių?

Publikuota: 2017-08-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Kremlius siekia, kad Baltijos šalių uostai, įskaitant ir Klaipėdą, netektų baltarusiško eksporto, kuris būtų perorientuotas į rusiškus terminalus. Bet ekonomistai smarkiai abejoja, ar Vladimirui Putinui bent artimiausiu metu pavyks toks planas.

Rusų nuolaidos baltarusių nesuviliojo

Trečiadienį lankydamasis Karaliaučiaus srityje Rusijos prezidentas faktiškai iškėlė ultimatumą Baltarusijai – ji esą privalo savo naftos perdirbimo gamyklose pagamintą produkciją į Vakarus eksportuoti ne per Klaipėdą ir Ventspilį, bet per Rusijos šiaurės vakaruose esančius uostus, priešingu atveju leista suprasti, kad baltarusiai neteks pigios rusiškos naftos.

Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės apie šį Putino reikalavimą tyli, bet nepriklausomi naujienų portalai kelia klausimą, ar tikrai Minskas pasiduos naujam Kremliaus politiniam spaudimui ir atsisakys ekonomiškai naudingo savo naftos produktų tranzito per Baltijos šalis ir krovos per Klaipėdą bei Ventspilį, kad perorientuotų tuos srautus per rusiškus uostus, nors dėl to ir patirtų nuostolių.

Aleksandras Klaskovskis, portalo naviny.by apžvalgininkas, savo parengtoje analizėje argumentuotai aiškina, kad vargu ar reikėtų jau artimiausiu baimintis esminių pokyčių Baltarusijos vykdomoje eksporto politikoje, nukreiptoje į didžiausios ekonominės naudos gavimą.

„Rusijos geležinkeliai jau yra bandę privilioti baltarusius nemenkomis nuolaidomis jų naftos produktų pervežimui iki rusiškų uostų šalia Sankt Peterburgo – pernai rudenį nustatyta 25% tarifų nuolaida, kuri šiemet pavasarį padidinta iki 50%. Tačiau Baltarusija neskubėjo pakeisti jau nutiestų vėžių. Baltijos šalys ir jos uostai yra arčiau, su jais viskas suderinta ir suderėta abipusės naudos pagrindu, baltai pasižymi tvarkingumu ir punktualumu. O rusiškoji krovos alternatyva – tai ne tik papildomi atstumai, bet ir, švelniai tariant, mažesnis patikimumas, ir politinis nestabilumas“, – rašo apžvalgininkas.

„Galų gale, atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos geležinkeliai savo nuolaidas suteikia vos dvejiems metams. O kas po to? Kad tik nebūtų patekta į spąstus“, – priduria jis.

Su Klaipėda – ilgalaikiai susitarimai

Dar šiemet kovą Anatolijus Sivakas, Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministras, pareiškė, kad vien rusų geležinkelių nuolaidų baltarusiškų naftos produktų pervežimui ir krovai tikrai nepakaks, nes būtina turėti galvoje ir gausybę kitų aspektų, turinčių įtakos ekonominiam naudingumui – gerokai didesnius atstumus (ne tik nuo Baltarusijos Novopolocko ir Mozyrio naftos perdirbimo gamyklų iki uostų šalia Sankt Peterburgo, bet ir nuo šių uostų iki tų Vakarų terminalų, į kuriuos keliauja baltarusiški naftos produktai), uostų paslaugų kainas, sutartinius įsipareigojimus ir t.t.

Pvz., primenama, kad su „Klaipėdos nafta“ Baltarusijos naftos produktų kompanija yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis dėl nemenko kiekio produkcijos tranzito ir krovos per Lietuvos uostamiestyje esantį terminalą. Analogiškos sutartys egzistuoja ir su Ventspilio uostu bei su Lietuvos ir Latvijos geležinkeliais.

„Kadangi Minskas kratosi rusiškų uostų, Kremliaus šeimininkas sugalvojo gana nemalonią Baltarusijos vadovybei formulę, panašią į ultimatumą – esą tai reikia paversti „paketiniu susitarimu“, t. y. naftos iš Rusijos gavimą pagal atitinkamus lengvatinius tarifus susieti su rusiškos infrastruktūros panaudojimu, suprask, iš rusiškos naftos pagaminti produktai turi keliauti ne per Baltijos šalių, bet per Rusijos uostus“, – rašo baltarusių komentatorius.

„Tai panašu į Kremliaus pradedamą įgyvendinti operaciją priversti Minską laikytis Maskvai naudingos logistikos“, – teigia jis.

Rusai nepasiūlys papildomų „meduolių“

Beje, Putinas leido suprasti, kad siekiant į rusiškus uostus persivilioti baltarusius, gali būti pasiūlytos papildomos pervežimo ir krovos tarifų nuolaidos.

Tačiau, anot analitikų, ir tai toli gražu negarantuoja, kad Minskas ims ir pasuks savo naftos produktus tolimesniu ir sudėtingesniu maršrutu per terminalus greta Sankt Peterburgo.

Tatjana Manionok, naftos rinkos ekspertė iš Minsko, abejoja, ar Rusija gebės surasti pakankamai daug ekonomiškai naudingų „meduolių“ baltarusių pusei: „Vargu, ar pinigų gerokai pristinganti Maskva to imsis, ypač paaiškėjus, kokius nuostolius atneš papildomos nuolaidos baltarusiams. O ir Baltarusija skaičiuoja kiekvieną kapeiką, ji taip lengvai nebus linkusi nusileisti Kremliaus spaudimui, nes nuolat ieško, kaip vykdyti efektyvesnę naftos produktų eksporto politiką. Kitaip tariant, užsiiminėti filantropija nei Minskas, nei Maskva tikriausiai nebus linkę.“

Bet galbūt Rusija, turinti faktiškai monopolinę teisę tiekti naftą Baltarusijai, imsis šantažuoti savo sąjungininkę? Ponia Manionok neatmeta, kad iš „Maskva sunkiai prognozuojama, todėl gali imtis ir šantažo elementų“, tačiau „vargu ar konfliktas prasidės būtent dabar“, nes šiems metams yra sudarytas ir galioja susitarimas dėl 24 mln. t naftos pateikimo baltarusiams.

„O artėjant kitiems metams rusai, tikėtina, šaltakraujiškai pasiskaičiuos, jog tikrai kur kas naudingiau patiekti Baltarusijai analogiškus kiekius naftos net ir lengvatiniais tarifais, nei prarasti bent dalį visai nemenkų pajamų, jeigu dėl politinių priežasčių tas tiekimas būtų nutrauktas“, – įsitikinusi ekspertė.

Idėja nenauja, bet negyvybinga

Andrejus Fiodorovas, tarptautinių santykių apžvalgininkas iš Baltarusijos, sutinka, kad Kremliui kol kas nėra naudinga jau dabar gerokai sugadinti santykius su Minsku, nes artėja abiem šalims svarbios karinės pratybos „Zapad“, be to, Rusija esą ieško, kaip galima būtų sušvelninti Vakarų sankcijas, o šiame kontekste nebūtų gerai dirbtinai gadinti Baltarusijos ekonominių kontaktų su Vakarais.

Paklaustas, ar Minskas gali pasiduoti Putino ultimatumui ir jeigu ne dabar, tai kiek vėliau, tarkim, kitąmet sudaryti vadinamąjį „paketinį susitarimą“, rusiškos naftos tiekimą Baltarusijai susiejantį su šios šalies įsipareigojimu savo eksportą nukreipti per Rusijos uostus, p. Fiodorovas atsakė: „Jeigu toks Kremliaus diktuojamas susitarimas bus ekonomiškai labai nenaudingas, Minskas, be abejo, bandys priešintis. Bet jeigu Maskva gebės įrodyti, kad pasipriešinimas tokiam susitarimui gali nulemti kur kas didesnius praradimus nei Putino pasiūlytos logistikos schemos priėmimas, Minskas bus priverstas sutikti su tokiu šantažu.“

Gali būti, anot analitiko, pasirinktas ir tarpinis variantas, priverčiant baltarusius pamažėl, per kelerius artimiausius metus perorientuoti bent dalį savo naftos produktų eksporto iš Baltijos šalių uostų į rusiškus.

„Tačiau bet kuriuo atveju Putino pasiūlyta „paketinio susitarimo“ idėja vargu ar judės į priekį kaip sviestu patepta. O gal ir išvis po kurio laiko tiesiog bus pamiršta“, – daro išvadą naviny.by apžvalgininkas p. Klaskovskis.

Primenama, kad baltarusiško eksporto perorientavimo į rusiškus uostus idėja nėra nauja – jau prieš gerus 5 m. apie tokią galimybę užsiminė pats Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Netgi buvo pradėtos Minsko ir Maskvos derybos šiuo klausimu. Bet jos baigėsi niekuo, nes abi pusės, pasiskaičiavusios visus pliusus ir minusus – tiek ekonominius, tiek ir politinius – atsisakė šios niekam, kaip paaiškėjo, nenaudingos idėjos.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rusijos užgrobti Ukrainos lavai buksiruojami perdavimui

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins pirmadienį, lapkričio 18 d., pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą,...

A. Lukašenka kituose rinkimuose dalyvaus, jeigu žmonės to paprašys 1

Baltarusijoje sekmadienį vykstant parlamento rinkimams, kurių rezultatai jau iš anksto nulemti, Baltarusijos...

V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 2

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15
TVF misija analizuoja Lietuvos ekonominę situaciją

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien susitiko su darbą Lietuvoje pradedančios Tarptautinio valiutos fondo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau