Ką reiškia Putino ultimatumas Baltarusijai dėl naftos krovinių?

Publikuota: 2017-08-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Kremlius siekia, kad Baltijos šalių uostai, įskaitant ir Klaipėdą, netektų baltarusiško eksporto, kuris būtų perorientuotas į rusiškus terminalus. Bet ekonomistai smarkiai abejoja, ar Vladimirui Putinui bent artimiausiu metu pavyks toks planas.

Rusų nuolaidos baltarusių nesuviliojo

Trečiadienį lankydamasis Karaliaučiaus srityje Rusijos prezidentas faktiškai iškėlė ultimatumą Baltarusijai – ji esą privalo savo naftos perdirbimo gamyklose pagamintą produkciją į Vakarus eksportuoti ne per Klaipėdą ir Ventspilį, bet per Rusijos šiaurės vakaruose esančius uostus, priešingu atveju leista suprasti, kad baltarusiai neteks pigios rusiškos naftos.

Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės apie šį Putino reikalavimą tyli, bet nepriklausomi naujienų portalai kelia klausimą, ar tikrai Minskas pasiduos naujam Kremliaus politiniam spaudimui ir atsisakys ekonomiškai naudingo savo naftos produktų tranzito per Baltijos šalis ir krovos per Klaipėdą bei Ventspilį, kad perorientuotų tuos srautus per rusiškus uostus, nors dėl to ir patirtų nuostolių.

Aleksandras Klaskovskis, portalo naviny.by apžvalgininkas, savo parengtoje analizėje argumentuotai aiškina, kad vargu ar reikėtų jau artimiausiu baimintis esminių pokyčių Baltarusijos vykdomoje eksporto politikoje, nukreiptoje į didžiausios ekonominės naudos gavimą.

„Rusijos geležinkeliai jau yra bandę privilioti baltarusius nemenkomis nuolaidomis jų naftos produktų pervežimui iki rusiškų uostų šalia Sankt Peterburgo – pernai rudenį nustatyta 25% tarifų nuolaida, kuri šiemet pavasarį padidinta iki 50%. Tačiau Baltarusija neskubėjo pakeisti jau nutiestų vėžių. Baltijos šalys ir jos uostai yra arčiau, su jais viskas suderinta ir suderėta abipusės naudos pagrindu, baltai pasižymi tvarkingumu ir punktualumu. O rusiškoji krovos alternatyva – tai ne tik papildomi atstumai, bet ir, švelniai tariant, mažesnis patikimumas, ir politinis nestabilumas“, – rašo apžvalgininkas.

„Galų gale, atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos geležinkeliai savo nuolaidas suteikia vos dvejiems metams. O kas po to? Kad tik nebūtų patekta į spąstus“, – priduria jis.

Su Klaipėda – ilgalaikiai susitarimai

Dar šiemet kovą Anatolijus Sivakas, Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministras, pareiškė, kad vien rusų geležinkelių nuolaidų baltarusiškų naftos produktų pervežimui ir krovai tikrai nepakaks, nes būtina turėti galvoje ir gausybę kitų aspektų, turinčių įtakos ekonominiam naudingumui – gerokai didesnius atstumus (ne tik nuo Baltarusijos Novopolocko ir Mozyrio naftos perdirbimo gamyklų iki uostų šalia Sankt Peterburgo, bet ir nuo šių uostų iki tų Vakarų terminalų, į kuriuos keliauja baltarusiški naftos produktai), uostų paslaugų kainas, sutartinius įsipareigojimus ir t.t.

Pvz., primenama, kad su „Klaipėdos nafta“ Baltarusijos naftos produktų kompanija yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis dėl nemenko kiekio produkcijos tranzito ir krovos per Lietuvos uostamiestyje esantį terminalą. Analogiškos sutartys egzistuoja ir su Ventspilio uostu bei su Lietuvos ir Latvijos geležinkeliais.

„Kadangi Minskas kratosi rusiškų uostų, Kremliaus šeimininkas sugalvojo gana nemalonią Baltarusijos vadovybei formulę, panašią į ultimatumą – esą tai reikia paversti „paketiniu susitarimu“, t. y. naftos iš Rusijos gavimą pagal atitinkamus lengvatinius tarifus susieti su rusiškos infrastruktūros panaudojimu, suprask, iš rusiškos naftos pagaminti produktai turi keliauti ne per Baltijos šalių, bet per Rusijos uostus“, – rašo baltarusių komentatorius.

„Tai panašu į Kremliaus pradedamą įgyvendinti operaciją priversti Minską laikytis Maskvai naudingos logistikos“, – teigia jis.

Rusai nepasiūlys papildomų „meduolių“

Beje, Putinas leido suprasti, kad siekiant į rusiškus uostus persivilioti baltarusius, gali būti pasiūlytos papildomos pervežimo ir krovos tarifų nuolaidos.

Tačiau, anot analitikų, ir tai toli gražu negarantuoja, kad Minskas ims ir pasuks savo naftos produktus tolimesniu ir sudėtingesniu maršrutu per terminalus greta Sankt Peterburgo.

Tatjana Manionok, naftos rinkos ekspertė iš Minsko, abejoja, ar Rusija gebės surasti pakankamai daug ekonomiškai naudingų „meduolių“ baltarusių pusei: „Vargu, ar pinigų gerokai pristinganti Maskva to imsis, ypač paaiškėjus, kokius nuostolius atneš papildomos nuolaidos baltarusiams. O ir Baltarusija skaičiuoja kiekvieną kapeiką, ji taip lengvai nebus linkusi nusileisti Kremliaus spaudimui, nes nuolat ieško, kaip vykdyti efektyvesnę naftos produktų eksporto politiką. Kitaip tariant, užsiiminėti filantropija nei Minskas, nei Maskva tikriausiai nebus linkę.“

Bet galbūt Rusija, turinti faktiškai monopolinę teisę tiekti naftą Baltarusijai, imsis šantažuoti savo sąjungininkę? Ponia Manionok neatmeta, kad iš „Maskva sunkiai prognozuojama, todėl gali imtis ir šantažo elementų“, tačiau „vargu ar konfliktas prasidės būtent dabar“, nes šiems metams yra sudarytas ir galioja susitarimas dėl 24 mln. t naftos pateikimo baltarusiams.

„O artėjant kitiems metams rusai, tikėtina, šaltakraujiškai pasiskaičiuos, jog tikrai kur kas naudingiau patiekti Baltarusijai analogiškus kiekius naftos net ir lengvatiniais tarifais, nei prarasti bent dalį visai nemenkų pajamų, jeigu dėl politinių priežasčių tas tiekimas būtų nutrauktas“, – įsitikinusi ekspertė.

Idėja nenauja, bet negyvybinga

Andrejus Fiodorovas, tarptautinių santykių apžvalgininkas iš Baltarusijos, sutinka, kad Kremliui kol kas nėra naudinga jau dabar gerokai sugadinti santykius su Minsku, nes artėja abiem šalims svarbios karinės pratybos „Zapad“, be to, Rusija esą ieško, kaip galima būtų sušvelninti Vakarų sankcijas, o šiame kontekste nebūtų gerai dirbtinai gadinti Baltarusijos ekonominių kontaktų su Vakarais.

Paklaustas, ar Minskas gali pasiduoti Putino ultimatumui ir jeigu ne dabar, tai kiek vėliau, tarkim, kitąmet sudaryti vadinamąjį „paketinį susitarimą“, rusiškos naftos tiekimą Baltarusijai susiejantį su šios šalies įsipareigojimu savo eksportą nukreipti per Rusijos uostus, p. Fiodorovas atsakė: „Jeigu toks Kremliaus diktuojamas susitarimas bus ekonomiškai labai nenaudingas, Minskas, be abejo, bandys priešintis. Bet jeigu Maskva gebės įrodyti, kad pasipriešinimas tokiam susitarimui gali nulemti kur kas didesnius praradimus nei Putino pasiūlytos logistikos schemos priėmimas, Minskas bus priverstas sutikti su tokiu šantažu.“

Gali būti, anot analitiko, pasirinktas ir tarpinis variantas, priverčiant baltarusius pamažėl, per kelerius artimiausius metus perorientuoti bent dalį savo naftos produktų eksporto iš Baltijos šalių uostų į rusiškus.

„Tačiau bet kuriuo atveju Putino pasiūlyta „paketinio susitarimo“ idėja vargu ar judės į priekį kaip sviestu patepta. O gal ir išvis po kurio laiko tiesiog bus pamiršta“, – daro išvadą naviny.by apžvalgininkas p. Klaskovskis.

Primenama, kad baltarusiško eksporto perorientavimo į rusiškus uostus idėja nėra nauja – jau prieš gerus 5 m. apie tokią galimybę užsiminė pats Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Netgi buvo pradėtos Minsko ir Maskvos derybos šiuo klausimu. Bet jos baigėsi niekuo, nes abi pusės, pasiskaičiavusios visus pliusus ir minusus – tiek ekonominius, tiek ir politinius – atsisakė šios niekam, kaip paaiškėjo, nenaudingos idėjos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

IT darbo rinkos analizė: daugelis studentų jau dirba Premium

Bendras užimtų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje beveik nekinta, tačiau informacinių ir ryšių...

Paslaugos
17:32
LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
15:44
Teismas atmetė buvusio Klaipėdos uosto vadovo A. Vaitkaus skundą dėl atleidimo

Teismas pirmadienį atmetė Arvydo Vaitkaus, buvusio Klaipėdos uosto vadovo skundą dėl atleidimo iš...

Iššūkiai žengiant į milžinišką Indijos rinką: nuo didelių muitų iki abipusio nepasitikėjimo Premium

Patekimas į vienos sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų – Indijos – rinką yra ilgas ir sudėtingas...

Eurostatas: valandos darbo sąnaudų augimas Lietuvoje – didesnis nei ES 1

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo didesnis nei vidutiniškai...

Svarstoma oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėja 36

Susisiekimo ministerija svarsto ir pradeda dėlioti planus naujiems pagrindiniams šalies oro vartams. Jei...

„Facebook“ savo kriptovaliutą „Libra“ pristatys šią savaitę

Šaltiniai bendrovėje „Facebook“ praneša, kad socialinis tinklas užsitikrino daugiau nei tuzino didelių...

Paslaugos
13:27
Trečdalis ukrainiečių ruošiasi palikti Lenkiją 4

Kas trečias Lenkijoje dirbantis ukrainietis planuoja 2019-2021 m. išvažiuoti dirbti į Vokietiją, rodo nauja...

Vadyba
13:16
Į Seimą sugrįš V. Aleknaitė-Abramikienė ir B. Bradauskas 1

Vietoje penkių į Europos Parlamentą (EP) išrinktų Seimo narių į Lietuvos parlamentą ateis nauji politikai.

Giorlicas susivienijo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą

Rytų Vokietijoje esantis Giorlico miestas sekmadienį meru išrinko Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos...

Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 17

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Šią savaitę svarbu

Tęsiasi ir galbūt bus užbaigtos koalicijos formavimo derybos Seime, Europos Sąjungos valstybių vadovai tarsis...

Daugiabučio renovacijos defektams šalinti prisiteisė 150.000 Eur

Panevėžyje esančio daugiabučio namo savininkų bendrijai iš įmonės, kuri prieš dešimtmetį nekokybiškai,...

Verslo aplinka
2019.06.16
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 5

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Apie 60% Lietuvos įmonių sukuria 16% pridėtinės vertės 16

Nors 2018 m. įmonės steigtos kiek lėčiau, bet tiek jų kūrimasis, tiek išgyvenimas pirmuosius metus yra gana...

Gazelė
2019.06.15
MMA po mokesčių nuo 396 Eur pakels iki 447 Eur 29

Planuojama, kad kitą savaitę Vyriausybė priims formalų sprendimą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų...

Verslo aplinka
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Putinas: Maskvos ir Vašingtono santykiai nuolat blogėja

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu nuolat...

Verslo aplinka
2019.06.14
Ministrai apsitarė dėl euro zonos biudžeto, bet nukėlė sprendimus dėl indėlių draudimo 5

Finansų ministrai po 14 valandų trukusių derybų Liuksemburge susitarė dėl pagrindinių finansinio instrumento...

Verslo aplinka
2019.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau