Trumpo „visų pirma Amerika“ politikos laukia rimtas išbandymas

Kanados ir Meksikos derybininkai per pirmąjį NAFTA sutarties derybų etapą. Joshua Roberts („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį (NAFTA) Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ne kartą vadino blogiausia istorijoje. Persiderėti dėl Amerikai neva nepalankios prekybos politikos ir grąžinti šaliai darbo vietas buvo vienas iš kertinių jo rinkimų pažadų, pritraukusių didelę dalį pramoninių JAV valstijų rinkėjų. Trečiadienį šis procesas pagaliau prasidėjo, tačiau greitų rezultatų derybose dėl atnaujinto NAFTA susitarimo pasiekti greičiausiai nepavyks.

Šių derybų reikšmę pervertinti sunku. Ketvirtadalis Amerikos prekių ir paslaugų prekybos vyksta su Meksika ir Kanada. Šios trys ekonomikos įprastai kyla ir smunka drauge, jos dalijasi tarpusavyje tampriai integruotas tiekimo grandines. O būgštavimai, kad JAV pasitrauks iš NAFTA, kėlė neramumus rinkose, tai atsiliepdavo Meksikos peso ir Kanados dolerio kursams ir skatino diskusijas dėl galimos recesijos šiose valstybėse, rašo „The Economist“.

Vis dėlto, nepaisydamos griežtos prezidento retorikos, JAV nusprendė inicijuoti derybas dėl atnaujintos sutarties, kuri galioja nuo 1994 metų. Tai nėra naujas sumanymas – nepasitenkinimas dėl kai kurių susitarimo punktų yra gajus ir tarp respublikonų, ir tarp demokratų politikų, jie jau kurį laiką ragina derėtis dėl NAFTA-2 sutarties. O prezidentas Trumpas kaltina NAFTA dėl gamyklų Amerikoje uždarymo ir darbo vietų perkėlimo į žemų atlyginimų aplinką Meksikoje.