Japonija anuomet, Kinija dabar: praeitis kursto burbulų baimę

Vidutinė 100 kv. m buto kaina Pekine siekia 5 mln. juanių, tai 50 kartų daugiau nei vietos gyventojų vidutinės metinės pajamos. Kim KyungO HoonO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vienas didžiausių Kinijos komunistų partijos rūpesčių – išvengti likimo, ištikusio Sovietų Sąjungos bendraminčius. Kai Xi Jinpingas 2012 m. užėmė Kinijos prezidento postą, viename iš uždarų susitikimų jis pareiškė, kad niekas neturėjo pakankamai „vyriškumo“ pasipriešinti Michailui Gorbačiovui ir „glasnost“. Tačiau p. Xi dėmesio galbūt labiau verti kiti to paties laikotarpio įvykiai, susiję su burbulo Japonijos turto rinkoje sprogimu.

Vos prieš 30 metų Japonijoje nevaldomai pradėjo pūstis nekilnojamojo turto ir akcijų rinkos burbulas, jo sprogimas ištisiems dešimtmečiams pažeidė visuomenės pasitikėjimą, korporacijas įstūmė į neviltį, o šalies ekonomiką paženklino randais. Didžiausias Kinijos prioritetas šiuo metu – išvengti tokio likimo.

Pekinui tai nėra naujas rūpestis. Dar 2010 m. Kinijos bendra skola pasiekė beveik 200% BVP. Ponas Xi, tuometis šalies viceprezidentas, paprašė Centrinės partinės mokyklos akademikų atlikti tyrimus šiuo klausimu, teigia du kinų mokslininkai, žinoję apie šį prašymą. Buvo parengtas dokumentas, jame buvo išdėstytos Japonijos burbulo pamokos. Pekinui buvo pasiūlyta skirti daugiau dėmesio finansinei rizikai, saugoti „ekonominį suverenitetą“ ir nepasiduoti spaudimui keisti valiutos politiką.