Davoso pamokos Lietuvai
Jungtinei Karalystei pasirinkus išstoti iš ES, Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu – Davoso propaguojamos globalizacijos idėjai suduotų smūgių atgarsiuose šiais metais pasirinkta tema „Reaguojanti ir atsakinga lyderystė“ pažėrė eilę įžvalgų, aktualių ir Lietuvos visuomenei bei verslui.
Kyla Kinijos žvaigždė
Davoso atidarymo kalbą pasakęs Kinijos Respublikos prezidentas Xi Jinnpingas kalbėjo apie pareigą skatinti pasaulinę prekybą, investicijas, ir liberalizavimą atveriant sienas bei tariant griežtą ne protekcionizmui, kitaip nei vienas nebus laimėtojas prekybiniame kare. Tarp Davoso dalyvių sklandė juokelis, jog galėjai pagalvoti, kad šią kalbą pasakė į Davosą paskutinę akimirką atvykęs kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama.
Elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma palaikė šią, jo nuomone, dar niekada Kinijos aukščiausių vadovų anksčiau neišsakytą ir drąsią mintį. „Alibaba“ įkūrėjas prognozuoja, kad pasaulio ateitis labiausiai bus paveikta dabartinių 30-mečių, interneto kartos, o inovacijos ateis iš mažų kompanijų, turinčių iki 30 darbuotojų. Didelių kompanijų atveju dažnai vadovams susirinkti priimti sprendimą užtrunka daugiau laiko nei startuoliui apdoroti užsakymą ir pristatyti į kitą pasaulio galą produktą. Tuo tarpu, investuotojai Davose kalbėjo, jog investuoti Vakaruose greitai gali tapti ne mažiau rizikinga, nei besivystančiose rinkose ir būtina rinktis ilgalaikių investicijų strategiją.
Ateitis priklauso „įtraukiančioms“ ekonomikoms
Tai priveda prie bene svarbiausios žinios Davoso forume – globaliacijos ateitis ir atkirčio populizmui sėkmė priklauso nuo sugebėjimo turėti „įtraukiančias“ (angl. inclusive) ekonomikas, technologijas ir visuomenes. Įtraukiančios ekonomikos modelis – pasaulio ateitis. Nenauja, tačiau vis garsėjanti tema, jog nebeužtenka rūpintis BVP skaičiais, klausimas, kiek ir kaip BVP valstybės skiria savo visuomenei kaip tokiai. Žmonių ir pragyvenimo standartai, švietimas, infrastruktūra, etika, investicijos, verslumas ir socialinės garantijos yra vieni esminių faktorių apibrėžiančių ekonomikos „įtraukimą“. Šiuo atžvilgiu svarbus socialinis verslas Lietuvoje tik įgauna pagreitį. Šįmet į Davosą buvo pakviesti 26 socialiniai verslininkai iš viso pasaulio, dirbantys įvairiose srityse - tiek vaikų išnaudojimo mažinimo, problemomis verslo tiekimo grandinėse, tiek didinantys prieinamumą geriamo vandens besivystančiose rinkose. Lietuva „įtraukiančių“ ekonomikų indekse įvardyta Nr. 1 besivystančiųjų valstybių sąraše. Bet, mes jau lyg ir išsivysčiusi valstybė...
Trapi Europa? Ar pakankamai ja rūpinamės
Davose besilankiusi JK ministrė pirmininkė po tik ką paskelbtos žinios apie kietą JK pasitraukimą iš ES, kvietė atvirai prekybai, tačiau susilaukė daug kritikos, kaip prieštaraujanti pati sau. Finansų centrai neslėpė minčių apie galimą išsikraustymą iš galingiausiojo Londono ir atvirumo pasiūlymams. Su nerimu laukiama ir rinkimų Vokietijoje bei Prancūzijoje.
Tuo tarpu, pasitraukiantis EP prezidentas Martinas Schulzas kalbėjo, jog gana žaisti dvigubą žaidimą, kai ES valstybių narių vadovai prisidengia Briuseliu kaip atpirkimo ožiu pateisinti savo pačių nesėkmes, už kurias jie yra atsakingi. ES stipri tiek, kiek leidžia jos valstybės narės. Martinas Schulzas jausmingai klausė, kai šiandien mes, europiečiai, sudarome 5%, pasaulio populiacijos, Vokietija mažiau nei 1%, ar kas nors gali pasakyti, kaip vieniša Europos šalis pasaulinės konkurencijos sąlygomis, kuriomis gyvename, su tendencija į protekcionizmą gali išgyventi be ES?
Davoso kuluaruose netrūko juokelių, jog europiečiai mėgina sukišti savo galvas į smėlį tikintis, kad augantis nesaugumo potvynis nuslūgs savaime. Kritikuoti ir Vakarų pasaulio intelektualai, kurie dominuodami globalioje diskusijoje pranašauja globalizacijos pabaigą, tačiau „išmano tik apie jų visuomenių trumpo laikotarpio socialinius iššūkius, tačiau ne ilgalaikes globalias galimybes“.
Nors didėja turtinė nelygybė auga ir vidurinioji klasė
Davose pristačius naujausius duomenis, kad 8 pasaulio gyventojai beje, vyrai, turi tiek pat turto, kiek 3,6 mlrd. vargingiausių pasaulio gyventojų, kai prieš metus tiek turto buvo sutelkta 62 turtingų asmenų rankose, ir vėl teko susinepatoginus dūsauti korporacijų atstovams, kurie už dalyvio bilietą dažnu atveju sumoka nuo 100.000 iki 600.000 CHF.
Nepaisant to, prognozuojama, kad skurdas mažės ir vidurinioji klasė augs ir iki 2030 m. pasieks 4,9 mlrd. pasaulio gyventojų. Didžiausias augimas numatomas Azijoje.
Tad skambant konkretiems pasiūlymams kovoti su mokesčių slėpimu, didinti turto ir prabangos apmokęstinimą planuojama judėti balanso link. Prie progreso prisidės ir taip vadinamoji, praeitais metais Davoso tema buvusi ketvirtoji pasaulinė revoliucija technologijų srityje bei dėmesys viso gyvenimo mokymosi procesui ir švietimui, kuris dažnu atveju, išgyvena sisteminių pokyčių krizę, nes būtina paruošti žmones gebančius persikvalifikuoti visą likusį gyvenimą.
Skaitmenizacija tęsiasi ir keičia rinkos lyderius
Ketvirtosios industrinės revoliucijos kontekste jokia valstybė nebeturi pranašumų skaitmenizuojant savo ekonomikas.Davose pripažintas JAV atsilikimas skaitmenizuojant ekonomikos valdymą, tuo tarpu, vyksta nuožmios lenktynės laike – laimi ryžtingiausi ir greičiausi. Davose dalyvavusių technologijų ir finansinių paslaugų kompanijų vadovai kalbėjo apie planus automatizuoti 10-30 proc. darbų per ateinančius 3-5 metus, ypač teisėtumo užtikrinimo (angl. compliance) srityje, tačiau tokie milžinai kaip „Google“ ir „Facebook“ neslėpė entuziazmo sukurti kokybiškai naujų darbo vietų ir įveikti moterų įsitraukimo trūkumą į informacinių technologijų profesijas. Kartu prognozuojama, kad 2020 m. vidutinė žmogaus darbo trukmė vienoje vietoje taps trumpesnė nei penkeri metai.
Apskritai skaitmenizacija toliau didina pagreitį ir vis labiau apsprendžia pasaulio ekonomiką ir gerovės pasiskirstymą. Prieš dešimt metų vertingiausių kompanijų viršūnėse puikavosi iškastinio kuro korporacijos, šiandien penkios iš šešių top vertingiausių kompanijų priklauso technologijų sričiai – „Apple“, „Alphabet“, „Amazon“, „Facebook“, o prieš dešimt metų sąrašo viršuje buvusi „Exxon Mobil“, nustumta į penktą vietą.
Gyventojų miestuose tik daugės
Jau kurį laiką miestai-megapoliai pastebimai tampa galingesni ir svarbesni nei valstybės – tiek politiškai bei ekonomiškai. Atsiranda miesto gyventojo identitetas ir nyksta tautinis. Tą puikiai iliustruoja Davose pristatytos prognozės, kad iki 2030 m. vien Indijos Haiderabado miestas, kuris yra šios valstybės informacinių technologijų centras augs 4 mln. (iki 12,8 mln.). Tuo tarpu Meksiko miesto turimos 100.000 policijos pareigūnų pajėgos yra didesnės nei 115 valstybių sudėjus kartu. Niujorko metinis biudžetas, sudarantis 82 mlrd. USD – didesnis nei 160 valstybių nacionaliniai biudžetai. Tokie miestai tampa talentų traukos centrais, aktyviai ir efektyviai įgyvendina transporto, telekomunikacijų ir energetikos projektus, o juose gyvenantys žmonės vis labiau tapatinasi su miestais.
Kokia šių įžvalgų galima nauda Lietuvai, norinčiai įveikti savo pačios iššūkius ir globalias grėsmes?
Reikalingas dar didesnis visapusiškas dėmesys kylančioms pasaulio prekybos čempionėms ir rinkoms, pradedant galimybių sudarymu ir skatinimu mokytis šių šalių kalbų, baigiant diplomatinių ir verslo santykių stiprinimu.
Būtinas šviežias požiūris ir strategija, kaip padaryti valdymą ir ekonomiką labiau „įtraukiančiais“.
Lietuvos augimo galimybės didžia dalimi priklausys nuo sugebėjimo sėkmingai didinti informacinių technologijų dalį ekonomikoje, sukuriant sąlygas kurtis aukštos pridėtinės vertės - „outsharing“ - informacinių technologijų kompanijoms, o visa ko pradžia – į globalias tendencijas atsižvelgiantis švietimas, dėmesys nepanaudotam lietuvaičių moterų potencialui informacinių technologijų srityje.
Sprendžiant emigracijos iššūkius, matant pasaulines miestų kaip talentų traukos centrų tendencijas, reikalingas racionalus regionų ir miestų potencialo vertinimas.
Pamokų galėtų būti įvardyta ir daugiau, nepaisant šiais metais Davose tvyrojusios rimties ir gedėjimo („Google“ netgi atšaukė kasmetinį įžymųjį vakarėlį), Davosas patvirtina, kad laimi tos valstybės ir verslai, kurie pasižymi erudicija, geba būti įdomiais bei sumaniai megzti ryšius su pasaulio lyderiais ir inovatoriais.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
