Euro zonos ūkis išsaugojo stabilų augimą

Trečiojo ketvirčio euro zonos ekonomikos rezultatai rodo, kad kol kas baimės dėl „Brexit“ sukeltos nežinios ir Jungtinės Karalystės pasiryžimo greitai pradėti derybas dėl išstojimo iš ES neišsipildė ir tai reikšmingai nepaveikė Bendrijos ūkio raidos.

Metinis euro zonos augimas siekė 1,6%, antradienį paskelbė ES statistikos tarnyba (Eurostat). Toks pats augimas per šį laikotarpį prognozuotas ir spalio mėnesį. Pirmąjį 2016-ųjų ketvirtį euro zonos ekonomika augo sparčiau – 0,5%.

Euro zonos ekonomika trečiajame ketvirtyje, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, augo 0,3%. Tokį patį augimą 19 valstybių ir 330 mln. gyventojų bendrija fiksavo ir antrajame šių metų ketvirtyje. Visoje ES ūkis per šį laikotarpį pasistiebė 0,4%.

Howardas Archeras, vyriausiasis „IHS Markit“ Europos ekonomistas, sakė besitikintis, kad paskutiniajame ketvirtyje euro zonos BVP turėtų paaugti 0,4%.

„Tačiau taip pat labai tikėtina, kad „Brexit“ balsavimas gali daryti didesnę įtaką euro zonai 2017-aisiais, kai JK pradės išstojimo procedūrą, ką žadama padaryti iki kitų metų kovo mėnesio. Tuomet prasidėsiančios išstojimo derybos bus pirmajame dėmesio plane“, – ekonomistą cituoja „Financial Times“.

Geros naujienos apie ekonomikos būklę atėjo iš Italijos. Trečia didžiausia euro zonos ekonomika trečiajame ketvirtyje paaugo 0,3% – daugiau, nei tikėjosi ekonomistai. Metinis šalies BVP augimas padidėjo iki 0,9%. Tai yra palankios žinios Matteo Renzi, Italijos premjerui, kurio iniciatyva gruodžio pradžioje Italijoje vyks referendumas dėl valstybės politinės sistemos pertvarkos. Nepaisant ministro pirmininko pastangų to išvengti, referendumas kartu yra ir pasitikėjimo šalies vyriausybe bei tikėjimo valstybės ūkio raida išraiška.

Labiausiai trečiajame ketvirtyje Bendrijoje augo Bulgarijos ir Portugalijos BVP – 0,8%, nuo jų nedaug atsiliko Ispanija, Kipras, Nyderlandai ir Slovakija (0,7%). Tuo metu Lietuvoje metinis augimas siekė 1,6%, ketvirčio – 0,1%.

Tačiau didžiausios Bendrijos ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija demonstravo vidutiniškus rezultatus ir pasistiebė tik 0,2%. Labiausiai netikėtas buvo Vokietijos BVP augimo rodiklis. Ekonomistų manymu, Vokietijos ekonomikos augimui smūgį sudavė JK sprendimas palikti ES. Iš karto po „Brexit“ referendumo nukritęs svaro kursas nulėmė, kad Vokietijos produkcija šioje rinkoje tapo mažiau konkurencinga. Dėl to krito eksportas, kas ir buvo pagrindinė lėtesnio nei tikėtasi šalies augimo priežastis.

Šie rezultatai yra reikšmingi, nes mažiau nei po keturių savaičių Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų peržiūrėti šiuo metu vykdomą kiekybinę ekonomikos skatinimo programą. Rugsėjį banko vykdoma obligacijų supirkimo programos vertė viršijo 1 trln. Eur.

infogr.am::7139a875-a729-48f4-95ef-c7e0b4a08975

Komentarai