Kanados ir ES prekybos susitarimui iškilo grėsmė

Tam, kad sutartis įsigaliotų, reikalinga visų 28 ES valstybių parama. Prancūzakalbė Belgijos dalis Valonija gali blokuoti jį dėl nuogąstavimų, esą jam įsigaliojus, valstybę užplūs pigios importuotos prekės. Federalinė Belgijos vyriausybė pritaria susitarimui, tačiau jai būtina gauti visų trijų valstybės regionų – Flandrijos, Briuselio regiono ir Valonijos sutikimą.

„Tikėjomės, kad per derybas bus bent jau bandoma pasiekti tam tikrų patobulinimų Belgijai. Šiandien tai neįvyko“, – antradienį kalbėjo Andre Antoine, Valonijos regioninio parlamento vadovas.

Šio regiono gyventojai daugiausiai nerimauja dėl pigių kanadietiškų žemės ūkio produktų, visų pirma jautienos ir kiaulienos. Oficialų sprendimą Valonijos parlamentas turėtų priimti penktadienį.

CETA nesėkmė gali turėti įtakos ir ES vykdomoms deryboms dėl panašių susitarimų su JAV ir Japonija. Be to, tai sukeltų abejonių, kad po „Brexit“ pabaigos pavyktų greitai pasiekti Jungtinės Karalystės prekybos sutartį su ES.

Būtent „Brexit“ prisidėjo prie sunkumų, tariantis dėl CETA, kadangi JK yra didžiausia Kanados prekybos partnerė Europoje ir, be jos paramos, Kanada turi mažiau svertų derybose.

Daugiau sunkumų

Belgijos regionas nėra vienintelė grėsmė CETA sutarčiai. Dvejonių dėl jos išreiškė ir Austrijos socialdemokratai, Slovėnijos vyriausybė, o Vengrija ketina šiuo klausimu balsuoti parlamente. Rumunija pareiškė, kad ji pritars sutarčiai, jeigu Kanada patvirtins bevizį režimą šios šalies piliečiams.

Trečiadienį CETA pradėjo svarstyti ir Vokietijos Konstitucinis teismas, į kurį kreipėsi šio susitarimo oponentai. Jie argumentuoja, kad sutartis pamintų demokratijos principus, nes apeitų parlamento lygį ir atiduotų tam tikrą valdžią specialiam komitetui, įkurtam pagal šį susitarimą. Jų teigimu, įsigaliojus susitarimui, Vokietijoje pradės veikti specialus arbitražas, kuris spręs ginčus, anksčiau buvusius nacionalinių teismų jurisdikcijoje.

Kitas oponentų pateikiamas argumentas – esą susitarimas pažeis Europoje galiojantį principą, kad produktas negali būti parduodamas tol, kol nėra patvirtintas jo saugumas. Priešingai, esą įsigalios Šiaurės Amerikoje galiojantis principas, kad produkto negalima drausti parduoti tol, kol neįrodyta, kad jis yra pavojingas.

Tarp ieškovų teisme yra grupė „Mehr Demokratie e.V“, siekianti daugiau tiesioginės demokratijos Vokietijoje bei 70-metis fleitos mokytojas, surinkęs 68 tūkst. jį remiančių asmenų, skelbia agentūra „Bloomberg“. Galutinį sprendimą teismas turėtų paskelbti ketvirtadienį.

Derybos dėl CETA tarp ES ir Kanados – 10 didžiausios ekonomikos pasaulyje – tęsėsi nuo 2009-ųjų. Sutarties rėmėjai sako, kad pirmasis ES laisvos prekybos susitarimas su viena iš G7 narių padidins prekių ir paslaugų prekyba daugiau nei 20% ir ES bendrą ekonomiką išaugins daugiau nei 12 mlrd. Eur per metus. Jų teigimu, ekonomikos ir darbo rinkos paskatos yra būtinos šiandieniniais nuosmukio laikais.

Jei ES ministrai ratifikuos susitarimą spalio 18-ąją, Kanados premjeras Justinas Trudeau į Briuselį atvyks jo pasirašyti mėnesio pabaigoje.