VŽ paaiškina: kiek NATO karių bus Lietuvoje

Bet galutinis ir detalizuotas sprendimas dėl NATO priešakinių pajėgų iniciatyvos (angl. Enhanced Forward Presence) turėtų būti priimtas liepos 8-9 d. Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Nes dar nenuspręsta, iš ko bus sudaryti tie batalionai, kokio jie bus konkretaus dydžio kiekvienoje iš valstybių, kuri iš NATO didžiųjų partnerių bus atsakinga už atitinkamoje valstybėje dislokuotus batalionus.

Neoficialiai pranešta, kad už Lietuvoje dislokuotą NATO daugianacionalinį batalioną turėtų būti atsakinga Vokietija, už dislokuotą Estijoje – Jungtinė Karalystė. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada turėtų būti atsakingos už batalionus Latvijoje ir Lenkijoje, bet Aljanse dar diskutuojama, kuriai šaliai už kurį batalioną teks atsakomybė.

Tikimasi, kad visi keturi tokie dariniai galėtų būti sukurti jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Pasak Juozo Oleko, krašto apsaugos ministro, galutinė batalionų atvykimo data ir konkretūs karių skaičiai bus patvirtini NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

Be JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir, tikriausiai, Kanados, į daugianacionalinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje savo karius žada deleguoti Prancūzija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Norvegija, kitos NATO valstybės. Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.

NATO rytinis flangas stiprinamas dėl agresyvėjančios Rusijos veiksmų bei pasikeitusios saugumo situacijos regione.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::d7cba598-d5f7-4bcb-b35a-09a85b4dac00

Koks yra bataliono dydis?

VŽ paaiškina, kas yra batalionas, koks šio karinio vieneto dydis, kitaip tariant, kiek NATO partnerių karių bus dislokuota Lietuvoje 2017 m.

Vieną batalioną sudaro maždaug 800-1.000 karių. Taigi, maždaug tiek užsienio valstybių kareivių nuolatinio dislokavimo pagrindu turėsime Lietuvoje po pusmečio.

Nors jau dabar gerokai padažnėjusiose tarptautinėse pratybose Lietuvoje faktiškai nuolat turime nuo 150 iki 500-600, o kartais net ir iki 1.000 karių iš kitų NATO partnerių.

Krašto apsaugos ministerija informavo VŽ, kad šiuo metu daugelio valstybių sausumos pajėgų kariniai vienetai paprastai pagal dydį yra skirstomi taip (nuo mažiausio iki didžiausio) – skyrius, būrys, kuopa (baterija, eskadronas), batalionas (artilerijos divizionas), pulkas, brigada, divizija, korpusas, armija, armijų grupė (arba frontas).

Tęsinys po grafiku

infogr.am::3fd6b627-b69f-410d-a21e-df7797bfed03

Situacija Lietuvos karinėse pajėgose

Lietuvoje taikos metu didžiausias kovinis vienetas yra brigada, kurią paprastai sudaro 3-6 batalionai.

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą. Jis paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir kiti.

Lietuvos kariuomenės pajėgos:

• Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (jos sudėtyje dabar yra penki batalionai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas bei Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, ir brigados Vadovybė su priskirtomis atskiromis – Ryšių, Štabo, Žvalgybos bei Logistikos – kuopomis; ateityje Brigadą papildys Logistikos batalionas);

• Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (jai priskirti du batalionai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų, taip pat Sausumos pajėgų vadovybės Operacijų planavimo ir valdymo centras; šiemet brigadą planuojama papildyti ir tiesiogiai jos štabui pavaldžiomis logistikos, žvalgybos ir ryšių kuopomis, o kitąmet – pradėti formuoti ir du naujus batalionus - pėstininkų ir artilerijos);

• Krašto apsaugos savanorių pajėgos (su Savanorių pajėgų štabu ir šešiomis rinktinėmis);

• Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (kuriame yra Štabas ir penkios kuopos);

• Juozo Lukšos mokymo centras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas (į jį įeina Garbės sargybos kuopa, Ryšių kuopa, Štabo aprūpinimo kuopa, Lietuvos kariuomenės orkestras);

• Taip pat yra Karinės oro pajėgos, Karinės jūrų pajėgos ir Specialiųjų operacijų pajėgos (pastarosios turi Vytauto Didžiojo jėgerių batalioną), Karo policija.

Nuo praėjusių metų rudens Vilniuje veikia NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje. Tai yra vienas iš šešių nedidelių štabų, kuriuos Aljansas įsteigė Vidurio ir Rytų šalyse narėse.