VVĮ vadovų algos verčia ekspertus gūžčioti

Publikuota: 2015-08-22
Bendrovių valdysenos ekspertai pažymi, kad lietuviškose VVĮ vadovams nustatomos gana žemos pastovaus atlyginimo viršutinės ribos, o kintamoji dalis yra labai didelė, t. y. alga skeliama per pusę. Taip gaunama gana iškreipta motyvacija – įmonių valdybos vadovams nustatomi neambicingi rodikliai, t. y. tam, kad vadovai būtinai gautų kintamąją dalį, o tai kenkia ilgalaikiams įmonės tikslams. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Bendrovių valdysenos ekspertai pažymi, kad lietuviškose VVĮ vadovams nustatomos gana žemos pastovaus atlyginimo viršutinės ribos, o kintamoji dalis yra labai didelė, t. y. alga skeliama per pusę. Taip gaunama gana iškreipta motyvacija – įmonių valdybos vadovams nustatomi neambicingi rodikliai, t. y. tam, kad vadovai būtinai gautų kintamąją dalį, o tai kenkia ilgalaikiams įmonės tikslams. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ekspertai nurodo, kad vadovų atlyginimų dydžius versle iš esmės lemia trys kriterijai: apyvarta, pelningumas ir darbuotojų skaičius. O tai ne visuomet galioja geriausiai mokamiems valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovams. Norint šias įmones valdyti efektyviau teks kreipti daugiau dėmesio į nusistovėjusią gerąją algų nustatymo praktiką.

Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinis direktorius, jo keturi pavaduotojai ir vyriausioji finansininkė yra geriausiai mokami VVĮ vadovai.

Kaip rodo skelbiami įmonės ir Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys, p. Dailydkos alga popieriuje 2014 m., palyginti su 2013 m, išaugo 48%, iki 6.096 Eur. Vidutinė šešių LG vadovų alga pernai vidutiniškai didėjo 49,5%, iki 5.974 Eur. LG grynasis pelnas sumažėjo nuo 30 mln. Eur 2013 m. iki 19 mln. Eur pernai, kapitalo grąža akcininkams, t. y. mokesčių mokėtojams, susitraukė nuo 3,4% iki 1,9%.

Energetikos įmonių grupėje vadovų atlyginimų pokyčiai, regis, labiau koreliuoja su veikos rezultatais. Antras geriausiai mokamas iš VVĮ vadovų yra Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ (LE) generalinis direktorius. Jo atlyginimas 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo 5%, iki 5.836 Eur. Savo ruožtu LE grynasis pelnas (atmetus vienkartinius veiksnius – VŽ) padidėjo nuo 41 mln. Eur 2013 m. iki 59 mln. Eur pernai. Kapitalo grąža akcininkams, t.y. mokesčių mokėtojams, 2014 m. išaugo nuo 2,3% iki 3,8%.

Vieną didžiausių algų tarp visų VVĮ vadovams mokanti jau kelinti metai iš eilės išlieka ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Įmonės vadovo Dariaus Janulevičiaus alga 2014 m. pabaigoje siekė 5.751 Eur ir buvo trečia didžiausia tarp VVĮ vadovų. Vadovo alga didėjo, tačiau IAE nurodo, kad ji 2014 m. patyrė 1,3 mln. Eur nuostolių, o š. m. I pusmetį dar generavo 1,5 mln. Eur nuostolių.

infogr.am::infogram_0_vvi_vadovu_algu_top10

Algų pokyčius aiškina įvairiai

Kaip sakė „Lietuvos geležinkeliai“, įmonės vadovybei atlyginimą valdyba pakėlė, atsižvelgdama į šios VVĮ strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, jos svarbą Lietuvos ekonomikai ir siekdama užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą. Tai numatyta Rimanto Sinkevičiaus, susisiekimo ministro, 2014 m. sausį išleistame įsakyme, kuriame pateikiama rekomendacija, kad ministerijai pavaldžių VVĮ valdybos gali priimti sprendimą „taikyti iki 50% didesnius koeficientus“ pastoviajai vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimo daliai.

LG atsiųstame komentare nurodoma, kad iki 2014 m. vasario p. Dailydkos darbo užmokestis buvo toks pats, kaip ir kitų valstybės kontroliuojamų įmonių, kurių pardavimų ir (ar) paslaugų apimtis yra daugiau nei 8 kartus mažesnė, o vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau nei 10 kartų mažesnis negu geležinkelių įmonės.

Ilona Daugėlaitė, „Lietuvos energijos“ organizacinio vystymo direktorė, paaiškino, kad energetikos įmonių grupės vadovų atlygis susideda iš pagrindinės (t. y. pastoviosios) ir kintamosios dalies, jos sudaro atitinkamai 70 ir 30%.

Vadovų kintamoji atlygio dalis tiesiogiai priklauso nuo įmonei iškeltų tikslų įgyvendinimo. Šiuos tikslus tvirtina bendrovės stebėtojų taryba. Pagrindinė atlygio dalis nustatoma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, įmonei keliamus tikslus ir jos finansines galimybes“, – atsiųstame komentare teigia p. Daugėlaitė.

IAE savo ruožtu pažymi, kad įmonės vadovų algos nustatomos atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statusą, ji vykdo analogų pasaulyje neturintį atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektą, o kvalifikuotų specialistų dirbti įmonėje pasiūla rinkoje yra maža. Be to, įmonės finansinėje atskaitomybėje rodomas nuostolis atsiranda ne dėl įmonės veiklos trūkumų, o dėl to, kad vadovaujantis IAE eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo nuostatomis įmonės uždirbtos pajamos pervedamos į IAE eksploatavimo nutraukimo fondą.

„Klaipėdos naftoje“ uždirba kukliau

Prieš dvejus metus geriausiai mokamas VVĮ vadovas buvo tuometinis AB „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinis direktorius, dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis, 2012 m. per mėnesį jis uždirbdavo po 5.752 Eur, arba 19.861 Lt, tačiau dabartinių įmonių vadovų algos kuklesnės. Koks Manto Bartuškos, dabartinio KN vadovo, atlyginimas, įmonė viešai nenurodo, tačiau naujausiame VVĮ vadovų atlyginimų sąraše KN dabar yra septinta, o jos 37 vadovų vidutinis atlyginimas pernai siekė 3.482 Eur ir buvo 5% aukštesnis nei 2013 m.

Į daugiausia uždirbančių VVĮ vadovų penketuką taip pat patenka Audrius Zabotka, UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius ir vadybos narys. Tiesa, įmonė atskirai jo algos nepateikia, tačiau, VKC duomenimis, du INVEGA vadovaujantys darbuotojai pernai gavo vidutinę 3.789 Eur, arba 5,5% didesnę nei 2013 m. algą. Geriausiai mokamų VVĮ vadovų penketą užbaigia Arvydas Vaitkus, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis vadovas. Jo alga pernai siekė 3.643 Eur, o š. m. II ketvirtį padidėjo iki 3.656 Eur.

VKC taip pat skelbia, kad 2014 m. tarp VVĮ labiausiai išaugo Reginos Matonienės, UAB „Mokslas ir technika“, leidžiančios to paties pavadinimo žurnalą, vadovės atlyginimas. Palyginti su 2013 m., jis padidėjo 150%, iki 1.207 Eur. Tiesa, net ir po pakėlimo p. Matonienės alga išlieka viena mažiausių tarp 131 VVĮ vadovų. O labiausiai sumažėjo Sigito Petrausko, UAB „Geoterma“ vadovo, alga, ji per 2014 m. susitraukė 34%, iki 2.061 Eur.

Geriausiai – transporto sektoriuje

Vertinant pagal sektorius, didžiausios VVĮ vadovų algos yra Susisiekimo ministerijai pavaldžiose 21-oje susisiekimo sektoriaus įmonėse. Ten algos 2014 m. vidutiniškai siekė 2.882 Eur. Kaip minėta daugiausia uždirba „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė (5.974 Eur), po jų seka UAB „Oro navigacija“ (3.721 Eur) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (3.547 Eur).

Devyniose energetikos sektoriaus VVĮ, kurios yra pavaldžios Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijoms, vidutinė ikimokestinė vadovaujančio darbuotojo alga siekė 2.814 Eur. Daugiausiai uždirba jau minėtų IAG, LE ir „Klaipėdos naftos“ vadovai. Mažiausiai – p. Petrauskas, „Geotermos“ vadovas, kurio alga pernai sumažėjo 34% arba daugiausia tarp energetikos sektoriaus įmonių vadovų.

infogr.am::infogram_0_vvi_vadovu_du_pagal_sektorius

Urėdams apkarpė algas

Toliau pagal algų dydį po transporto ir energetikos sektorių įmonių vadovų rikiuojasi Aplinkos ministerijai pavaldžios 43 miškininystės VĮ, t. y. Valstybinis miškotvarkos institutas ir 42 miškų urėdijos. Šių reforma vadovaujantis remiantis pasauline VVĮ valdymo praktika šį pavasarį įstrigo, kai didele įtaka Seime tebesimėgaujantys urėdai sugebėjo net tik užsitikrinti, kad būtų priimta įstatyminė pataisa, kuria įtvirtintas nekintamas 42 urėdijų skaičius, bet ir atmestas prezidentės veto.

Urėdų vidutinis atlyginimas 2014 m. siekė 1.922 Eur. Daugiausiai (daugiau nei po 2.100 Eur) uždirbo Jurbarko, Marijampolės ir Radviliškio urėdijų vadovai – Faustas Bakys, Kęstutis Bielskus ir Juozas Eismontas. Įdomi detalė, kad vienintelė moteris–urėdė Aurelija Jočienė, prieš kurį laiką vadovavimą perėmusi Utenos urėdijai, ne tik uždirba mažiausiai (1.243 Eur), bet ir jos atlyginimas pernai mažėjo bene daugiausiai – 27%. Labiau, t. y. 28%, iki 1.881 Eur apkarpytas tik Vaido Bendaravičiaus, Šilutės urėdo atlyginimas. Abi urėdijos pateko tarp 15-os, kurios nepasiekė joms individualiai nustatytų kirtimo normų. VŽ jau rašė, kad minėtų prastai dirbančių 15 urėdijų vadovams paskirtos nuobaudos, t. y. iki 50% apkarpyta kintamoji atlyginimo dalis, o papeikimus gavusiems – ir daugiau. Kita vertus, stebina tai, kad Jurbarko urėdijai vadovaujančio p. Bakio atlyginimas išlieka vienas didžiausių, 2014 m. dar augo 3%, nors ši urėdija patenka į veiklos rodiklių nepasiekusiųjų penkioliktuką.

Kitų sektorių kategorijoje, kur įtrauktos likusios 58 įvairioms ministerijoms pavaldžios VVĮ, vidutinis vadovų atlyginimas pernai siekė 1.846 Eur. Tarp daugiausiai šioje VVĮ grupėje uždirbančių yra jau minėtos INVEGA, taip pat VĮ Registrų centras (RC) bei UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ vadovai. Kęstutis Sabaliauskas, RC vadovas, pernai gavo 3.197 Eur atlyginimą, jo alga š. m. II ketvirtį padidėjo iki 3.446 Eur. „Litexpo“ vadovaujantis Mindaugas Rutkauskas pernai uždirbo 2.838 Eur, jo alga š.m. I ketvirtį nepakito.

Versle algos nustatomos kitaip

Andrius Francas, personalo paieškos UAB „Alliance for Recruitment“ partneris, sako, kad vadovų atlyginimus versle iš esmės lemia trys kriterijai: apyvarta, pelningumas ir darbuotojų skaičius.

„Pelningumo kriterijų kelia akcininkai, o natūraliai uždirbtą pelną tenka dalytis su vadovu“, – sako p. Francas.

Jam nesusidarė įspūdis, kad VKC pateikti atlyginimų duomenys įrodo, jog remiantis būtent šiais kriterijais nustatomi atlyginimai VVĮ vadovams. Jo įsitikinimu, negalima taikyti panašių algų nustatymo kriterijų ir lygių vadovams, tarkime, dirbantiems „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje (ten vidutinė vadovų alga siekia kiek daugiau nei 4.000 Eur), kurios metinė apyvarta siekia arti 1 mlrd. Eur, dirba keletas tūkstančių darbuotojų. Ir, tarkime, kokios UAB „Lietuvos žirgynas“ vadovui, kuris gauna apie 2.500 Eur tevadovaudamas įmonei, turinčiai kuklią kelių šimtų tūkstančių eurų apyvartą.

„Tai tik parodo didžiulę valdymo kvailystę. Nenoriu nieko įžeisti, bet aš negalėčiau pasamdyti versle žmogaus už tiek pinigų vadovauti tokiai nedidelei įmonei“, – sakė p. Francas. Jo teigimu, versle, priklausomai nuo sektoriaus, vadovų atlyginimai daugiau nei 50 darbuotojų turinčiose įmonėse prasideda nuo 2000–3.000 Eur.

Jis pataria valdžiai ateityje nustatant VVĮ vadovų ir specialistų atlyginimus pasitelkti darbo užmokesčio rinkos tyrimų specialistus, pvz., „Hey Group“, mat ji vertina kiekvieną darbo vietą pagal jai taikomą atsakomybę, pozicijas ir t. t.

„Kiekvieno VVĮ vadovo poziciją galima sudėlioti į tokią matricą ir ja vadovautis nustatant atlyginimus“, – apibendrina p. Francas. Antraip, bus sunku pasiekti, kad VVĮ valdymas taptų efektyvesnis, kadangi patyrusių vadovų valstybė negalės prisivilioti iš privataus sektoriaus, kur sukasi geriausieji.

Kaip VVĮ algos nustatomos Lietuvoje

  • Atlyginimus AB ir UAB juridinį statusą turinčiose VVĮ nustato valdybos, o valstybės įmonėse – ministras.
  • Vyriausybės nutarimu VVĮ vadovams nustatytos viršutinės atlyginimo ribos, kurios yra žemesnės, palyginti su rinkos vidurkiu, tad VVĮ sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl vadovų.
  • Be to, vadovų darbo užmokestis (DU) yra susietas su minimaliosios algos rodikliu, daug logiškiau būtų vadovo algą susieti su DU vidurkiu.
  • Dominuoja tokios DU proporcijos: 50% sudaro fiksuotoji dalis ir 50% – kintamoji.
  • Geroji VVĮ atlyginimų praktika vadovo atlygį, jam keliamus trumpalaikius ir ilgalaikius rodiklius turi nustatyti įmonių valdybos. Rekomenduojama nustatyti kintamojo atlyginimo ribas, kadangi didelė jo dalis vadovą skatina priimti trumpalaikius ir rizikingus sprendimus.
  • Didžioji kintamojo atlygio dalis privalo būti atidėta 2–4 metams, taip užtikrinamas ilgalaikių tikslų įgyvendinimas.
  • Turi būti sudarytos galimybės atšaukti kintamąją dalį, jei paaiškėja, kad vadovas klastojo duomenis ar priėmė įmonei nenaudingus sprendimus.
  • Turi būti nustatytos vadovo atleidimo išmokos viršutinės ribos, taip pat vadovui, kuris atleidžiamas dėl blogai atliekamų pareigų, neturėtų būti mokamos išeitinės išmokos.
  • Įmonių vadovų ir darbuotojų atlygis turi atitikti rinkos sąlygas: rekomenduojama vadovui nustatyti ne didesnį nei rinkos vidurkis atlyginimą; neetiška darbuotojams mokėti žemiau rinkos vidurkio, o vadovui mokėti daugiau nei rinkos vidurkis.

Šaltiniai: Asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 12 d.

infogr.am:: infogram_0_vvi_vadovu_algos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nekonkuravimo susitarimai verslui vis dar neaiškūs Rėmėjo turinys 3

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.14
Įmonės pavadinimas: internetu – tik lietuviškas, pas notarą – koks tik nori Premium 12

Apie 40% naujai registruojamų įmonių pavadinimų neįveikia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos filtro. Vis...

Vadyba
2018.08.13
Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Lietuvos jaunimas vangiai įsilieja į šalies darbo rinką, aktyviai emigruoja 33

Jaunimas sudaro penktadalį šalies gyventojų. Statistika rodo, kad jauni žmonės vangiai įsilieja į šalies...

Vadyba
2018.08.12
Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus 2

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs...

Vadyba
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
„Maxima grupės“ personalo vadovė: 5 žmogiškųjų išteklių strategijos mitai Premium 14

Saulė Balčiūnienė, šį pavasarį perėmusi UAB „Maxima grupė“ personalo vadovo pareigas, teigia, kad per...

Vadyba
2018.08.10
Ko vertėtų paklausti darbuotojo, kuris nusprendė palikti įmonę 15

Didesnę ar mažesnę darbuotojų kaitą patiria kiekviena bendrovė. Vis dėlto net ir atsisveikindama su komandos...

Vadyba
2018.08.09
Trumpesnė darbo savaitė tinka ne visiems Premium 10

Įprasta biuro aplinka ir darbas keturiasdešimt valandų per savaitę šiandienos darbuotojams nėra patrauklūs.

Vadyba
2018.08.08
Nedarbas Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei ES vidurkis  7

Nedarbo lygis Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2018.08.08
Šventinę prekybą „Selfridge‘s“ pradėjo per karščius – iki Kalėdų likus 145 dienoms 4

Nors europiečiai mėgaujasi karšta vasara ir atostogomis, tačiau verslas jau galvoja apie svarbiausią prekybos...

Vadyba
2018.08.07
Darbuotojai bijo, kad juos pakeis robotai 11

Darbuotojai vis atviriau kalba, kad baiminasi likti be darbo bei pajamų, kuomet darbo rinka taps dar labiau...

Vadyba
2018.08.06
Darbo kodeksui metai: 8 svarbiausi darbdavių klausimai (I dalis) Rėmėjo turinys

Praėjus metams nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo verslas jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau planuotas...

Vadyba
2018.08.06
Buhalterio profesionalo vardas teismų ir konfliktų gniaužtuose Premium 4

Dėl buhalterio profesionalo vardo verda naujos kovos – keli Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos...

Finansai
2018.08.06
Išbandymas plėtra: kaip nepaslysti 2

Kuo įmonė sparčiau auga, kuo įvairesnių veiklų imasi, tuo atsiranda didesnė rizika visko nesužiūrėti,...

Vadyba
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Žiniomis nesidalijantys darbuotojai kainuoja milijonus 18

Dauguma darbuotojų teigia, kad jiems yra sunku ar net neįmanoma iš savo kolegų gauti reikiamos informacijos.

Vadyba
2018.08.05
Pareiga vs privatumas: ar CEO derėtų pranešti apie sveikatos problemas 1

Kai netikėtai mirė Sergio Marchionne, automobilių gamintojo „Fiat Chrysler“ direktorius, imta vis garsiau...

Vadyba
2018.08.04
Parengta darbo užmokesčio skaičiuoklė 2019–2021 metams 14

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo...

Finansai
2018.08.03
Vasaros darbas nebevilioja, jaunimas investuoja į ateities karjerą 1

Atrodo, kad tradicija, kuomet jaunuoliai vasaros atostogų metu įsidarbina keletui mėnesių, pamažu nyksta.

Vadyba
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau