VVĮ vadovų algos verčia ekspertus gūžčioti

Publikuota: 2015-08-22
Bendrovių valdysenos ekspertai pažymi, kad lietuviškose VVĮ vadovams nustatomos gana žemos pastovaus atlyginimo viršutinės ribos, o kintamoji dalis yra labai didelė, t. y. alga skeliama per pusę. Taip gaunama gana iškreipta motyvacija – įmonių valdybos vadovams nustatomi neambicingi rodikliai, t. y. tam, kad vadovai būtinai gautų kintamąją dalį, o tai kenkia ilgalaikiams įmonės tikslams. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Bendrovių valdysenos ekspertai pažymi, kad lietuviškose VVĮ vadovams nustatomos gana žemos pastovaus atlyginimo viršutinės ribos, o kintamoji dalis yra labai didelė, t. y. alga skeliama per pusę. Taip gaunama gana iškreipta motyvacija – įmonių valdybos vadovams nustatomi neambicingi rodikliai, t. y. tam, kad vadovai būtinai gautų kintamąją dalį, o tai kenkia ilgalaikiams įmonės tikslams. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ekspertai nurodo, kad vadovų atlyginimų dydžius versle iš esmės lemia trys kriterijai: apyvarta, pelningumas ir darbuotojų skaičius. O tai ne visuomet galioja geriausiai mokamiems valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovams. Norint šias įmones valdyti efektyviau teks kreipti daugiau dėmesio į nusistovėjusią gerąją algų nustatymo praktiką.

Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinis direktorius, jo keturi pavaduotojai ir vyriausioji finansininkė yra geriausiai mokami VVĮ vadovai.

Kaip rodo skelbiami įmonės ir Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys, p. Dailydkos alga popieriuje 2014 m., palyginti su 2013 m, išaugo 48%, iki 6.096 Eur. Vidutinė šešių LG vadovų alga pernai vidutiniškai didėjo 49,5%, iki 5.974 Eur. LG grynasis pelnas sumažėjo nuo 30 mln. Eur 2013 m. iki 19 mln. Eur pernai, kapitalo grąža akcininkams, t. y. mokesčių mokėtojams, susitraukė nuo 3,4% iki 1,9%.

Energetikos įmonių grupėje vadovų atlyginimų pokyčiai, regis, labiau koreliuoja su veikos rezultatais. Antras geriausiai mokamas iš VVĮ vadovų yra Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ (LE) generalinis direktorius. Jo atlyginimas 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo 5%, iki 5.836 Eur. Savo ruožtu LE grynasis pelnas (atmetus vienkartinius veiksnius – VŽ) padidėjo nuo 41 mln. Eur 2013 m. iki 59 mln. Eur pernai. Kapitalo grąža akcininkams, t.y. mokesčių mokėtojams, 2014 m. išaugo nuo 2,3% iki 3,8%.

Vieną didžiausių algų tarp visų VVĮ vadovams mokanti jau kelinti metai iš eilės išlieka ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Įmonės vadovo Dariaus Janulevičiaus alga 2014 m. pabaigoje siekė 5.751 Eur ir buvo trečia didžiausia tarp VVĮ vadovų. Vadovo alga didėjo, tačiau IAE nurodo, kad ji 2014 m. patyrė 1,3 mln. Eur nuostolių, o š. m. I pusmetį dar generavo 1,5 mln. Eur nuostolių.

infogr.am::infogram_0_vvi_vadovu_algu_top10

Algų pokyčius aiškina įvairiai

Kaip sakė „Lietuvos geležinkeliai“, įmonės vadovybei atlyginimą valdyba pakėlė, atsižvelgdama į šios VVĮ strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, jos svarbą Lietuvos ekonomikai ir siekdama užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą. Tai numatyta Rimanto Sinkevičiaus, susisiekimo ministro, 2014 m. sausį išleistame įsakyme, kuriame pateikiama rekomendacija, kad ministerijai pavaldžių VVĮ valdybos gali priimti sprendimą „taikyti iki 50% didesnius koeficientus“ pastoviajai vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimo daliai.

LG atsiųstame komentare nurodoma, kad iki 2014 m. vasario p. Dailydkos darbo užmokestis buvo toks pats, kaip ir kitų valstybės kontroliuojamų įmonių, kurių pardavimų ir (ar) paslaugų apimtis yra daugiau nei 8 kartus mažesnė, o vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau nei 10 kartų mažesnis negu geležinkelių įmonės.

Ilona Daugėlaitė, „Lietuvos energijos“ organizacinio vystymo direktorė, paaiškino, kad energetikos įmonių grupės vadovų atlygis susideda iš pagrindinės (t. y. pastoviosios) ir kintamosios dalies, jos sudaro atitinkamai 70 ir 30%.

Vadovų kintamoji atlygio dalis tiesiogiai priklauso nuo įmonei iškeltų tikslų įgyvendinimo. Šiuos tikslus tvirtina bendrovės stebėtojų taryba. Pagrindinė atlygio dalis nustatoma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, įmonei keliamus tikslus ir jos finansines galimybes“, – atsiųstame komentare teigia p. Daugėlaitė.

IAE savo ruožtu pažymi, kad įmonės vadovų algos nustatomos atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statusą, ji vykdo analogų pasaulyje neturintį atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektą, o kvalifikuotų specialistų dirbti įmonėje pasiūla rinkoje yra maža. Be to, įmonės finansinėje atskaitomybėje rodomas nuostolis atsiranda ne dėl įmonės veiklos trūkumų, o dėl to, kad vadovaujantis IAE eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo nuostatomis įmonės uždirbtos pajamos pervedamos į IAE eksploatavimo nutraukimo fondą.

„Klaipėdos naftoje“ uždirba kukliau

Prieš dvejus metus geriausiai mokamas VVĮ vadovas buvo tuometinis AB „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinis direktorius, dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis, 2012 m. per mėnesį jis uždirbdavo po 5.752 Eur, arba 19.861 Lt, tačiau dabartinių įmonių vadovų algos kuklesnės. Koks Manto Bartuškos, dabartinio KN vadovo, atlyginimas, įmonė viešai nenurodo, tačiau naujausiame VVĮ vadovų atlyginimų sąraše KN dabar yra septinta, o jos 37 vadovų vidutinis atlyginimas pernai siekė 3.482 Eur ir buvo 5% aukštesnis nei 2013 m.

Į daugiausia uždirbančių VVĮ vadovų penketuką taip pat patenka Audrius Zabotka, UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius ir vadybos narys. Tiesa, įmonė atskirai jo algos nepateikia, tačiau, VKC duomenimis, du INVEGA vadovaujantys darbuotojai pernai gavo vidutinę 3.789 Eur, arba 5,5% didesnę nei 2013 m. algą. Geriausiai mokamų VVĮ vadovų penketą užbaigia Arvydas Vaitkus, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis vadovas. Jo alga pernai siekė 3.643 Eur, o š. m. II ketvirtį padidėjo iki 3.656 Eur.

VKC taip pat skelbia, kad 2014 m. tarp VVĮ labiausiai išaugo Reginos Matonienės, UAB „Mokslas ir technika“, leidžiančios to paties pavadinimo žurnalą, vadovės atlyginimas. Palyginti su 2013 m., jis padidėjo 150%, iki 1.207 Eur. Tiesa, net ir po pakėlimo p. Matonienės alga išlieka viena mažiausių tarp 131 VVĮ vadovų. O labiausiai sumažėjo Sigito Petrausko, UAB „Geoterma“ vadovo, alga, ji per 2014 m. susitraukė 34%, iki 2.061 Eur.

Geriausiai – transporto sektoriuje

Vertinant pagal sektorius, didžiausios VVĮ vadovų algos yra Susisiekimo ministerijai pavaldžiose 21-oje susisiekimo sektoriaus įmonėse. Ten algos 2014 m. vidutiniškai siekė 2.882 Eur. Kaip minėta daugiausia uždirba „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė (5.974 Eur), po jų seka UAB „Oro navigacija“ (3.721 Eur) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (3.547 Eur).

Devyniose energetikos sektoriaus VVĮ, kurios yra pavaldžios Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijoms, vidutinė ikimokestinė vadovaujančio darbuotojo alga siekė 2.814 Eur. Daugiausiai uždirba jau minėtų IAG, LE ir „Klaipėdos naftos“ vadovai. Mažiausiai – p. Petrauskas, „Geotermos“ vadovas, kurio alga pernai sumažėjo 34% arba daugiausia tarp energetikos sektoriaus įmonių vadovų.

infogr.am::infogram_0_vvi_vadovu_du_pagal_sektorius

Urėdams apkarpė algas

Toliau pagal algų dydį po transporto ir energetikos sektorių įmonių vadovų rikiuojasi Aplinkos ministerijai pavaldžios 43 miškininystės VĮ, t. y. Valstybinis miškotvarkos institutas ir 42 miškų urėdijos. Šių reforma vadovaujantis remiantis pasauline VVĮ valdymo praktika šį pavasarį įstrigo, kai didele įtaka Seime tebesimėgaujantys urėdai sugebėjo net tik užsitikrinti, kad būtų priimta įstatyminė pataisa, kuria įtvirtintas nekintamas 42 urėdijų skaičius, bet ir atmestas prezidentės veto.

Urėdų vidutinis atlyginimas 2014 m. siekė 1.922 Eur. Daugiausiai (daugiau nei po 2.100 Eur) uždirbo Jurbarko, Marijampolės ir Radviliškio urėdijų vadovai – Faustas Bakys, Kęstutis Bielskus ir Juozas Eismontas. Įdomi detalė, kad vienintelė moteris–urėdė Aurelija Jočienė, prieš kurį laiką vadovavimą perėmusi Utenos urėdijai, ne tik uždirba mažiausiai (1.243 Eur), bet ir jos atlyginimas pernai mažėjo bene daugiausiai – 27%. Labiau, t. y. 28%, iki 1.881 Eur apkarpytas tik Vaido Bendaravičiaus, Šilutės urėdo atlyginimas. Abi urėdijos pateko tarp 15-os, kurios nepasiekė joms individualiai nustatytų kirtimo normų. VŽ jau rašė, kad minėtų prastai dirbančių 15 urėdijų vadovams paskirtos nuobaudos, t. y. iki 50% apkarpyta kintamoji atlyginimo dalis, o papeikimus gavusiems – ir daugiau. Kita vertus, stebina tai, kad Jurbarko urėdijai vadovaujančio p. Bakio atlyginimas išlieka vienas didžiausių, 2014 m. dar augo 3%, nors ši urėdija patenka į veiklos rodiklių nepasiekusiųjų penkioliktuką.

Kitų sektorių kategorijoje, kur įtrauktos likusios 58 įvairioms ministerijoms pavaldžios VVĮ, vidutinis vadovų atlyginimas pernai siekė 1.846 Eur. Tarp daugiausiai šioje VVĮ grupėje uždirbančių yra jau minėtos INVEGA, taip pat VĮ Registrų centras (RC) bei UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ vadovai. Kęstutis Sabaliauskas, RC vadovas, pernai gavo 3.197 Eur atlyginimą, jo alga š. m. II ketvirtį padidėjo iki 3.446 Eur. „Litexpo“ vadovaujantis Mindaugas Rutkauskas pernai uždirbo 2.838 Eur, jo alga š.m. I ketvirtį nepakito.

Versle algos nustatomos kitaip

Andrius Francas, personalo paieškos UAB „Alliance for Recruitment“ partneris, sako, kad vadovų atlyginimus versle iš esmės lemia trys kriterijai: apyvarta, pelningumas ir darbuotojų skaičius.

„Pelningumo kriterijų kelia akcininkai, o natūraliai uždirbtą pelną tenka dalytis su vadovu“, – sako p. Francas.

Jam nesusidarė įspūdis, kad VKC pateikti atlyginimų duomenys įrodo, jog remiantis būtent šiais kriterijais nustatomi atlyginimai VVĮ vadovams. Jo įsitikinimu, negalima taikyti panašių algų nustatymo kriterijų ir lygių vadovams, tarkime, dirbantiems „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje (ten vidutinė vadovų alga siekia kiek daugiau nei 4.000 Eur), kurios metinė apyvarta siekia arti 1 mlrd. Eur, dirba keletas tūkstančių darbuotojų. Ir, tarkime, kokios UAB „Lietuvos žirgynas“ vadovui, kuris gauna apie 2.500 Eur tevadovaudamas įmonei, turinčiai kuklią kelių šimtų tūkstančių eurų apyvartą.

„Tai tik parodo didžiulę valdymo kvailystę. Nenoriu nieko įžeisti, bet aš negalėčiau pasamdyti versle žmogaus už tiek pinigų vadovauti tokiai nedidelei įmonei“, – sakė p. Francas. Jo teigimu, versle, priklausomai nuo sektoriaus, vadovų atlyginimai daugiau nei 50 darbuotojų turinčiose įmonėse prasideda nuo 2000–3.000 Eur.

Jis pataria valdžiai ateityje nustatant VVĮ vadovų ir specialistų atlyginimus pasitelkti darbo užmokesčio rinkos tyrimų specialistus, pvz., „Hey Group“, mat ji vertina kiekvieną darbo vietą pagal jai taikomą atsakomybę, pozicijas ir t. t.

„Kiekvieno VVĮ vadovo poziciją galima sudėlioti į tokią matricą ir ja vadovautis nustatant atlyginimus“, – apibendrina p. Francas. Antraip, bus sunku pasiekti, kad VVĮ valdymas taptų efektyvesnis, kadangi patyrusių vadovų valstybė negalės prisivilioti iš privataus sektoriaus, kur sukasi geriausieji.

Kaip VVĮ algos nustatomos Lietuvoje

  • Atlyginimus AB ir UAB juridinį statusą turinčiose VVĮ nustato valdybos, o valstybės įmonėse – ministras.
  • Vyriausybės nutarimu VVĮ vadovams nustatytos viršutinės atlyginimo ribos, kurios yra žemesnės, palyginti su rinkos vidurkiu, tad VVĮ sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl vadovų.
  • Be to, vadovų darbo užmokestis (DU) yra susietas su minimaliosios algos rodikliu, daug logiškiau būtų vadovo algą susieti su DU vidurkiu.
  • Dominuoja tokios DU proporcijos: 50% sudaro fiksuotoji dalis ir 50% – kintamoji.
  • Geroji VVĮ atlyginimų praktika vadovo atlygį, jam keliamus trumpalaikius ir ilgalaikius rodiklius turi nustatyti įmonių valdybos. Rekomenduojama nustatyti kintamojo atlyginimo ribas, kadangi didelė jo dalis vadovą skatina priimti trumpalaikius ir rizikingus sprendimus.
  • Didžioji kintamojo atlygio dalis privalo būti atidėta 2–4 metams, taip užtikrinamas ilgalaikių tikslų įgyvendinimas.
  • Turi būti sudarytos galimybės atšaukti kintamąją dalį, jei paaiškėja, kad vadovas klastojo duomenis ar priėmė įmonei nenaudingus sprendimus.
  • Turi būti nustatytos vadovo atleidimo išmokos viršutinės ribos, taip pat vadovui, kuris atleidžiamas dėl blogai atliekamų pareigų, neturėtų būti mokamos išeitinės išmokos.
  • Įmonių vadovų ir darbuotojų atlygis turi atitikti rinkos sąlygas: rekomenduojama vadovui nustatyti ne didesnį nei rinkos vidurkis atlyginimą; neetiška darbuotojams mokėti žemiau rinkos vidurkio, o vadovui mokėti daugiau nei rinkos vidurkis.

Šaltiniai: Asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 12 d.

infogr.am:: infogram_0_vvi_vadovu_algos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SAP konferencijoje - apie pokyčius, kurie laukia Lietuvos verslo Rėmėjo turinys

SAP išmaniojo verslo dienoje  bus  kalbama apie tai, kodėl sėkmingai veikiančios bendrovės tampa vis labiau...

Naujuoju Futbolo federacijos generaliniu sekretoriumi tapo Stankevičius

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomasis komitetas naujuoju federacijos generaliniu sekretoriumi išrinko...

Laisvalaikis
2018.10.16
Į Lietuvos paštą atėjo dar vienas vadovas iš „Telia Lietuvos“ 9

Lietuvos pašto Verslo klientų departamentui vadovaus Robertas Žudys. Tai jau trečias vadovas, kurį Lietuvos...

Vadyba
2018.10.16
„Luminor“ turi naują personalo vadovę 8

„Luminor“ banke personalo skyriaus vadovės pareigas pradeda eiti Agnė Ignotienė.

Vadyba
2018.10.16
Suaugusiųjų karjeros pokyčiams startą duoda programavimo mokykla Rėmėjo turinys 3

Tobulėjant technologijoms ir vyraujant jaunumo kultui vyresnio amžiaus žmonės, šiandieninei darbo rinkai...

Technologijos
2018.10.16
„ACME grupė“ keičia vadovybę: akcininkai traukiasi Premium 3

UAB „ACME grupė“ generaliniu direktoriumi nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbs Sergejus Artemiukas, dabartinis...

Vadyba
2018.10.15
Vadovo darbo sutartis: į ką svarbu atkreipti dėmesį Premium 2

Pagal pareigų prigimtį vadovas veikia įmonės naudai. Tačiau kad būtų išvengta galimų nesusipratimų ir...

Vadyba
2018.10.15
Tyrimas: 40% darbuotojų mano, kad dirba geriau nei vadovas 2

Jungtinėje Karalystėje (JK) atliktas tyrimas atskleidžia, kad 40% įmonių darbuotojų tiki, kad jeigu tik...

Vadyba
2018.10.14
Nuo krizės nukentėję jaunuoliai įstrigo laikinuose darbuose Premium

Praūžus euro zonos krizei jaunimo nedarbo lygis ES šalyse iš neregėtų aukštumų pradėjo leistis žemyn, tačiau...

Vadyba
2018.10.14
Kokie iššūkiai laukia naujojo „Airbus“ CEO 1

Guillaume Faury nuo 2019 m. balandžio vadovaus „Airbus“, Europos orlaivių gamintojai. Naujajam CEO teks...

Vadyba
2018.10.13
Patirtis: geriau mokytis iš svetimų klaidų būti priklausomam nuo užsakovo

Pasakoti sėkmės istoriją yra smagu, tačiau kiekvienas verslo įkūrėjas neišvengia klaidų. Tik vieni apie jas...

Vadyba
2018.10.13
„Sūduvos vandenys“ turės naują vadovą

Marijampolės savivaldybėje vandenį tiekiančios UAB „Sūduvos vandenys“ vadovu taps Žydrūnas...

Vadyba
2018.10.13
„Facebook“ siekia įsitvirtinti darbo paieškos rinkoje

Socialinis tinklas „Facebook“ rodo ketinimus giliau įsitvirtinti darbo paieškos rinkoje ir tapti konkurentu...

Vadyba
2018.10.12
„Devbridge Group“ Kaune turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Kauno inžineriniam padaliniui nuo šiol vadovauja Edmundas...

Technologijos
2018.10.12
Duris į sėkmę gali atverti ir tinkamas produkto pozicionavimas Rėmėjo turinys

Kiekvieną, kuriantį naują produktą ar paslaugą, kamuoja tos pačios problemos: ką daryti, kad kuriama...

Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2018” konkurso finalininkai

Į „Verslo žinių“ ir Finansų analitikų asociacijos organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2018 m.“...

Finansai
2018.10.10
Išrinktas naujas „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininkas 2

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ valdybos pirmininku išrinktas Giedrius...

Vadyba
2018.10.10
Lietuvos paštas traukia vadovus iš „Telia Lietuvos“ 16

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvos pašto Tinklo padaliniui pradėjo vadovauti Jonas Sadauskas. Tai antras...

Įmonių patirtis: priklausomybė nuo užsakovų –  kaip „nenudegti“

Stambus užsakovas yra gerai, tačiau jei jis vienintelis, atsiranda visiška priklausomybė nuo jo ir net rizika...

Vadyba
2018.10.09
Įmonės patirtis: darbuotojai patys renkasi, kiek nori uždirbti Premium

Dažniausiai darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Įmonės, kurios siekia absoliutaus...

Vadyba
2018.10.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau