Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Publikuota: 2018-09-15
Vidas Petraitis, „Lean.lt“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Vidas Petraitis, „Lean.lt“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Efektyvios vadybos praktikų „Nortus“ įkūrėjas ir vadovas

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto spartą pirmaujame pasaulyje, mūsų viešasis sektorius šioje srityje žengia tik pirmuosius žingsnius.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi publikacija nustebino, kad nuotolinio darbo sąlygomis šiuo metu naudojasi tik Vilniaus savivaldybės darbuotojai, o kituose miestuose „tokio poreikio nėra“.

Žinant pasaulines tendencijas, kai sėkmingiausios korporacijos talentus vilioja lanksčiomis darbo sąlygomis ir moka įvertinti kiekvieno darbuotojo efektyvumą, kyla klausimų: kas nulemia, kad geidžiamiausiems darbdaviams visame pasaulyje konkuruojant lankstesnėmis darbo organizavimo sąlygomis, daugumai Lietuvos savivaldybių darbuotojų ši galimybė neatrodo patraukli? Ar visų darbuotojų veiklos pobūdis reikalauja privalomai atvykti į darbo vietą? Ar valstybinių įstaigų tarnautojai, siekdami nustatytų darbo tikslų, neturi poreikio lanksčiau planuoti darbo valandas, lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą?

Nuotolinis darbas naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams

Nors apie nuotolinį darbą, dažnai vadinamą lanksčiuoju darbo stiliumi, pastarąjį dešimtmetį buvo kalbama dažnai, dar daug Lietuvos organizacijų nežino tiksliai, kuo jis naudingas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Darbdaviams jis leidžia greičiau gauti informaciją ir priimti sprendimus, „čia ir dabar“ pasinaudoti darbuotojų kompetencijomis, sutaupyti lėšų ir pelnyti darbuotojų lojalumą. Taip pat mažėja išlaidos transportui, patiriama mažiau nuostolių pandemijų metu, taip pat paprasčiau užtikrinti darbo tęstinumą, net jei dalis darbuotojų yra išvykę į komandiruotes ar atostogauja.

Darbuotojams nuotolinio darbo galimybės palankios keletu aspektų: jie lengviau suderina darbo ir asmeninius ar šeimos interesus, savarankiškai planuoja ir atlieka darbus, taip pat sutaupo nemažai laiko ir pinigų kelionėms, mažiau laiko gaišta „kavos pertraukėlėms“ ar „trumpai šnektelti“ užsukusiems kolegoms, o susirgę greičiau pasveiksta, nes lengvai sunegalavę gali tęsti darbus iš namų.

Dirbti nuotoliniu būdu gali vengti iš baimės ir dėl neskaidraus rezultatų vertinimo

Nors tiek darbdaviai, tiek darbuotojai gali įvardinti daug lankstaus darbo stiliaus privalumų, mano patirtis rodo, kad dirbti nuotoliniu būdu žmonės gali vengti dėl kitų priežasčių. Galbūt, niekas jų įstaigoje neturi tokios patirties ir niekada nemėgino taip dirbti. Galbūt, dirbdami ne iš oficialios darbo vietos, jie jaučiasi nesaugūs, o jų fizinis nebuvimas biure, tikėtina, traktuojamas kaip vengimas dirbti. Tiesa, pasaulis jau seniai atrado būdų, kaip organizuoti darbą nuotoliniu būdu, ir kiekvieno darbuotojo efektyvumą įvertinti objektyviai. Be to, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai galėtų išvardinti po keletą privalumų, kaip nuotolinis darbas padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Internetas išplečia darbo rinką, tačiau iš vadovų reikalauja modernių kompetencijų

Nuotolinio darbo principus pirmosios pradėjo taikyti technologijų bendrovės. Iš pradžių galbūt tai darė siekdamos pademonstruoti interneto privalumus ir taip paskatinti verslą bei gyventojus aktyviau juo naudotis. Vėliau – norėdamos kuo efektyviau išnaudoti darbuotojų galimybes atlikti užduotis ne tik oficialiomis darbo valandomis, bet ir po jų, net ir nesant biure.

Internetui tapus įprasta technologija daugelyje šalių, smarkiai išsiplėtė ir darbo rinka. Darbdaviai įgavo galimybę ieškoti ir samdyti reikiamų kompetencijų ar pigesnių specialistų kitose šalyse. Lygiagrečiai keitėsi darbo kontrolė ir rezultatų vertinimas, o vadovai turėjo įgyti naujų, modernių kompetencijų. Pavyzdžiui, nustatyti tikslus ir vertinti jų pasiekimą kolegoms, kurie nebūtinai dirba biure nuo 8 iki 17 val., dirba skirtingose laiko juostose ir yra nutolę nuo vadovo tūkstančius kilometrų. Šioms tendencijoms kasmet stiprėjant, tapo savaime suprantama, kad jei darbo pobūdis nereikalauja fiziškai būti biure, nėra didesnio skirtumo, kur ir kada darbas buvo atliekamas: darbo valandomis biure, sėdint šalia vadovo, ar bet kurioje kitoje vietoje.

Valstybės įmonės taip pat galėtų rinktis iš geriausiųjų

Kasmet skirtingose šalyse atliekami darbo rinkos tyrimai rodo, kad norinčiųjų dirbti nuotoliniu būdu nuolat daugėja. Pvz., neseniai GlobalWorkplaceAnalytics.com skelbtas tyrimas parodė, kad JAV bent dalį savaitės taip norėtų dirbti daugiau kaip 80 proc. jauno amžiaus darbuotojų. Šiemet panašus tyrimo metu Lietuvoje taip pat paaiškėjo, kad jau ir mūsų šalyje pusė darbuotojų norėtų lanksčių darbo sąlygų. Todėl suprantama, kad siekdamos pritraukti geriausius darbuotojus, verslo įmonės jau seniai suteikė galimybę dirbti lanksčiu grafiku ir nuotoliniu būdu. Retorinis klausimas: argi valstybės sektoriuje nėra būtinybės taip pat rinktis iš geriausiųjų?

Trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl valstybinių įstaigų darbuotojai, skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, renkasi dirbti tik iš biuro, įvardinčiau baimę ir neužtikrintumą dėl veiklos rezultatų matavimo. Juk turint aiškius kiekvieno darbuotojo efektyvumo vertinimo principus, nebesvarbūs tampa klausimai, kur ir kada darbas buvo atliktas.

Vis dar tenka išgirsti: „Verslui lengviau kurti rodiklius, nes viską gali pamatuoti pinigais. O kokius rodiklius mums valstybiniame sektoriuje taikyti?“. Į šiuos klausimus pažangesnių šalių (Skandinavijos, Vakarų Europos ar JAV) valstybinės institucijos jau seniai rado atsakymus. Jos matuoja aptarnautų klientų skaičių, aptarnavimo greitį, gyventojų pasitenkinimą paslaugomis, pasitikėjimo ir reputacijos indeksus, taip pat daug kitų rodiklių. Tačiau labai svarbu paminėti, kad esminės modernios vadybos sąlygos yra skaidrumas ir abipusis pasitikėjimas. Tik iš anksto susitarus su organizacijos darbuotojais, kokių tikslų bus siekiama bendrai ir kokių rezultatų tikimasi iš kiekvieno darbuotojo konkrečiai, galima objektyviau stebėti rezultatus ir juos vertinti.

Nepotizmo kultūroje mokama ne už atliktą darbą, o už darbo lankomumą

Šiuo atveju kol kas tenka liūdnai priminti, kad pagal 2018 m. pasaulinį konkurencingumo indeksą Lietuvos valstybinis sektorius pasižymi vienais žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Taip pat šiemet STT atliktas antikorupcinis tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse vidutiniškai 18 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis siekia 29 proc. ar net 35 proc.! Neturint viešai įtvirtintos valstybės įstaigų ir kiekvieno darbuotojo efektyvumo vertinimo sistemos, tampa aiškiau, kodėl savivaldybių darbuotojai, skirtingai nuo dirbančiųjų versle, pasirenka dirbti kasdien prižiūrimi tiesioginių vadovų. Pastarieji irgi neskuba mokytis modernios vadybos principų ir pradėti jų taikyti. Kokiu būdu pradės kilti Lietuvos valstybinio sektoriaus efektyvumas, jei darbu laikomas ne konkrečių rezultatų pasiekimas, bet atėjimas į įstaigą, o atlyginimas mokamas už „lankomumą“? Taip pat seniai atėjo laikas ir mokesčių mokėtojams pasidomėti, kaip darbo efektyvumą užtikrina valstybės įstaigos, kokiais rodikliai matuoja progresą ir kokių konkrečiai rezultatų siekia, o vėliau atsiskaito visuomenei.

Darbuotojai – ne tik raumenys, o pirmiausia – organizacijos protas ir širdis

Nors kiekviena pradžia būna nelengva, gerų pavyzdžių netrūksta. Lean praktikas pradėjus įgyvendinti Jungtinės Karalystės, Danijos ir Švedijos municipalitetuose, kartu su konkrečių rodiklių taikymu daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų įtraukimui į problemų sprendimą. Prieš keletą mėnesių atlikti savivaldybių tarnautojų nuomonės tyrimai Lietuvoje atskleidė, kad vos trečdalis (38 proc.) darbuotojų jaučiasi įtraukiami į veiklos tobulinimą, pasiūlymų pateikimą. Daugelyje valstybės institucijų į tarnautojus vis dar žiūrima kaip į raumenį, kurį įtempus galima atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tačiau pažangesnių šalių patirtis parodė, kad ryškaus pokyčio pasiekiama tik stiprinant darbuotojų įtraukimą į problemų identifikavimą ir patobulinimų siūlymą. Šiuolaikiški vadovai pirmiausia siekia paversti darbuotojus organizacijos širdimi ir protu, tuomet sumažėja poreikis tiesiogiai kontroliuoti, ką ir kur darbo metu pavaldiniai daro, o skaidrus veiklos rodiklių aptarimas skatina žmones siekti geresnių rezultatų nepriklausomai nuo darbo valandų ir buvimo vietos.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Ilgi susitikimai, kurie turėjo būti e. laiškais: kaip juos produktyviai rengti? Premium 1

Skirtingi skaičiavimai rodo, kad įvairaus lygio vadovai susitikimuose per savaitę gali praleisti nuo paros...

Vadyba
2022.08.17
60% pajamas didinusios ir pelną patrigubinusios „BTL Group“ vadovas: augimą stabdė kvotos Premium 6

Neeilinį spurtą pademonstravusi transporto įmonių grupė ieško vairuotojų, didina Lenkijoje vykdomos veiklos...

Logistika
2022.08.17
Rugsėjį studijas pradės daugiau pirmakursių, nors nemokamai studijuos 800 mažiau

Aukštosiose mokyklose pirmakursių šiemet bus daugiau nei pernai, nemokamas studijuos 800 mažiau studentų.

Vadyba
2022.08.17
Kol „Apple“ gena darbuotojus į biurą, lietuviai ieško alternatyvų Premium 4

Hibridinis darbo modelis jau yra tapęs norma, tačiau ir jis įgauna naujų formų. Labiau „įrėminančių“...

Vadyba
2022.08.17
Loginės užduotys kandidatams: protu širdies nesuprasi, o ši atrankoje darosi svarbesnė Premium

Prašymas išspręsti lygtį, nesinaudojant skaičiuotuvu pasakyti, kiek yra 99 padauginus iš 99 ir panašios...

Vadyba
2022.08.16
Nedarbas Latvijoje antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 6,6%

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 6,6%, rodo šalies statistikos tarnybos reguliariai...

Vadyba
2022.08.16
Per penkmetį – 78 mln. Eur ikimokykliniam ugdymui

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse...

Vadyba
2022.08.16
Nedarbas Estijoje antrąjį metų ketvirtį paaugo iki 5,8%

Estija antrąjį šių metų ketvirtį turėjo vidutiniškai 41.700 bedarbių, vidutinis nedarbas buvo 5,8%, užimtumo...

Vadyba
2022.08.16
Psichologė N. Norvilė: ne kiekvienas vadovas susimąsto, kad turi ekspertą Premium

Tyrimai rodo, kad dauguma vyresnio amžiaus lietuvių norėtų pasitraukti iš darbo rinkos vos gavę galimybę. Jie...

Vadyba
2022.08.16
Verslas ir vadovavimas Italijoje, JAV ir kitur – ką derėtų importuoti į Lietuvą? Premium

Verslo organizavimas ir vadovavimo principai dažnai yra nulemti aplinkos, kurioje organizacija veikia. Pirštu...

Vadyba
2022.08.15
Daugiausia darbo ginčų kilo transporto ir statybos sektoriuose

Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo beveik 3.000 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp...

Gazelė
2022.08.14
Kad pakeltų darbuotojų produktyvumą, „Google“ darbuotojų klausia vos 3 dalykų 1

Vasarą darbuotojų produktyvumui sumenkus, Sundar Pichai, „Google“ vadovas, įmonėje pradeda naują „Paprastumo...

Vadyba
2022.08.14
Iš premjerės I. Šimonytės komandos pasitraukia atstovė spaudai R. Jakilaitienė 26

Premjerės Ingridos Šimonytės politinę komandą nuo rugsėjo 1-osios palieka patarėja ryšių su visuomene...

Vadyba
2022.08.14
Daugiausiai uždirbančiųjų algos JK šuoliuoja keliaženkliais skaičiais, o mažiausiai – vos 1%

Tyrimai rodo, kad Jungtinės Karalystės (JK) darbo rinkoje formuojasi dvi itin skirtingos darbuotojų grupės.

Vadyba
2022.08.13
Nedarbas Latvijoje pasiekė 6%

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 6%, pranešė...

Vadyba
2022.08.13
M. Mozūras apie IT specialistų stresą: programuotojo darbas gali būti vienišas Premium

„EqualEngineers“ tyrimas atskleidė, kad informacinių technologijų (IT) srities darbuotojai, kurie dažniau...

Vadyba
2022.08.12
Liepą fiksuotas mažesnis aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje

Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158.700 neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.

Vadyba
2022.08.12
NVSPL vadovas po darbuotojos skundo nušalino pavaduotoją R. M. Balčienę 1

Danas Bakša, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas, nušalino nuo pareigų...

Vadyba
2022.08.12
Per papildomą priėmimą studijuoti pakviesta dar 3.000 jaunuolių

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3.104 asmenys, pranešė...

Vadyba
2022.08.11
„Zenitech“ Lietuvoje vadovas: jeigu neaugi ir neprisitaikai, tada pradedi trukdyti kitiems Premium

Karjera tarptautinėse įmonėse dažnai spalvinama šviesiais atspalviais, tačiau tarp jų – daugybė pilkų zonų,...

Vadyba
2022.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku