Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Publikuota: 2018-09-15
Vidas Petraitis, „Lean.lt“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vidas Petraitis, „Lean.lt“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lean.lt vadovas

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto spartą pirmaujame pasaulyje, mūsų viešasis sektorius šioje srityje žengia tik pirmuosius žingsnius.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi publikacija nustebino, kad nuotolinio darbo sąlygomis šiuo metu naudojasi tik Vilniaus savivaldybės darbuotojai, o kituose miestuose „tokio poreikio nėra“.

Žinant pasaulines tendencijas, kai sėkmingiausios korporacijos talentus vilioja lanksčiomis darbo sąlygomis ir moka įvertinti kiekvieno darbuotojo efektyvumą, kyla klausimų: kas nulemia, kad geidžiamiausiems darbdaviams visame pasaulyje konkuruojant lankstesnėmis darbo organizavimo sąlygomis, daugumai Lietuvos savivaldybių darbuotojų ši galimybė neatrodo patraukli? Ar visų darbuotojų veiklos pobūdis reikalauja privalomai atvykti į darbo vietą? Ar valstybinių įstaigų tarnautojai, siekdami nustatytų darbo tikslų, neturi poreikio lanksčiau planuoti darbo valandas, lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą?

Nuotolinis darbas naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams

Nors apie nuotolinį darbą, dažnai vadinamą lanksčiuoju darbo stiliumi, pastarąjį dešimtmetį buvo kalbama dažnai, dar daug Lietuvos organizacijų nežino tiksliai, kuo jis naudingas.

Darbdaviams jis leidžia greičiau gauti informaciją ir priimti sprendimus, „čia ir dabar“ pasinaudoti darbuotojų kompetencijomis, sutaupyti lėšų ir pelnyti darbuotojų lojalumą. Taip pat mažėja išlaidos transportui, patiriama mažiau nuostolių pandemijų metu, taip pat paprasčiau užtikrinti darbo tęstinumą, net jei dalis darbuotojų yra išvykę į komandiruotes ar atostogauja.

Darbuotojams nuotolinio darbo galimybės palankios keletu aspektų: jie lengviau suderina darbo ir asmeninius ar šeimos interesus, savarankiškai planuoja ir atlieka darbus, taip pat sutaupo nemažai laiko ir pinigų kelionėms, mažiau laiko gaišta „kavos pertraukėlėms“ ar „trumpai šnektelti“ užsukusiems kolegoms, o susirgę greičiau pasveiksta, nes lengvai sunegalavę gali tęsti darbus iš namų.

Dirbti nuotoliniu būdu gali vengti iš baimės ir dėl neskaidraus rezultatų vertinimo

Nors tiek darbdaviai, tiek darbuotojai gali įvardinti daug lankstaus darbo stiliaus privalumų, mano patirtis rodo, kad dirbti nuotoliniu būdu žmonės gali vengti dėl kitų priežasčių. Galbūt, niekas jų įstaigoje neturi tokios patirties ir niekada nemėgino taip dirbti. Galbūt, dirbdami ne iš oficialios darbo vietos, jie jaučiasi nesaugūs, o jų fizinis nebuvimas biure, tikėtina, traktuojamas kaip vengimas dirbti. Tiesa, pasaulis jau seniai atrado būdų, kaip organizuoti darbą nuotoliniu būdu, ir kiekvieno darbuotojo efektyvumą įvertinti objektyviai. Be to, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai galėtų išvardinti po keletą privalumų, kaip nuotolinis darbas padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Internetas išplečia darbo rinką, tačiau iš vadovų reikalauja modernių kompetencijų

Nuotolinio darbo principus pirmosios pradėjo taikyti technologijų bendrovės. Iš pradžių galbūt tai darė siekdamos pademonstruoti interneto privalumus ir taip paskatinti verslą bei gyventojus aktyviau juo naudotis. Vėliau – norėdamos kuo efektyviau išnaudoti darbuotojų galimybes atlikti užduotis ne tik oficialiomis darbo valandomis, bet ir po jų, net ir nesant biure.

Internetui tapus įprasta technologija daugelyje šalių, smarkiai išsiplėtė ir darbo rinka. Darbdaviai įgavo galimybę ieškoti ir samdyti reikiamų kompetencijų ar pigesnių specialistų kitose šalyse. Lygiagrečiai keitėsi darbo kontrolė ir rezultatų vertinimas, o vadovai turėjo įgyti naujų, modernių kompetencijų. Pavyzdžiui, nustatyti tikslus ir vertinti jų pasiekimą kolegoms, kurie nebūtinai dirba biure nuo 8 iki 17 val., dirba skirtingose laiko juostose ir yra nutolę nuo vadovo tūkstančius kilometrų. Šioms tendencijoms kasmet stiprėjant, tapo savaime suprantama, kad jei darbo pobūdis nereikalauja fiziškai būti biure, nėra didesnio skirtumo, kur ir kada darbas buvo atliekamas: darbo valandomis biure, sėdint šalia vadovo, ar bet kurioje kitoje vietoje.

Valstybės įmonės taip pat galėtų rinktis iš geriausiųjų

Kasmet skirtingose šalyse atliekami darbo rinkos tyrimai rodo, kad norinčiųjų dirbti nuotoliniu būdu nuolat daugėja. Pvz., neseniai GlobalWorkplaceAnalytics.com skelbtas tyrimas parodė, kad JAV bent dalį savaitės taip norėtų dirbti daugiau kaip 80 proc. jauno amžiaus darbuotojų. Šiemet panašus tyrimo metu Lietuvoje taip pat paaiškėjo, kad jau ir mūsų šalyje pusė darbuotojų norėtų lanksčių darbo sąlygų. Todėl suprantama, kad siekdamos pritraukti geriausius darbuotojus, verslo įmonės jau seniai suteikė galimybę dirbti lanksčiu grafiku ir nuotoliniu būdu. Retorinis klausimas: argi valstybės sektoriuje nėra būtinybės taip pat rinktis iš geriausiųjų?

Trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl valstybinių įstaigų darbuotojai, skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, renkasi dirbti tik iš biuro, įvardinčiau baimę ir neužtikrintumą dėl veiklos rezultatų matavimo. Juk turint aiškius kiekvieno darbuotojo efektyvumo vertinimo principus, nebesvarbūs tampa klausimai, kur ir kada darbas buvo atliktas.

Vis dar tenka išgirsti: „Verslui lengviau kurti rodiklius, nes viską gali pamatuoti pinigais. O kokius rodiklius mums valstybiniame sektoriuje taikyti?“. Į šiuos klausimus pažangesnių šalių (Skandinavijos, Vakarų Europos ar JAV) valstybinės institucijos jau seniai rado atsakymus. Jos matuoja aptarnautų klientų skaičių, aptarnavimo greitį, gyventojų pasitenkinimą paslaugomis, pasitikėjimo ir reputacijos indeksus, taip pat daug kitų rodiklių. Tačiau labai svarbu paminėti, kad esminės modernios vadybos sąlygos yra skaidrumas ir abipusis pasitikėjimas. Tik iš anksto susitarus su organizacijos darbuotojais, kokių tikslų bus siekiama bendrai ir kokių rezultatų tikimasi iš kiekvieno darbuotojo konkrečiai, galima objektyviau stebėti rezultatus ir juos vertinti.

Nepotizmo kultūroje mokama ne už atliktą darbą, o už darbo lankomumą

Šiuo atveju kol kas tenka liūdnai priminti, kad pagal 2018 m. pasaulinį konkurencingumo indeksą Lietuvos valstybinis sektorius pasižymi vienais žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Taip pat šiemet STT atliktas antikorupcinis tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse vidutiniškai 18 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis siekia 29 proc. ar net 35 proc.! Neturint viešai įtvirtintos valstybės įstaigų ir kiekvieno darbuotojo efektyvumo vertinimo sistemos, tampa aiškiau, kodėl savivaldybių darbuotojai, skirtingai nuo dirbančiųjų versle, pasirenka dirbti kasdien prižiūrimi tiesioginių vadovų. Pastarieji irgi neskuba mokytis modernios vadybos principų ir pradėti jų taikyti. Kokiu būdu pradės kilti Lietuvos valstybinio sektoriaus efektyvumas, jei darbu laikomas ne konkrečių rezultatų pasiekimas, bet atėjimas į įstaigą, o atlyginimas mokamas už „lankomumą“? Taip pat seniai atėjo laikas ir mokesčių mokėtojams pasidomėti, kaip darbo efektyvumą užtikrina valstybės įstaigos, kokiais rodikliai matuoja progresą ir kokių konkrečiai rezultatų siekia, o vėliau atsiskaito visuomenei.

Darbuotojai – ne tik raumenys, o pirmiausia – organizacijos protas ir širdis

Nors kiekviena pradžia būna nelengva, gerų pavyzdžių netrūksta. Lean praktikas pradėjus įgyvendinti Jungtinės Karalystės, Danijos ir Švedijos municipalitetuose, kartu su konkrečių rodiklių taikymu daug dėmesio buvo skiriama darbuotojų įtraukimui į problemų sprendimą. Prieš keletą mėnesių atlikti savivaldybių tarnautojų nuomonės tyrimai Lietuvoje atskleidė, kad vos trečdalis (38 proc.) darbuotojų jaučiasi įtraukiami į veiklos tobulinimą, pasiūlymų pateikimą. Daugelyje valstybės institucijų į tarnautojus vis dar žiūrima kaip į raumenį, kurį įtempus galima atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tačiau pažangesnių šalių patirtis parodė, kad ryškaus pokyčio pasiekiama tik stiprinant darbuotojų įtraukimą į problemų identifikavimą ir patobulinimų siūlymą. Šiuolaikiški vadovai pirmiausia siekia paversti darbuotojus organizacijos širdimi ir protu, tuomet sumažėja poreikis tiesiogiai kontroliuoti, ką ir kur darbo metu pavaldiniai daro, o skaidrus veiklos rodiklių aptarimas skatina žmones siekti geresnių rezultatų nepriklausomai nuo darbo valandų ir buvimo vietos.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

4 dienų darbo savaitė: įmonių patirtis  Premium 4

Verslas vis drąsiau bando trumpesnę darbo savaitę. Įmonių patirtis rodo, kad sutrumpinus darbo valandas...

Vadyba
2019.08.18
Išsiaiškino, kokio amžiaus darbuotojai diskriminuojami labiausiai  4

Nors darbo rinkoje specialistų tragiškai trūksta, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai neslepia susiduriantys...

Vadyba
2019.08.17
„Sanitex“ logistikos įmonė BLS keičia požiūrį į taupymo priemones Premium 4

„Baltic Logistic Solutions“, „Sanitex“ grupei priklausanti logistikos įmonė, skaičiuoja, kad personalo kaitos...

Kaip „Nike“ auginasi naują pirkėjų kartą 8

Drabužių, maisto produktų ar kasdienių buities prekių prenumerata jau tapo dažno pirkėjo įpročiu. Sportinių...

Vadyba
2019.08.15
Mažiausias algas mokančios statybos įmonės Premium 10

Statybos bendrovėms skundžiantis darbuotojų trūkumu ir sparčiai augančiais atlyginimais, dalyje stambiausių...

Statyba ir NT
2019.08.14
E. sportas keičia profesijų žemėlapį Premium

Iš Azijos į Vakarus skverbiasi nauja mada: skirti visą finansavimą studentams, kurie po paskaitų užsiimtų e.

Vadyba
2019.08.14
IKEA Estijoje ieško darbuotojų

Švedijos baldų prekybos bendrovė IKEA, rudenį pradėsianti veiklą Estijoje, paskelbė darbuotojų paiešką.

Vadyba
2019.08.13
„Kempinski“ darbuotojai viešbučio svetingumą pirmiausia išbando patys Premium

Galimybė nuolat tobulėti ir aiškios karjeros perspektyvos – šios priežastys gali paskatinti specialistus...

Vadyba
2019.08.10
Lietuvoje antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 6,1% 9

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų II ketv. siekė 6,1% ir buvo mažesnis nei I ketv., bet didesnis nei prieš...

Vadyba
2019.08.09
„Paysera LT“ prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl algų viešinimo atmestas Premium 36

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė finansinių paslaugų UAB „Paysera LT“ apeliacinį skundą –...

Pramonė
2019.08.08
Darbo pokalbiai: kas – naudinga, o kas – nebemadinga Premium 6

Darbo pokalbiai iš stresą keliančio kvotimo ir tardymo transformuojasi į partnerišką bendravimą tarp...

Vadyba
2019.08.05
„Herkaus Kanto“ bare darbuotoją nuo kliento sunkiai atskirsi Premium 2

Maitinimo įstaigų vadovų didžiausias galvos skausmas – didelė darbuotojų kaita. „Herkaus Kanto“ bare...

Gazelė
2019.08.01
Kokios reputacijos įmonės pritraukia geriausių darbuotojų Premium

Įmonės reputacija gali būti lemiamas veiksnys, ar specialistas sukirs rankomis su naujuoju darbdaviu.

Vadyba
2019.07.31
P. Vertelka palieka „Infobalt“, jungiasi prie „Google“ 13

Paulius Vertelka, ilgametis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“...

Paslaugos
2019.07.31
„Headex“ Lietuvos regiono vadovė: nemeilė mums yra visai nepagrįsta Premium 4

Nors laikinojo įdarbinimo ar kitaip vadinamų darbuotojų samdymo įmonių paslaugos gali duoti verslui daug...

Vadyba
2019.07.29
Trečdalio didžiųjų darbdavių algos – aukštesnės nei vidurkis 6

Tik trečdalis didžiųjų darbdavių birželį mokėjo didesnes už šalies vidurkį algas.

Vadyba
2019.07.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau