Beveik pusę realios algos augimo suvalgė infliacija

Publikuota: 2018-02-26
Atnaujinta 2018-02-26 16:33
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Darbo užmokestis 2017 m. Lietuvoje vidutiniškai augo 8,2% – sparčiausiai nuo 2008-ųjų. Tačiau didelę augimo dalį prarijo infliacija.

Vidutinis bruto darbo užmokestis 2017 m. gale siekė 884,8 Eur ir buvo 7,5% didesnis nei 2016 m. tuo pačiu metu, skelbia Statistikos departamentas.

Darbo užmokestis „į rankas“ ketvirtą ketvirtį augo dar sparčiau – 8,4% – ir siekė 690,5 Eur.

Vidutinis visų pernai metų atlyginimas paaugo 8,2% - tai sparčiausias tempas nuo 2008 m., teigia Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas.

„Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau“, - savo komentare teigia Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas.

Tačiau pažvelgus į realųjį darbo užmokestį, kuris įvertina vartotojų kainų augimą, matyti ne tokia džiuginanti tendencija. Pernai metų paskutinį ketvirtį metinis realus darbo užmokesčio kilimas tesiekė 4% - mažiau nei 2016-aisiais, kai šis rodiklis buvo 7,5%.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="7b6bd315-b4a8-4231-95cc-11e0b5c1bb62" prefix="GFX" format="interactive" title="Copy: Vidutinis bruto darbo užmokestis, Eur/mėn."]

„Vis labiau nerimą kelia tai, kad privačiame sektoriuje alga 2017 metais augo sparčiau negu valstybės sektoriuje, o darbo užmokestis 2018 m. gali ir dar labiau priartėti vienas prie kito. Dėl to surasti kompetentingų asmenų, norinčių dirbti atsakingą darbą valstybės sektoriuje, bus vis sudėtingiau, o dabartinių darbuotojų nepasitenkinimas tik didės“, – teigia p. Povilauskas.

Privačiame sektoriuje per metus bruto algos paaugo 8%, o viešajame sektoriuje – 6,7%.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Sparčiausiai algos per metus paaugo kasybos ir karjerų eksploatavimo bendrovėse (19,8%), informacijos ir ryšių įmonėse (11,2%) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (8,8%). Mažiausiu augimu pasižymėjo kitos aptarnavimo veiklos sektorius (2,5%).

„Apskritai, vis dar lieka tendencija, kad algos auga sparčiai tuose sektoriuose, kur atlyginimai ir taip yra didžiausi, o tai dar kartą rodo, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta, tad įmonės pasirengusios už juos mokėti vis daugiau“, – pastebi p. Povilauskas.

Pasak jo, apgyvendinimo ar transporto sektoriuose algų augimą vis dar labai lemia MMA pokyčiai ir, jeigu MMA nekinta, algos šiuose sektoriuose auga lėčiau, nors šių sektorių įmonės labai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų.

„Beje, Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų šalyje praėjusį ketvirtį buvo 19.300 arba 30% daugiau negu prieš metus. Ypač laisvų vietų padaugėjo apdirbamosios pramonės ir statybų sektoriuose, todėl galima teigti, kad apdirbamosios pramonės įmonių, atsižvelgiant ir į jų planuojamą plėtrą, mokamos algos šiemet vėl augs bene labiausiai“, – prognozuoja p. Povilauskas.

Didžiausiu neužpildytų darbo vietų lygiu pernai metų gale pasižymėjo finansinė ir draudimo veikla bei viešasis valdymas ir gynyba su privalomuoju socialiniu draudimu. Šiuose sektoriuose neužpildytos darbo vietos sudarė 3,5% visų darbo vietų.

Proveržis – priešrinkiminiais metais

Besitęsiantį algų augimą be MMA kėlimo ir darbuotojų trūkumo lemia ir struktūriniai pokyčiai, teigia Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

„Mažą darbo užmokestį mokančiuose sektoriuose darbuotojų mažėja, o gaunančių didesnį atlygį skaičius auga“, – teigia p. Mauricas.

Tai lemia ir geografiniai pokyčiai, nes darbuotojų skaičius labiau auga didmiesčiuose, kur algos yra vidutiniškai didesnės nei regionuose, kur darbo jėga mąžta, sako p. Mauricas.

Kitaip tariant, šalies vidutinės algos augimą iš dalies lemia tai, kad žmonės migruoja į didesniu darbo užmokesčiu pasižyminčius sektorius bei miestus, o ne tai, kad jiems toje pačioje darbo vietoje yra pakeliama alga.

„Dėl šio struktūrinio pokyčio mes maždaug per metus gauname 2–3 proc. punktus pliuso“, – skaičiuoja ekonomistas.

Nors infliacija ateinančiais metais bus mažesnė, bet dėl išliekančio nedarbo regionuose ir pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių, realus darbo užmokestis augs panašiai kaip šiemet, mano p. Mauricas.

Didesnį atlyginimų proveržį turėtume išvysti 2019-aisiais priešrinkiminiais metais, mano p. Mauricas. Anot jo, politikai tikriausiai nuspręs MMA didinti apie 10%, iki 440 Eur.

Nors regioniniam verslui tai nepatiks, regiono gyventojams bus pasiūlyta kitokių „saldainių“, sako p. Mauricas, pavyzdžiui, pakelti vaiko pinigai ir viešojo sektoriaus algos. O didmiesčių verslas MMA pakėlimui neturėtų prieštarauti.

„Mes per daug užsižaidėme pokriziniu laikotarpiu nekeldami darbo užmokesčio, kad ir minimalaus. Darbdaviai užsiliūliavo apgaulinga ramybe ir per menkai investuoja į technologijas. Vis tiek Lietuvos ateities kaip pigios darbo jėgos šalies nėra ir nebus. Mes esame tam per maži ir turime žengti technologijų keliu“, – teigia p. Mauricas.

Dažniausia prognozė – 7%

Šiemet, SEB banko duomenimis, vidutinė mėnesio alga didės 7%, tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 Eur padidėsianti minimali mėnesio alga, augsiančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos, prognozuoja p. Povilauskas.

„Swedbank“ šiems metams taip pat prognozuoja 7% atlyginimų augimą, Lietuvos bankas – 5,7%, o Finansų ministerija – 6,4%.

[infogram id="8fbac5fc-b119-47b7-ba8e-a755b4b51815" prefix="UJs" format="interactive" title="Copy: Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kokio pripažinimo už gerą darbą trokšta darbuotojai

Pripažinimas, kad darbuotojas gerai atliko savo darbą, — vienas geriausių ir pigiausių kolektyvą...

Vadyba
2019.06.25
Didžiausių algų TOP 20-uke – du geidžiamiausi darbdaviai 8

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kur gegužės mėnesį Lietuvoje vyravo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.06.25
Seime – pataisos dėl atlyginimo viešinimo darbo skelbimuose 4

Seimas svarstys Darbo kodekso pataisas, kuriomis ketinama numatyti dar vieną reikalavimą darbuotojų...

Vadyba
2019.06.25
Atleistas laikinasis „Danske Bank“ CEO 4

Dėl sprendimų, susijusių su aukšta vieno investicinio produkto kaina, atleistas Jesperas Nielsenas,...

Finansai
2019.06.25
Tyrimas: gerai psichologinei savijautai pakanka 1 darbo dienos per savaitę

Ilgalaikį nedarbą mokslininkai sieja su prastesne psichologine savijauta. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad...

Vadyba
2019.06.24
Vieni darbdaviai dviračius nuperka, kiti – neleidžia statyti 8

Dviračiai ir paspirtukai, ypač su elektrinių jų alternatyvų populiarėjimu, tampa vis labiau susisiekimo...

Gazelė
2019.06.23
Skaidrumo organizacijai reikia: kiek atvirauti

Apie skaidrumo organizacijose svarbą kalbama daug, o atvirumas yra viena iš vadovams ir rekomenduojamų, ir...

Gazelė
2019.06.23
Kaip įmonėje įdiegti 4 darbo dienų savaitę Premium 4

Sutrumpinti darbo savaitę ryžtasi vis daugiau pasaulio bendrovių. 4 darbo dienų savaitę išbandžiusieji...

Vadyba
2019.06.22
„Karštoji linija“ darbuotojams: skatina pasikalbėti, tik tada mesti darbą 7

Darbuotojų kaita sujaukia sklandų įmonės darbą. Bendrovės nuolat ieško būdų, kaip sulaikyti specialistus...

Vadyba
2019.06.22
Izraelio „Simplex“ atidarė biurą Vilniuje 5

Izraelio finansinių technologijų bendrovė „Simplex“ Vilniuje atidarė biurą. Jame šiuo metu dirba 25...

Paslaugos
2019.06.20
Vienam sektoriui siūloma išimtis: darbuotojų atlygį iš dalies galėtų kompensuoti „Sodra“ Premium 7

Europos Sąjungai įsitraukus į muitų karus ir įvedus kvotas plieno importui, kai kurie Lietuvos metalo...

Vadyba
2019.06.20
Estijoje vaikams leidžiama dirbti nuo 7 metų

Estijoje įstatymai nedraudžia įdarbinti vaikus nuo 7 metų, tačiau, šalyje daugėjant ukrainiečių, darbdaviai...

Gazelė
2019.06.20
Pasaldinti darbo pasiūlymai – ilgalaikė žala darbdaviui Premium

Aštrėjant konkurencijai dėl talentų Lietuvos darbdaviai nevengia pagražinti siūlomos darbo pozicijos ir...

Vadyba
2019.06.19
Karjera kitaip: kur ir kaip ją lengviausia padaryti Premium

Didelės bendrovės vilioja karjeros galimybėmis, smulkios – greitais sprendimais, nes darbdavys puikiai mato...

Gazelė
2019.06.19
„Sony“ prikėlęs Kazuo Hirai palieka kompaniją

Kazuo „Kaz“ Hirai, „Sony“ valdybos pirmininkas ir buvęs ilgametis direktorius, paliko kompaniją ir išeina į...

Paslaugos
2019.06.18
Lietuvių prekės ženklas „Filippo Loreti“ dvigubina komandą 34

Lietuvių sukurtas mados aksesuarų prekės ženklas „Filippo Loreti“ iki šių metų pabaigos žada savo komandą...

Vadyba
2019.06.18
IT darbo rinkos analizė: daugelis studentų jau dirba Premium 2

Bendras užimtų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje beveik nekinta, tačiau informacinių ir ryšių...

Paslaugos
2019.06.17
Trečdalis ukrainiečių ruošiasi palikti Lenkiją 16

Kas trečias Lenkijoje dirbantis ukrainietis planuoja 2019-2021 m. išvažiuoti dirbti į Vokietiją, rodo nauja...

Vadyba
2019.06.17
NFQ vadovas – apie plėtrą ir silpniausią Lietuvos vietą Premium 7

Trijose Lietuvos vietose įsikūrusi technologijų UAB „NFQ Technologies“ žvalgosi plėtros galimybių dar viename...

Vadyba
2019.06.17
Ketvirtadaliui moterų iki 2030 m. gali tekti pakeisti darbą  2

Dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto nuo 40 iki 160 mln. moterų pasaulyje per artimiausius 11 metų...

Vadyba
2019.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau