Beveik pusę realios algos augimo suvalgė infliacija

Vidutinis bruto darbo užmokestis 2017 m. gale siekė 884,8 Eur ir buvo 7,5% didesnis nei 2016 m. tuo pačiu metu, skelbia Statistikos departamentas.

Darbo užmokestis „į rankas“ ketvirtą ketvirtį augo dar sparčiau – 8,4% – ir siekė 690,5 Eur.

Vidutinis visų pernai metų atlyginimas paaugo 8,2% - tai sparčiausias tempas nuo 2008 m., teigia Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas.

„Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau“, - savo komentare teigia Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas.

Tačiau pažvelgus į realųjį darbo užmokestį, kuris įvertina vartotojų kainų augimą, matyti ne tokia džiuginanti tendencija. Pernai metų paskutinį ketvirtį metinis realus darbo užmokesčio kilimas tesiekė 4% - mažiau nei 2016-aisiais, kai šis rodiklis buvo 7,5%.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="7b6bd315-b4a8-4231-95cc-11e0b5c1bb62" prefix="GFX" format="interactive" title="Copy: Vidutinis bruto darbo užmokestis, Eur/mėn."]

„Vis labiau nerimą kelia tai, kad privačiame sektoriuje alga 2017 metais augo sparčiau negu valstybės sektoriuje, o darbo užmokestis 2018 m. gali ir dar labiau priartėti vienas prie kito. Dėl to surasti kompetentingų asmenų, norinčių dirbti atsakingą darbą valstybės sektoriuje, bus vis sudėtingiau, o dabartinių darbuotojų nepasitenkinimas tik didės“, – teigia p. Povilauskas.

Privačiame sektoriuje per metus bruto algos paaugo 8%, o viešajame sektoriuje – 6,7%.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Sparčiausiai algos per metus paaugo kasybos ir karjerų eksploatavimo bendrovėse (19,8%), informacijos ir ryšių įmonėse (11,2%) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (8,8%). Mažiausiu augimu pasižymėjo kitos aptarnavimo veiklos sektorius (2,5%).

„Apskritai, vis dar lieka tendencija, kad algos auga sparčiai tuose sektoriuose, kur atlyginimai ir taip yra didžiausi, o tai dar kartą rodo, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta, tad įmonės pasirengusios už juos mokėti vis daugiau“, – pastebi p. Povilauskas.

Pasak jo, apgyvendinimo ar transporto sektoriuose algų augimą vis dar labai lemia MMA pokyčiai ir, jeigu MMA nekinta, algos šiuose sektoriuose auga lėčiau, nors šių sektorių įmonės labai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų.

„Beje, Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų šalyje praėjusį ketvirtį buvo 19.300 arba 30% daugiau negu prieš metus. Ypač laisvų vietų padaugėjo apdirbamosios pramonės ir statybų sektoriuose, todėl galima teigti, kad apdirbamosios pramonės įmonių, atsižvelgiant ir į jų planuojamą plėtrą, mokamos algos šiemet vėl augs bene labiausiai“, – prognozuoja p. Povilauskas.

Didžiausiu neužpildytų darbo vietų lygiu pernai metų gale pasižymėjo finansinė ir draudimo veikla bei viešasis valdymas ir gynyba su privalomuoju socialiniu draudimu. Šiuose sektoriuose neužpildytos darbo vietos sudarė 3,5% visų darbo vietų.

Proveržis – priešrinkiminiais metais

Besitęsiantį algų augimą be MMA kėlimo ir darbuotojų trūkumo lemia ir struktūriniai pokyčiai, teigia Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

„Mažą darbo užmokestį mokančiuose sektoriuose darbuotojų mažėja, o gaunančių didesnį atlygį skaičius auga“, – teigia p. Mauricas.

Tai lemia ir geografiniai pokyčiai, nes darbuotojų skaičius labiau auga didmiesčiuose, kur algos yra vidutiniškai didesnės nei regionuose, kur darbo jėga mąžta, sako p. Mauricas.

Kitaip tariant, šalies vidutinės algos augimą iš dalies lemia tai, kad žmonės migruoja į didesniu darbo užmokesčiu pasižyminčius sektorius bei miestus, o ne tai, kad jiems toje pačioje darbo vietoje yra pakeliama alga.

„Dėl šio struktūrinio pokyčio mes maždaug per metus gauname 2–3 proc. punktus pliuso“, – skaičiuoja ekonomistas.

Nors infliacija ateinančiais metais bus mažesnė, bet dėl išliekančio nedarbo regionuose ir pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių, realus darbo užmokestis augs panašiai kaip šiemet, mano p. Mauricas.

Didesnį atlyginimų proveržį turėtume išvysti 2019-aisiais priešrinkiminiais metais, mano p. Mauricas. Anot jo, politikai tikriausiai nuspręs MMA didinti apie 10%, iki 440 Eur.

Nors regioniniam verslui tai nepatiks, regiono gyventojams bus pasiūlyta kitokių „saldainių“, sako p. Mauricas, pavyzdžiui, pakelti vaiko pinigai ir viešojo sektoriaus algos. O didmiesčių verslas MMA pakėlimui neturėtų prieštarauti.

„Mes per daug užsižaidėme pokriziniu laikotarpiu nekeldami darbo užmokesčio, kad ir minimalaus. Darbdaviai užsiliūliavo apgaulinga ramybe ir per menkai investuoja į technologijas. Vis tiek Lietuvos ateities kaip pigios darbo jėgos šalies nėra ir nebus. Mes esame tam per maži ir turime žengti technologijų keliu“, – teigia p. Mauricas.

Dažniausia prognozė – 7%

Šiemet, SEB banko duomenimis, vidutinė mėnesio alga didės 7%, tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 Eur padidėsianti minimali mėnesio alga, augsiančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos, prognozuoja p. Povilauskas.

„Swedbank“ šiems metams taip pat prognozuoja 7% atlyginimų augimą, Lietuvos bankas – 5,7%, o Finansų ministerija – 6,4%.

[infogram id="8fbac5fc-b119-47b7-ba8e-a755b4b51815" prefix="UJs" format="interactive" title="Copy: Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis"]