Viešieji pirkimai: balansavimas tarp konkurencijos ir kokybės
Todėl kol Seimas nepriėmė naujo Viešųjų pirkimų įstatymo ir į jį neperkėlė naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos, riboti subrangą viešuosiuose pirkimuose vis dar draudžiama, sako Dainius Kenstavičius, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas.
Visiškai neseniai ES Teisingumo teismas nagrinėjo bylą, kurioje analizavo viešojo pirkimo sąlygą, pagal kurią ūkio subjektas, naudodamas savo išteklius, privalo atlikti bent 25% perkamų darbų. Teismas nagrinėjo, ar perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose leidžiama nurodyti, kad konkurso laimėtojas privalo savo ištekliais atlikti bent ketvirtadalį į pirkimą įeinančių darbų.
„Teisingumo teismas, remdamasis viešųjų pirkimų direktyva, nurodė, kad perkančioji organizacija gali paprašyti tiekėjo savo pasiūlyme nurodyti sutarties dalį, kurią jis ketina subrangos sutartimi pavesti įvykdyti tretiesiems asmenims, ir numatomus subrangovus. Greta to teismas, pakartodamas savo ankstesnę praktiką, konstatavo, kad Direktyvoje yra numatyta galimybė pasitelkti subrangovus ir jokių ribojimų šiuo klausimu nėra. Taigi konkurso dalyvių galimybė pasitelkti subrangovus sutarčiai įvykdyti yra iš esmės neribojama“, – pažymi p. Kenstavičius.
Anot jo, nurodytos priežastys lėmė, kad Teisingumo teismas pripažino, jog nagrinėjama pirkimo sąlyga yra neteisėta. Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos negali riboti subrangovams tenkančių darbų apimčių – arba, kitaip tariant, perkančiosios organizacijos negali įpareigoti pasiūlymą pateikusio tiekėjo savo ištekliais atlikti tam tikrą procentinę dalį pirkimo sutartyje nurodytų darbų.
Ribos subtiekimą
„Po šio Teisingumo teismo sprendimo gali kilti klausimas, ar šiuo metu Lietuvoje galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, pagal kurią tiekėjas turi atlikti pagrindinius darbus, atitinka viešųjų pirkimų direktyvą 2004/18/EB (ši Direktyva panaikinta nuo 2016 m. balandžio 18 d., tačiau naujosios Direktyvos Lietuva dar nėra įgyvendinusi). Visgi, bet koks subrangos ribojimas tuo pat metu apriboja ir konkurenciją, nes užkerta kelią pateikti pasiūlymus tiems tiekėjams, kurie tam tikrus darbus ketino perleisti vykdyti subrangovams. Viešuosiuose pirkimuose būtina užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, taip pat suteikti daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – pažymi p. Kenstavičius.
Julija Nikitinaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos mokymų ir konsultavimo skyriaus vedėja, sako, kad šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato galimybės riboti subtiekimo perkant prekes ar paslaugas.
„Tačiau kai perkami darbai, įstatymas numato galimybę perkančiosioms organizacijoms numatyti, kuriuos pagrindinius darbus tiekėjas turi atlikti pats. Taip siekiama užtikrinti darbų vykdymo kokybę, sutarčių tinkamą vykdymą, kas gali būti sudėtinga, kai daug darbų atlieka subrangovai“, – sako p. Nikitinaitė.
Pasak jos, panaši galimybė riboti subtiekimą numatyta ir naujoje direktyvoje, pagal kurią rengiamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas.
„Konkurenciją gali riboti ne vien didelė dalis darbų, priskiriamų tiekėjui atlikti pačiam, bet ir paties pirkimo objekto stambinimas. Tokiu atveju tiekėjai jungia pajėgumus su kitais tiekėjais, ieško subrangovų, kad kartu bendrai gebėtų įvykdyti sutartį. Todėl naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad perkančiosios organizacijos turės skaidyti pirkimus į dalis ir pagrįsti, jei tokio skaidymo nebus. Tokie būsimi naujo įstatymo pakeitimai labiau atvertų kelią smulkioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – teigia ji.
Pono Kenstravičiaus teigimu, ši naujosios direktyvos nuostata privers koreguoti iki šiol susiformavusią Teisingumo teismo praktiką, nes teisės akte yra tiesiogiai įtvirtinta viena iš subrangos ribojimo galimybių.
„Tačiau, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų tikslą ir iki šiol susiformavusią teismų praktiką tikėtina, kad minėta naujosios direktyvos nuostata turėtų būti aiškinama kiek įmanoma siauriau, kad būtų užkirstas kelias žymesniems konkurencijos ribojimams“, – mano teisininkas.
