Nesikišk, vadove, čia – valdybos reikalai

Tikslai – tokie patys, lūkesčiai – skirtingi

Valdybos kartais įsivaizduoja, kad jų atsakomybė tėra kelti vadovui tikslus ir nuolat jį kontroliuoti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nors valdybos ir direktoriaus tikslas tas pats – siekti kuo geresnių rezultatų, vis dažniau tarp jų perbėga juoda katė. Praktika rodo, kad kilus nesutarimams įprastai vadovai priversti palikti savo postą, nors tai nereiškia, kad valdybos – visada teisios.

Nuo „Rio Tinto“ ir „Novo Nordisk“ iki „Stellantis“ ir „Unilever“ – šiemet nuolat pasirodo pranešimų apie Europos biržose kotiruojamų įmonių vadovų staigų pasitraukimą iš pareigų, nes į viešumą iškyla įtampos tarp jų ir valdybų žiežirbos.

Atrodytų, nieko keisto, nes valdybos atlieka savo darbą. Susidūrusios su geopolitinėmis permainomis, ekonomikos nestabilumu ir technologiniais pokyčiais, jos imasi veiksmų, greičiau įsikiša ir mažiau toleruoja prastus rezultatus. Tyrimų bendrovė „Korn Ferry“ nustatė, kad praėjusiais metais pusė visų generalinių direktorių (CEO) pasikeitimų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose buvo neplanuoti – tai 43% daugiau nei prieš metus. Dažniausiai pasitaikančios priežastys – nepasitenkinimas strategijos įgyvendinimu ir veiklos rezultatų gerinimo tempu.