Ne vienam specialistui ar net vadovui teks peržvelgti savo karjerą

Tie, kas turi amatą, dažniausiai neprapuola. Vis dėlto dalis vadovų, jeigu netektų darbo, specialybės turėtų mokytis iš naujo, nes ilgus metus tik vadovavo. Jūratė Jurginytė, HR konsultantė, vadovų ugdymo partnerė, įmonės „Prasmingi pokyčiai“ vadovė, neabejoja, kad artimiausiu metu ne vienam vadovui – ypač viduriniosios grandies – teks permąstyti, kuo užsiimti, nes dabartinėse darbovietėse jų paslaugų paprasčiausiai nebereikės.

Kiekvienam – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – smalsu, kokia bus specialistų paklausa ateityje.  Bet atsispirkime nuo šiandieninių aktualijų. Kaip apibūdintumėte dabartinę darbo rinką ir kokias tendencijas galima įžvelgti?

Šiuo metu iš tikrųjų vyksta didelis pokytis – kandidatai pasidarė labai aktyvūs. Jau praėjusią vasarą pamatėme, kad jie ir per atostogas reaguoja į kvietimus ateiti darbo pokalbio. Darbdaviams tai – džiaugsmas. Darbuotojams – ne, nes darbo skelbimų mažėja. Taip nutiko dėl to, kad įmonės peržiūri savo struktūras, aiškinasi, kokių pozicijų tikrai reikia. Ir labai bando optimizuoti.

Lengva ranka nebesamdo?

Būtent. Beje, tie pokyčiai vyksta ir dėl to, kad buvo ne vienas masinis atleidimas. Taip pat kai kurios įmonės išėjo iš Lietuvos. Bet čia geroji žinia, kad turim naujų gamyklų, kurios Lietuvoje pradėjo veikti. Arba tai, kad kitos plečiasi ir joms reikia darbuotojų. Taigi vieni išeina, kiti ateina, bet judame link to, kad iš tikrųjų į darbdavių pusę linksta svarstyklės. Pagaliau jie jau gali sau leisti ilgiau rinktis, ieškoti žmonių ir neskubėti pasiimti bet ką.

Pasirinkti jau yra ko. Ne paslaptis, kad prieš keletą metų į darbo vietą atsirasdavo vos keli kandidatai. Kiek jų yra dabar?

Jau matome, kad vidutiniškai apie 25 į vieną vietą. Bet tai nelygu, apie kokius sektorius ir kokias pareigybes kalbame. Darbo skelbimų net 21% sumažėjo rinkodaros, komunikacijos, reklamos ir eksporto srityse. Panašu, kad vis daugiau funkcijų perima dirbtinis intelektas (DI). Tad nelieka nieko kito, kaip išmokti kartu su juo darbuotis. O darbo skelbimų skaičius penktadaliu padidėjo gamyboje, medicinoje ir farmacijoje.

Kaip pastaraisiais metais keitėsi mūsų Lietuvos darbo rinka? Sukrėtimų daug: ir pandemija, ir karai, ir infliacija, ir visa kita. Kaip reagavo darbdaviai, kaip jautėsi darbuotojai?

Anksčiau darbuotojams buvo paprasčiau, nes jeigu siūloma vadybininko pozicija, mes žinojome, ko reikia skirtingoms įmonėms. Per šį penkmetį tos pozicijos stipriai pasikeitė: besikeičiant pačioms technologijoms, kito ir darbo specifika. Ko reikia darbdaviui? Kokia siūloma pozicija? Kokios kompetencijos būtinos? Plius, atsirado technologijos, inovacijos, DI, ir mūsų skaitmeniniai įgūdžiai išaugo. Visiškai pereiname į naują erą, ir tai vykdyta labai greitai.

Ko labiausiai ieško darbdaviai?

Žiūrint į „LinkedIn“ analizę, nes ten, kaip žinome, didžiausia darbo paieškos platforma tarptautiniu mastu, galime įžvelgti, kad per paskutinį laikotarpį labiausiai darbdaviai ieškojo trijų kompetencijų. Tai yra skaitmeninė rinkodara, duomenų analitika ir programavimas. Tai reiškia, mes judame į šias kompetencijas, jos darosi vis svarbesnės.

Bet dabar vis garsiau kalbama, kad IT specialistų jau nebe taip reikia. Jų pasiūla stipriai išaugo, atlyginimai kyla kur kas lėčiau nei anksčiau. Kas prognozuojama šiam segmentui?

Matau tendenciją, kad pačios organizacijos savo junior lygio specialistus užsiaugina ir labiau investuoja samdytis jau to paties aukščiausio lygio. Darbdaviai atranda, kaip išmintingai užpildyti tas pozicijas ir išsiugdyti tai, ko jiems reikia, arba susirasti ir kooperuotis su išoriniais partneriais. O kitas dalykas – DI ir programavimo srityje labai greitai daro pokyčius ir perima tam tikras funkcijas.

Tad ką turės daryti IT specialistai – antrą profesiją susigalvoti?

Per ateinančius 10–15 metų tikrai ne. Tiesiog yra smagu matyti, kad atsiranda tas balansas ir nebėra didelio išsišokimo. Juk IT specialistai buvo savotiški mūsų dievukai, kaip anksčiau gydytojai. Ir manėme, kad turbūt tai visą gyvenimą tęsis. Bet dabar net ir jiems tenka patiems darbo paieškoti. Jeigu jie nėra aukščiausio lygio profesionalai, jų nepuola niekas tuoj pat samdyti, nes, vėlgi, yra iš ko rinktis arba galbūt jie turi per aukštą kartelę užsikėlę. Ir ją nori nenori teks truputėlį nuleisti, pakoreguoti lūkesčius.

Žinote, kas mane dar labai sudomino? Palyginti, kiek atlyginimai Lietuvoje kilo pagal profesijas, pamačiau, kad, taip, IT specialistams pakilo, bet tas pakilimas nebuvo didesnis negu kitose specialybėse, kurios nėra tokios paklausios. Ir dar įdomu, kad inžinierių atlyginimai sumažėjo 4%. Tai reiškia, kad prasideda etapas, kuomet kai kurių specialistų poreikis kaip ir atrodo begalinis, bet atsiranda ir kitų sprendimų, kaip galima tai padengti. Plius, rinka yra globali, tad mes galime samdyti užsieniečius, galime komunikuoti angliškai, ypač jeigu įmonės viduje ir su klientais gali bendrauti anglų kalba.  

Pernai atlikto „Korn Ferry“ tyrimo duomenys sako, kad šiemet šešiuose sektoriuose vis daugiau įmonių ketina įšaldyti atlyginimus ir jų visiškai nedidinti. Ką tokie ketinimai galėtų reikšti?

Tai rodo, kad atsitiko trys dalykai. Įmonės pradėjo daugiau taupyti, nes mato, kad truputėlį per daug išsileido. Antroji priežastis – ekonomikos sulėtėjimas. Nors Lietuvoje rodikliai geri, bet matome Vokietijos pavyzdį, kad ten jau stiprūs recesijos požymiai. Tai taip pat daro įtaką mūsų ekonomikai. Ir trečioji priežastis –  Lietuvoje net 65% įmonių per paskutinį pusmetį peržiūrėjo savo atlyginimus darbuotojams ir sprendė, ar gali daugiau juos kelti, jei taip, tai kiek.

Ir ar verta? Nes verslas ėmė labiau skaičiuoti, be to, įmonės labai skaitmenizavosi, pradėjo naudoti DI, plius, padarė plokštesnes struktūras ir taip toliau. Laisvėja ir vadovų vietų, ypač viduriniosios grandies. Ir vadovams bus ypatingai susirasti sunku darbus, nes jų labai daug Lietuvoje, o sunkiausia susirasti tiems, kurie neturi tam tikros profesijos ir didžiąją gyvenimo dalį vadovavo žmonėms.

Paklausiausi bus tie, kurie dar turi, tarkim, ar inžinieriaus specialybę, ar bent jau rinkodaros ar personalo srityje tam tikrų kompetencijų, o gal amatą kažkokį. Arba jeigu jie per ateinantį pusmetį tai įgytų.

Man ir pačiai teko būti labai jauna vadove. Mūsų įmonėse labai greitai pastebi jaunus žmones, greitai padaro juos komandų vadovais. O tai nutiko dėl to, kad kuo labiau organizacijos augo, kuo daugiau pasisamdė žmonių, tuo daugiau reikėjo ir lyderių, komandos vadovų. Atsirado viduriniosios grandies vadovai, kurie greitai darė karjerą, augo ir vadovavo. O dabar dalies jų įmonėms nebereikia.

Ir ką daryti tiems vadovams, kurių paslaugų jau nebeprireiks. Grįžti į specialisto kėdę?

Čia yra tokia vadinama, kaip aš mėgstu sakyti, karjeros transformacija. Realybė yra tokia, kad to žmogaus vertybės, tikslai, gyvenimo būdas pasikeitė. Reiškia, turime pasižiūrėti plačiau jo siekius. Gal žmogui bus neįdomu dirbti specialisto darbą? Gal jam nebus gyvenimo balanso, gal jis negalės tų iššūkių siekti? Reikia išsiaiškinti, kas jį motyvuoja darbe ir kokia jo asmenybė, ko jis nori dabar gyvenime? 

Šiais laikais nebėra tik profesija ir asmeninis gyvenimas ar tik hobiai: viskas jau integruojasi ir tampa harmonija ir sinchronizacija. Ir kai tas vadovas išsigrynina tuos dalykus, tada mes kartu pažiūrime jo kompetencijos ir ieškome, kas jam būtų įdomu, kur jis gali pritaikyti savo patirtį. Svarbiausia nebijoti, nes tikrai galima tiesiog pamatyti, pažinti save ir tada nuspręsti, kas yra įdomu darbo rinkoje ir save pozicionuoti. Reikia žengti tą pirmąjį žingsnį.