Pirmoji psichologinė pagalba: 4 iš 10 nežinotų, kaip padėti
Pirmoji psichologinė pagalba – tai rūpinimasis į krizinę situaciją patekusiu žmogumi: išklausymas, emocinės paramos suteikimas, neatidėliotinų poreikių patenkinimas, o prireikus – nukreipimas pas specialistus.
„Šalies gyventojų tyrimas atskleidė, jog net kas antras lietuvis yra atsidūręs situacijoje, kai emociškai palūžo pats arba šalia esantis žmogus. Tačiau statistika parodė ir karčią realybę – mums trūksta žinių, kaip prireikus tinkamai suteikti svarbią pirmąją psichologinę pagalbą“, – pranešime cituojama Jovita Kriukelytė, LRK Psichikos sveikatos programos vadovė.
Anot jos, pirmoji psichologinė pagalba – ne tik profesionalų darbas, bet ir privalomas įgūdis.
„Žmonės, išgyvenantys emocinę krizę, pavyzdžiui, patekę į eismo įvykį, netekę artimojo, patiriantys nesėkmę darbe, skyrybas ir panašiai, kasdien yra šalia mūsų: šeimoje, darbe, mokykloje. Pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai leidžia mums pasirūpinti sunkumus išgyvenančiais asmenimis, kol šie sulauks profesionalios pagalbos“, – sako J. Kriukelytė.
Vis dėlto, nors pirmoji psichologinė pagalba tampa būtinybe, J. Kriukelytė teigia, jog gyventojai iki šiol yra linkę labiau rūpintis fizine, o ne emocine sveikata. Pavyzdžiui, sulūžus rankai, kojai ar pirštui suprantame, kad turime kreiptis į medikus, o palūžus emociškai pas specialistus neskubame.
„Tačiau emocinė gerovė yra lygiai tokia pat svarbi, kaip fizinė. Todėl siekiame, kad kuo didesnė dalis visuomenės įgytų žinių, kaip padėti kitiems išgyvenant emocinius ir psichologinius lūžius, organizuojame pirmosios psichologinės pagalbos mokymus, kurie vedami ne tik individualiems asmenims, bet ir kolektyvams, įmonėms, organizacijoms“, – priduria LRK Psichikos sveikatos programos vadovė.
Galima išmokti
Beata Pučinskaitė, LRK psichologė, pažymi, jog emocijų kaupimas gali turėti itin skaudžių pasekmių.
„Emocinį skausmą supanti tyla gali būti tokia pat pavojinga, kaip ir palikta negydoma žaizda kūne. Dėl šios priežasties svarbu kalbėti, prašyti pagalbos, kai jos reikia ir patiems išmokti teikti pirmąją psichologinę pagalbą, kad kitam emociškai palūžus – galėtume padėti“, – pranešime teigia ji.
Pasak specialistės, nuslopintos emocijos yra siejamos su nerimu, depresija ir kitais su stresu susijusiais sutrikimais. Taip pat gali vesti prie probleminio alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo. Žmonės, kurie dažnai slopina emocijas, dažniau serga onkologinėmis, širdies ligomis, dažniau turi padidėjusį kraujospūdį, tad svarbu ieškoti būdų, kaip pažinti ir išreikšti savo emocijas sveikais bei tinkamais būdais.
„Būna momentų, kada ne tik patys patiriame emociškai sunkų gyvenimo periodą, tačiau matome sudėtingą etapą išgyvenančius artimuosius arba kolegas. Tuomet gali būti labai svarbūs pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai. Šis būdas remiasi trimis principais: stebėk, išgirsk, nukreipk. Svarbu stebėti, kas įvyko, ką išgyvena žmogus, kokie jo fiziniai poreikiai tuo metu. Galbūt jam šalta ar jis alkanas, o gal jaučiasi pernelyg atsitraukęs nuo situacijos ar pasižymi labai stipria emocine išraiška. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu elgesys stipriai pasikeičia, elgiasi kitaip nei įprasta“, – pasakoja psichologė.
Ji pažymi, kad kalbantis su žmogumi labai svarbus ir dėmesingas klausymas, priėmimas. Žmonės sunkumus išgyvena skirtingai, todėl reikalingas susilaikymas nuo patarimų ir išankstinių nuostatų, išbuvimas su tuo, ką žmogus išgyvena.
„Jeigu matome, kad žmogus patiria nelengvą etapą, galime nukreipti jį psichologinės pagalbos“, – sako B. Pučinskaitė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą, skirtą išsiaiškinti įgūdžių teikti pirmąją psichologinę pagalbą vertinimą bei nustatyti susidūrimo su pirmąja psichologine pagalba patirtį, šių metų rugsėjį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ apklaususi 1.010 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
