Didiesiems olimpiadą remti apsimoka vis mažiau

„Nematyti skirtumo tarp pasaulinio rėmėjo ir vietinio, – teigia Hansas Erikas Tuijitas, „Heineken“ pasaulinio rėmimo padalinio, remiančio TOK komitetą. – Jie gauna tuos pačius olimpinius žiedus, todėl žmonės nemato skirtumo. Man atrodo, kad čia yra problema“.

Apie 60 prekių ženklų naudoja „Rio 2016“ logotipą vienu ar kitu būdu. 12 didžiausių TOK rėmėjų už šį olimpinį ketverių metų ciklą sumokėjo daugiau nei 1 mlrd. USD. Žaidynių organizacinis komitetas taip pat pardavė tris skirtingus reklamos paketus: oficialiesiems sponsoriams, oficialiesiems rėmėjams ir tiekėjams.

„Ateina metas pasakyti „gana“, – „Bloomberg“ cituoja Timą Crow, olimpinių žaidynių organizatoriams nuo 1996-ųjų patariančios konsultantų bendrovės „Synergy“ vykdomąjį direktorių. – Aš tikrai spausčiau TOC dėl to, nes esu tikras, kad prekės ženklai nėra tikri, ar tęsti rėmimą. Gudrus rėmėjas gali būti pastebėtas, jei paleidžia gerą reklamos ar socialinę kampaniją. Tačiau manau, kad tai bus dar didesnė problema Tokijuje 2020-aisiais – jiems gali prireikti 60, 70, 80 rėmėjų“.

Nors 2,3 mlrd. USD kainavusios Rio olimpinės žaidynės skęste skęsta olimpinių rėmėjų reklamoje, rungtys išlieka gana nepriklausomos nuo reklamos. „Omega“ ir „Panasonic“ sugebėjo patekti į juos patiekdami laikmačius ir televizorius, per kuriuos rodomi pakartojimai.