Informacijos skaidrumas ir edukacija pakuočių sektoriuje

Deja, didelė dalis prekės ženklų, įskaitant ir didžiausius rinkos lyderius, vis dar mažai dalinasi išsamia ir skaidria informacija apie savo pakuotes. O jei ir dalinasi, dažniausiai informacija nėra susisteminta ir aiškiai pateikta vienoje vietoje. Tačiau prieš keletą metų startavusi „Lumi“ įkurta „Slash Packaging“ iniciatyva gali būti vienu iš pavyzdžių, skatinančių rinką keistis. „Slash Packaging“ veikia kaip internetinis katalogas, kuriame pagerbiami tie prekių ženklai, kurie savo svetainėse skelbia išsamią informaciją apie naudojamas pakuotes. Šioje sistemoje lengva patikrinti savo mėgstamus prekių ženklus ir pamatyti, ar jie nepagailėjo vietos savo internetiniame puslapyje naudojamų pakuočių informacijai. Prisijungti ir dalintis savo žiniomis čia kviečiami visi. Todėl šis katalogas gali tapti ir puikia edukacine priemone visiems pakuotes kuriantiems prekės ženklams ir dizaineriams. Įmonių pateiktose nuorodose gausu informacijos, rodančios, ką daro prekės ženklai iš viso pasaulio, tad lengva pasimokyti ir geriausius sprendimus pritaikyti patiems.

Tvarių pakuočių dizaino agentūra „Guacamole Airplane“, įsikūrusi Kalifornijoje, prieš metus išleido ir tvarių pakuočių tiekėjų katalogą. Agentūra visiškai nemokamai viešina savo tiekėjų duomenų bazę, kurioje ne tik nurodo tiekėjo tinklapį, bet ir išsamiai pakomentuoja kiekvieną medžiagą, jos tvarumo aspektus, medžiagos rūšiavimo informaciją ir dizaino galimybes. Kataloge nurodoma ir tai, kokios tvarumo informacijos trūksta (pvz., ar kompostuojama pakuotė gali būti kompostuojama namų sąlygomis, ar ne) ir patariama, kokius klausimus prieš naudojant tą medžiagą verta išsiaiškinti tiesiai su gamintoju. 

Nuo žaliavos iki rūšiavimo

Atvirų duomenų judėjimas populiarėja. Vis dažniau galime matyti pavyzdžių, kai verslai atsiveria, dalinasi pakuočių informacija nebijodami, kad kažkas ją kopijuos ir pavers konkurenciniu ginklu prieš juos pačius.

Skaidraus viešinimo ir edukacijos pavyzdžių yra ir Lietuvoje kuriamuose projektuose. Kartu su  „PinProof“ pakuočių kūrimo komanda ir gamybos partneriais sukūrę lietuviško „Millo“ prekės ženklo gaminamos elektronikos pakuotę, pasidalinome visa informacija, ką ir kodėl darėme. Produkto internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie visas pakuotei naudotas medžiagas, tiekėjus, gamintojus. Vėliau, pagal tą patį  „medžiagų receptą” buvo pagaminta ne viena kitų gamintojų pakuotė, tačiau tai „Millo“ prekių ženklui nesukuria jokių neigiamų pasekmių. Atvirkščiai, daugiau suinteresuotų šalių domisi pakuotės sprendimu, apie jį kalba, giria, dalinasi, kopijuoja. Pakuotė – tik pagalbinė priemonė transportuoti, komunikuoti, naudoti produktą. Jei kažkas bus įkvėptas ir nukopijuos pakuotės sukūrimo receptą tvarumo atžvilgiu – produkto konkurencingumo tai nesumažina.  

Toks pats sprendimas buvo priimtas ir kartu su partneriais kuriant restoranų „Fresh Post“ salotų pakuotę. Tik čia žengta dar vienu žingsniu toliau, aplenkiant pasaulinio dydžio greito maisto franšizes. Nuskanavus ant naujos salotų pakuotės pateiktą QR kodą vartotojai nuvedami tiesiai į prekės ženklo svetainę. Čia pateikiama visa informacija: iš kur pirktos pakuotei gaminti naudotos žaliavos, kaip ir kur jos vežamos pakuočių gamybai, kokia energija naudota ir, galiausiai, kur ši pakuotė gali ir turi atsidurti suvartojus patį produktą. Viskas pagrįsta skaičiais, dokumentais ir atsakingais asmenimis. Kiekvienas vartotojas gali pats nuspręsti, kiek jam įdomus pakuotės tvarumas. Žinoma, tik mažai daliai vartotojų šiandien yra aktualu ir įdomu nagrinėti visas pateiktas schemas, kurias verslas galėtų pateikti. Daugumai vartotojų užtenka simbolių, rodančių, kaip teisingai ją rūšiuot. Tam jau minėtame „Fresh Post“ projekte taip pat skirta daug dėmesio. Aiški edukacija, nurodanti, ką ir kaip daryti su pakuote ir kitais jos priedais, ant salotų pakuotės nurodyta tiek ikonų, tiek užrašų pavidalu. 

Skaidrumo šalutinis efektas 

Kuriant pakuotės sprendimus ir patys kūrėjai ar prekių ženklai nėra apsaugoti nuo vienokio ar kitokio pobūdžio tvarumo klaidų, bet būtent skaidrumas gali tapti labai svarbiu įrankiu siekiant tokias klaidas pastebėti ir taisyti. Ekspertai, atsakingi ar skeptiški vartotojai dažniausiai greitai reaguoja ir papasakoja (ar paskundžia) apie kiekvieną neatitikimą prekės ženklui. Skaidrumas turi ir dar vieną labai gerą šalutinį poveikį -  neretai tik judant skaidrumo keliu yra atrandama naujų būdų optimizuoti pakuotės sąnaudas ar padaryti ją dar tvaresnę. Taip yra todėl, kad norint atskleisti visą pakuotės paveikslą, pirmiausia būtina surinkti tikslius duomenis iš žaliavos tiekėjų, gamintojų, išsiaiškinti, iš kur kokios medžiagos atvyksta ir koks tikrasis likimas tų pakuočių lauks jas panaudojus. Toks savotiškas auditas ir leidžia pamatyti, kaip viskas organizuojama ir kur galima veikti tvariau, optimaliau. Be to, šiame procese bendraujama su atstovais iš įvairių tiekimo, kūrimo ir gamybos grandinės dalių, pavyzdžiui, žaliavos gamintojais, dizaineriais, pakuotės gamintojais, surinkėjais, perdirbėjais. Norint apsikeisti informacija šie dažnai yra priverčiami pabendrauti tarpusavyje, o tai ir leidžia atrasti naujų kampų ir nepastebėtų niuansų. Geras to pavyzdys yra jau minėtas „Fresh Post“ projektas. Su žaliavos – kartono – gamintojais daug kalbėjome apie gamybos subtilybes ir išsiaiškinome, kad jie turi galimybių gaminti išskirtinius kartono formatus, t. y. didesnius kartono lakštus arba platesnius kartono ritinius. Tai suderinome su pakuočių gamintojų technologinėmis galimybėmis. Turint maksimalų formatą, konstruktoriai į lakšto formą sugebėjo sutalpinti ne 2, kaip iki tol, o beveik 3 salotų pakuotes. Kadangi „beveik“ gamyboje nieko nereiškia, teko grįžti į restoranus ir stebėti, kaip pakuojamos salotos, kaip su pakuote elgiasi vartotojai. Tai padėjo atrasti pakuotės dalis, kurias galima sumažinti neaukojant patogumo ir funkcionalumo,  ir sutalpinti 3 pakuotes į vieną didesnį kartono lakštą vietoj anksčiau talpintų 2. Šis manevras ne tik padėjo salotų pakuotę padaryti tvaresnę ir tiesiogiai mažinti nepanaudotos, išmetamos žaliavos atliekų kiekius, bet ir pačios pakuotės kaina užsakovui atpigo net 24%. Ir rezultatą pavyko pasiekti tik atvirai komunikuojant su visais daugiau ar mažiau prisidedančiais prie pakuotės gamybos ir kūrimo. 

Naujos taisyklės: daugiau aiškumo, mažiau klaidinimo 

Kad įvyktų tikrai dideli, visus į priekį stumiantys pokyčiai, vien susikalbėjimo, sąmoningų vartotojų ir jiems kuriančių atsakingų verslų nepakanka. Norint išjudinti aplinkai abejingus verslus ar vartotojus, kuriems nesvarbu, kokią žalą jie daro savo pasirinkimais, reikia ir įstatymų leidėjų valios. Europos Sąjungos planuose – ne viena iniciatyva, susijusi su produktų skaidrumu, vartotojų edukacija ir melagienų skleidimo stabdymu. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos siūlomame reglamente dėl „Pakuočių ir pakuočių atliekų” yra įdomių siekių naujoms tvarumo taisyklėms. Siūlomu reglamentu ne tik iškeliami medžiagų naudojimo, perdirbamų pakuočių kiekio, daugkartinių pakuočių įvedimo, pakuočių dydžių mažinimo ir kiti tikslai, bet daug kalbama ir apie skaidrumą, aiškesnę edukaciją. 

Vienas iš siekių – įvesti universalų suderintų simbolių pakuočių ženklinimą Europos mastu. Toks ženklinimas būtų naudojamas ant pakuotės ir rūšiavimo vietose, kad vartotojai galėtų lengviau atpažinti ir tinkamai rūšiuoti pakuotės atliekas. Į žymėjimo tvarką norima įtraukti kompostuojamas pakuotes, įskaitant skirtumus tarp namų bei industrinio kompostavimo ir tokias unikalias kategorijas, kaip ypač lengvi pirkinių maišeliai. Taip pat numatoma suderinti su privalomomis užstato sistemomis susietus simbolius, kad jie būtų universalūs visoje ES. Kaip teigiama pasiūlyme, „toks požiūris turėtų padėti padidinti atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekį ir taip užtikrinti kokybiškesnį pakuočių atliekų perdirbimą, ir jo laikantis turėtų būti nustatytas tam tikras pakuočių atliekų surinkimo sistemų suderinimo vidaus rinkoje lygis“. 

Reikalavimo ant pakuočių nurodyti perdirbtųjų medžiagų dalį (pvz., teigti, kad „mano pakuotė 50% perdirbta”) pasiūlyme nėra, nes ši informacija nėra būtina pakuočių atliekų tvarkymui. Tačiau prekės ženklai įpareigojami pasiekti tam tikrus perdirbtųjų medžiagų tikslus. Taigi, tikėtina, kad dalis prekės ženklų vis dėlto norės savo naudojamų perdirbtų medžiagų pasiekimais pasigirti ir rinkodaros tikslais. Norint užtikrinti, kad ši informacija būtų vienodai suprantamai iškomunikuojama visoje ES, turėtų būti sukurtas suderintas perdirbtųjų dalių pakuotėje ženklinimas. Aiškumo ir atpažįstamumo siekis yra labai svarbu, nes kol kas rinkose vis dar daug improvizacijų ir skirtingai suprantamų ženklų. Dalis vartotojų net „Green Dot“ (žaliojo taško) simbolį, indikuojantį, kad gamintojas sumokėjo už pakuotės sutvarkymą, vis dar painioja ir galvoja, kad juo pažymėta pakuotė yra perdirbta ar bus garantuotai utilizuota perdirbimo būdu. 

„Pakuočių ir pakuočių atliekų” pasiūlymas daug kalba ir apie daugkartinių pakuočių įvedimą, o tuo pačiu pateikiamos ir rekomendacijos, kaip tokias pakuotes aiškiai reglamentuoti. Vartotojai turi būti informuoti, kad pakuotė yra daugkartinė, taip pat nurodoma vieta, kur ji gali būti grąžinama. QR kodų sistema galėtų padėti informuoti apie naudotų ciklų skaičių ir pateikti kitą detalesnę informaciją. 

Pakuočių industrijos dalyvių jau nestebina, kad ir jie bus įtraukti į platesnį informacijos dalinimąsi. Kaip kitaip prekių ženklai gautų visą jiems aktualią informaciją. Bet kuriuo atveju, dalis didžiųjų medžiagų ar pakuočių gamintojų nuo šių metų pradžios jau turi pateikti tvarumo informaciją. Tai padaryti juos įpareigoja įsigaliojusi „Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva”. Naujame „Pakuočių ir pakuočių atliekų” pasiūlyme tik paantrinama, esą „turėtų būti užtikrinama, kad pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjai pateiktų gamintojui (pakuočių naudotojui) visą informaciją ir dokumentus, reikalingus, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) įrodytų tų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį reikalavimams.” Kitaip tariant, jei Jūs esate medžiagų ar pakuočių gamintojas, galite tikėtis, kad jau greitai iš Jūsų klientų pradės plaukti laiškai su prašymais dalintis informacija ir įrodyti pateiktus teiginius. 

Ar judama teisinga linkme? 

Visada galima norėti greitesnio progreso, bet, reikia pripažinti, kad judama teisinga linkme. Svarbu žinoti tikrąją dalykų kainą, nepriklausomai nuo to, ar vertiname mūsų valgomą maistą, dėvimus rūbus, naudojamus produktus ar jų pakuotes. Kaip ir pats tvarumas, informacijos skaidrumas yra viena iš didžiųjų tendencijų, kurios niekur nedings. Kuo daugiau žaliojo smegenų plovimo ir melo atvejų yra atskleidžiama, tuo visuomenė tampa skeptiškesnė ir tuo griežčiau reikalauja tvarumo įrodymų. Ir reikalaujama ne vieno gražaus pačių gamintojų pasirinkto tvarumo fakto, o pilno paveikslo. Pakuočių industrijoje taip pat gimsta vis daugiau iniciatyvų, kurios kviečia dalintis informacija ir augti kartu. Matysime vis daugiau prekės ženklų, kurie atviriau praveria ne tik produkto, bet ir pakuočių kūrimo ir gamybos virtuvę. Žinosime ką, kaip ir iš kur veža, kaip gamina ir koks likimas tos pakuotės laukia ją panaudojus. Žinosime, kas ir kur ją perdirbs, kiek tam reikės energijos, galėsime palyginti tai su kitomis pakuotėmis. Ant aplinkai nedraugiškų pakuočių matysime įspėjimus, sakančius, kad ši pakuotė yra iš kombinuoto plastiko (ir kitų medžiagų) mišinio ir negali būti perdirbta. Tie įspėjimai kažkada gali atrodyti kaip pat grėsmingai, kaip dabar turime ant tabako gaminių. Tai vyksta ir vyks lėtai, bet kažkada šiandieninių pakuočių tvarką, dizainą ir komunikaciją gali tekti prisiminti su liūdna šypsena. 

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 47 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje. 

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.