Lietuvos įmonės seka pasaulines tendencijas: tvarus atliekų tvarkymas tampa prioritetu

Net ir paties geriausio produkto šiuolaikiniai vartotojai nepirks, jei žinos, kad įmonė naudoja neperdirbamas pakavimo medžiagas, neatsakingai tvarko atliekas, neinvestuoja į aplinkai bei vartotojams draugiškus sprendimus.

Turbūt nerasite nė vienos didelės pasaulinės maisto pramonės kompanijos, kuri per kelerius pastaruosius metus nebūtų paskelbusi kokios nors su tvarumu susijusios rezoliucijos: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nenaudoti aplinkai kenkiančių medžiagų, gerinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas, naudoti tik perdirbamas pakavimo medžiagas ir pan.

Siekiant verslo pokyčių itin svarbų vaidmenį turi ir  vartotojai. Pramonės įmonėms persiorientuoti laiko prireikia kur kas daugiau nei kiekvienam pirkėjui, kuris bet kurią dieną gali apsispręsti pirkti prekes tik perdirbamose pakuotėse arba tas, kurioms gaminti pakavimo medžiagų sunaudojama mažiau.

Sprendimai paprasti, pokyčiai – didžiuliai

Andrius Kurganovas, vienas seniausių duonkepystės tradicijų Lietuvoje turinčios bendrovės „Biržų duona“ vadovas, sako, kad tvarumui visose veiklos srityse įmonė skiria itin didelį dėmesį.

Bendrovė turi savo tvarumo strategiją, ruošia pirmąją tvarumo ataskaitą, kartu su partneriais itin daug dėmesio skiria pakuočių lengvinimui, plastiko kiekio mažinimui.

„Visą laiką ieškome kelių, kaip sunaudoti kuo mažiau plastiko. Maisto pramonė išskirtinė tuo, kad itin didelį dėmesį reikia skirti produkcijos saugumui, jos galiojimo laikui, tad visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių negalime. Tačiau galime rasti būdų jų kiekį sumažinti iki minimumo. Mums tai puikiai sekasi“, - teigia A. Kurganovas.

Anot jo, ne viena įmonė pakuodama savo prekes kartais „užminga“ rutinoje ir jokių naujų variantų neieško, nors pakavimo medžiagų pramonė, matydama tiek verslo, tiek pirkėjų norą keistis, greitai tobulėja ir randa naujų sprendimų.

„Turime tikslą naudoti kuo daugiau perdirbamų, o ne iš kombinuoto plastiko pagamintų pakuočių. Per kelerius pastaruosius metus smarkiai sumažinome sunaudojamo plastiko kiekį, stebime rinką ir ieškome kuo tvaresnių sprendimų“, - teigia įmonės vadovas.

Tai nėra vien  tušti žodžiai. Pradėjusi naudoti plonesnę plastikinę pakavimo plėvelę  įmonė per metus jos poreikį sumažino daugiau nei tris kartus – nuo 2500 kg iki vos 850 kg. Be abejo, šie pokyčiai pareikalavo ir darbuotojų pastangų, mat dirbti su itin plona plėvele iš pradžių nebuvo itin lengva.

Pašnekovas pabrėžia, kad tvarumo sąvoka apima itin daug verslo sričių. Pavyzdžiui, įmonė naudoja savo pačios jėgainėje pagamintą saulės energiją, o kepimo metu iš krosnių išeinančią šilumą surenka ir panaudoja duonos gamybos procesams, pavyzdžiui, apšiltinti vandenį ir administracijos patalpas.

Šalia saulės jėgainės bendrovė įrengė bityną. Itin svarbus ir maisto tausojimas: ne prekinės išvaizdos kepinius sutrupina į raugą arba iš jų kuria kitus gaminius.

Beje, „Biržų duonos“ krautuvėlėse visi pirkėjai laukiami su savo puodeliais, kad perkant kavą nebūtų naudojami vienkartiniai.

„Man dažnai visai nesunku suprasti, kodėl įmonėse tvarumas nueina į antrą planą. Energetikos kainų iššūkiai, didėjančios žaliavų kainos, brangstanti darbo jėga. Vis dėlto tvarumo temos kiekvienam verslui jau dabar yra neišvengiamos. Vartotojams tai taip pat labai svarbu, jie verčia pasitempti“, - priduria A. Kurganovas.

Tvarumą įrodo sertifikatai

Bendrovė „Narbutas“, atsižvelgdama į vis augančius aplinkosauginius reikalavimus, kiekvienais metais įvertina, kokius sertifikatus nori gauti, kokius gamybos procesus tobulinti, ir pagal tai kelia metinius ir ilgalaikius įmonės tvarumo tikslus.

Tvarumas yra viena strateginių, ilgalaikių „Narbutas“ krypčių, kuri sulig kiekviena veiklos diena apima vis daugiau – nuo gamybos procesų iki kasdienio biuro gyvenimo.

„Porą pavyzdžių iš gamyklos ir biuro gyvenimo: siekiant pagerinti į aplinką išeinančio oro kokybę, gamyklos katilinėje buvo įrengti inovatyvūs elektrostatiniai oro filtrai. Praeitų metų pabaigoje daugiau nei pusė įmonei priklausančių automobilių pakeisti į elektromobilius bei gamykloje įrengtos viešai prieinamos elektrinių automobilių krovimo stotelės. Didžiausias poveikis aplinkai baldų pramonėje sukuriamas dėl sunaudojamų žaliavų, todėl didžiausio pokyčio siekiame būtent šioje srityje. Visų pirma, vadovaudamiesi savo dizaino principu „Nieko nereikalingo“ siekiame sunaudoti tik tiek žaliavų, kiek yra būtina“ , - pasakoja Adelė Banelienė, „Narbutas” Tvarumo vadybininkė.

Taip pat nuolat ieškome tvaresnių žaliavų alternatyvų, pavyzdžiui naudojame vis daugiau perdirbto plastiko. Perdirbtų žaliavų populiarėjimas matomas įvairiuose gamybos sektoriuose, nuo maisto pramonės iki rūbų, bet baldų gamybos specifika reikalauja ir išskirtinių sprendimų.

„Kadangi tiekiame savo baldus į visą pasaulį, sulaukiame daug ir įvairių aplinkosauginių sertifikatų užklausų. Pastaraisiais metais jaučiame vis augantį aplinkosaugos ir bendrai tvarumo temos aktualumą, ypač iš Vakarų Europos, Skandinavijos bei JAV. Taip pat ir Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kad 100 % valstybinių pirkimų privalo būtų vykdomi pagal Žaliųjų pirkimų kriterijus“, - sako A. Banelienė.

Bendrovė nuo 2020 metų skaičiuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat kasmet parengia viešai prieinamą tvarumo ataskaitą.

„Kalbant apie konkrečius sertifikatus, tai jau ne vienus metus įmonė sertifikuota ISO 9001 ir ISO14001, o baldai sertifikuojami įvairiais kokybės sertifikatais. Visi mūsų gobelenai turi OEKO-TEX arba Europos Sąjungos ekologinį ženklą. Medienos plokštė atitinka griežtus vokiškus ir amerikietiškus lakiųjų organinių junginių standartus.  Svarbu paminėti, kad daugumą aplinkosauginių sertifikatų yra suteikiami išorinių įmonių. Sertifikatui gauti reikalingi testavimo ir auditavimo procesai gana brangūs, o sertifikatus būtina atnaujinti kas keletą metų. Kadangi turime platų produktų krepšelį ir eksportuojame į daugiau nei 70 šalių, yra nemažas iššūkis atsirinkti, kuriuos sertifikatus pasirinkti“, - dėsto įmonės atstovė.

Patarimus gauti lengva

Daug metų rinkoje veikiančioms įmonėms persiorientuoti ir žengti tvarumo keliu kartais sudėtinga, tačiau ir maisto pramonės naujokai susiduria su nemenkais iššūkiais.

Naira Gužauskienė, gaiviuosius gėrimus gaminančios bendrovės „Nartida ir Ko“ vadovė, sako, kad niekada neatsisako tvarumo klausimais patarti rinkos naujokams.

„Kiekviena nauja įmonė susiduria su daugybe iššūkių. Tikrai sudėtinga iš karto suprasti visus įstatymus, dokumentų, kurie susiję su atliekų tvarkymų ir pan., rengimą. Tiek mes, tiek bet kuri kita rinkoje seniai veikianti įmonė tikrai neatsisakys padėti tokiais klausimais. Tam ir reikalingos tokios iniciatyvos kaip „Ateities pakuotės klubas“, - dėsto pašnekovė.

Anot jos, bendrovėje visada laukiami ir moksleiviai, kuriems pasakojama apie bet kokių gamybos atliekų rūšiavimo svarbą.

„Jaunoji karta viską jau supranta. Džiaugiuosi, kad galime jiems suteikti žinių, kurios vėliau parnešamos į namus. Kalbant apie pakuotes ir jų tvarkymą, moksleiviai jau tikrai gali pamokyti savo tėvus“, - mano N. Gužaukienė.

Tvarumas atsiperka

Beje, pašnekovė pastebi, jog dažnai klaidingai manoma, kad tvariai veikiančios įmonės patiria daugiau išlaidų, jų produktai dėl to brangsta.

„Atvirkščiai. Jei mes galime nereikalingas pakuotes rūšiuoti ir parduoti, iš to net gauname naudos. Naudos taip pat gauname kai kurias medžiagas, pavyzdžiui, popierių, kartonines dėžes panaudodami dar kartą. Tvarumas tikrai atsiperka“, - sako ji.

Kiek anksčiau apie tai kalbėjo ir Aurimas Bagdanavičius, ekologiško aliejaus gamyklos Zarasuose „EKKO LT“ vadovas.

„Dažnai sulaukiame klausimo, ar toks kelias mums atsiperka. Taip, tikrai atsiperka, nes tvarumas labai susijęs su optimalumu. Gamyba, panaudojant visas žaliavas, apsieinant su minimaliomis elektros sąnaudomis, mums kaip tik atsiperka. Tad gauname gerą produktų savikainą. Tvarumas iš esmės tikrai prisideda prie minimalių sąnaudų ir išlaidų“, - patikina A. Bagdanavičius.

Pokyčiai vyksta

Apie naudojamas pakuotes ir jų tvarkymą susimąstyti turėtų kiekvienas verslas. Jungtinė Karalystė pirmoji Europoje įvedė papildomus pakuočių, kurios neturi 30 procentų perdirbtos žaliavos, mokesčius.

Apie panašius mokesčius kalbama vis daugiau. Tikėtina, kad ES šalys per kelerius artimiausius metus dės vis daugiau pastangų mažinant pakuočių kiekį.

Rinkos tendencijas puikiai atspindi ir pasaulio verslo gigantų veiksmai. Tokios įmonės kaip „Unilever“, IKEA, „Coca-Cola“, McDonald‘s“ kasmet skelbia siekiančios mažinti vienkartinių plastiko pakuočių naudojimą ir kelia sau vis didesnius tikslus.

„National Geographic“ skaičiuoja, kad 91 proc. viso iki šiol pagaminto plastiko nebuvo perdirbta ir tapo atliekomis.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 42 Lietuvos įmonę ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.