„Kelių priežiūra“: praėję metai atskleidė komercinės veiklos svarbą

Praėję metai valstybinius kelius prižiūrinčiai AB „Kelių priežiūra“ buvo itin intensyvūs, tačiau nuostolingi. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Rolando Rutėno, tokius finansinius rezultatus lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, o ypač reikšmingų nuostolių generavo pagrindinė – kelių priežiūros – veikla.

Pasak R. Rutėno, aktyvios bendrovės pastangos keisti veiklos modelį, plėsti esamų veiklų apimtis ir didinti jų portfelį nekompensavo rinkoje susiklosčiusių sąlygų, koją kišo ir orai.

„Bendrovės kontrakto suma kelių priežiūros darbams yra fiksuota ir nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip gamtinės sąlygos ir panašiai. 2021 m. žiemos sezonas mums buvo išties aktyvus. Keliuose išbėrėme maždaug 150 000 t druskos, tai yra kone tris kartus daugiau nei ankstesniais metais. Atitinkamai patyrėme ir daugiau kuro sąnaudų, o kuras, savo ruožtu, dar ir ženkliai brango. Kaip ir energetiniai ištekliai ar atsarginės technikos dalys. Augo ir darbo užmokestis. Visi šie augantys kaštai atsispindėjo mūsų savikainoje, o jų didėjimą teko amortizuoti įmonės sąskaita. Mūsų pastangos efektyvinti veiklą tiesiog nespėjo su rinkoje greit besikeičiančia situacija“, – komentuoja „Kelių priežiūros“ vadovas.

Ir toliau diversifikuos veiklą

Pajamoms įtakos turėjo ir tai, kad 2021 m. „Kelių priežiūra“ surinko mažiau komercinių užsakymų ir pasirašė mažiau komercinių sutarčių nei prieš metus. Iš dalies tai lėmė ir susitraukęs lėšų, skirtų kelių infrastruktūrai, kiekis rinkoje.

Tačiau priešingai nei valstybinių kelių priežiūra, komercinė veikla įmonei yra pelninga. Tai paaiškėjo pasitelkus apskaitos analitiką, leidžiančią atskirti šias dvi veiklų rūšis. Todėl komercinių užsakymų bus aktyviai ieškoma ir toliau, nes augančios jų apimtys leidžia bent dalinai amortizuoti kylančius kaštus. Kalbant apie pagrindinę „Kelių priežiūros“ funkciją pelno nesitikima, bus siekiama bent jau iki minimumo sumažinti patiriamus nuostolius.

„Veiklos diversifikavimas ir komercinės dalies didinimas joje yra viena strateginių bendrovės krypčių. Plečiame tiek paslaugų portfelį, tiek ir jau esamų paslaugų, pavyzdžiui, savivaldybių kelių priežiūros, apimtis. Praėjusiais metais startavo visai nauja „Kelių priežiūros“ paslauga – kelių ženklinimas. Sutarčių šiems darbams jau turime ir šįmet, tad esame nusiteikę pakankamai optimistiškai“, – kalba R. Rutėnas.

Bendrovėje jaučiamas ryškus sezoniškumo poveikis: priklausomai nuo kelių tarnybos, skirtumas tarp aktyvumo žiemos ir vasaros sezonais gali siekti net iki 30 proc. Istoriškai susiklostė, kad įmonės struktūra formuojama atsižvelgiant į šaltojo sezono poreikius. Pasak vadovo, toks modelis nėra finansiškai lengvai pakeliamas, todėl bus ieškoma būdų perorientuoti bendrovės struktūrą į „lengvesnę“, tuo pačiu išlaikant pajėgumus visoms reikalingoms funkcijoms atlikti. Šį procesą turėtų palengvinti pernai pradėtas bendrovės darbų standartizacijos projektas.

R. Rutėnas džiaugiasi, kad jei anksčiau organizacijos struktūra ir jos išteklių poreikiai buvo planuojami daugiau intuityviai nei argumentuotai, tai dabar turimi aiškūs darbų standartai leis gerokai aiškiau ir racionaliau prognozuoti, kokių resursų reikia konkretiems priežiūros darbams ir kiek laiko užtruks juos atlikti.

Dėmesys kompetencijoms ir darbų saugai

Praėjusiais metais „Kelių priežiūra“ dėmesį telkė į darbų standartų nustatymą, o šįmet planuojama koncentruotis į jų diegimą visose kelių tarnybose. Planas per metus įgyvendinti standartizacijos projektą ir įdiegti naujus standartus visoje bendrovėje, anot R. Rutėno, buvo pernelyg ambicingas, nepakankamai įvertintas kritinis vaidmuo, tenkantis vidurinės grandies vadovams, nuo kurių įsitraukimo didžiąja dalimi ir priklauso sėkmingas standartų įdiegimas į kasdienes rutinas.

„Šiuo metu dirbame būtent su vadybine standartizavimo puse, stengiamės aiškiai apibrėžti vadovų rolę. Jie neišvengiamai turi dalyvauti procese, ne tik suprasti, kaip turi būti atliekamas konkretus darbas, bet ir periodiškai stebėti, kaip dirbama, vertinti situaciją, turėti kasdienes rutinas“, – aiškina „Kelių priežiūros“ direktorius.

Ir toliau daug dėmesio bendrovė skirs savo darbuotojams. Vidutinis „Kelių priežiūros“ darbuotojų amžius – 50 metų, todėl kasmet tenka nemažą dalį į pensiją išėjusių žmonių pakeisti naujais. Tai nelengva užduotis šiuo metu, kai rinkoje trūksta įvairių specialistų, jau nešnekant apie specifinę kelių infrastruktūros sritį. Siekdama dalį darbuotojų užsiauginti pati, įmonė inicijavo pamainumo, mentorystės ir kitas programas reikiamoms kompetencijoms ugdyti, taip pat įkurtas vidinis mokymo centras.

Pasak R. Rutėno, neatsitiktinai į bendrovės strategiją įtrauktas ir eismo saugumo stiprinimas – akivaizdu, kad jo aktualumas neblėsta. Kone kiekvieną savaitę įvyksta incidentų, kai keliuose dirbančią „Kelių priežiūros“ techniką kliudo kiti transporto dalyviai, ir tokių avarijų yra kur kas daugiau, nei nelaimingų nutikimų dėl darbuotojų atliekamų veiksmų. Todėl šįmet toliau bus tęsiamos iniciatyvos darbų saugos srityje, vėlgi sutelkiant daugiau atsakomybės vidurinės grandies vadovų rankose.

Dar viena tema, kuriai dėmesys neslops ir 2022 m. – įmonės orientacija žaliąja kryptimi. Praėjusiais metais „Kelių priežiūra“ identifikavo, kurios veiklos daro didžiausią poveikį aplinkai, o šįmet jau išsikėlė konkrečius uždavinius, kaip tą poveikį sumažinti.

Komentarai