Verslo ir visuomenės partnerystė: prie tvarumo gali prisidėti visi
„Mes, kaip organizacija, neveikiame vakuume, esame integrali visuomenės dalis, todėl mums labai natūralu ir svarbu prisidėti ar inicijuoti projektus, kurie kuria teigiamus pokyčius visuomenėje“, – sako Ernestas Ramonas, „Swedbank“ Socialinių iniciatyvų vadovas.
Vykdydamas įvairias tvarumo veiklas, „Swedbank“ remiasi Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslais, todėl tokios temos, kaip kokybiškas švietimas, daugiau lygybės, atsakinga gamyba ir vartojimas, klimato kaita ir kitos, yra itin svarbios banko projektuose. Visus 17 JT iškeltų darnaus vystymosi tikslų atspindėjo ir rudenį pasibaigęs projektas „Septyniolika“. Jo dalyviai buvo kviečiami Vilniuje išbandyti maršrutą, jungiantį 17 unikalių tvarumo objektų, o tuo pačiu ir pasitikrinti žinias sprendžiant testus, įsitraukti, rinkti taškus ir laimėti prizus tvarumo žaidime.
Visos septyniolika projektu pristatomų temų yra gana skirtingos, todėl sukurti objektus ir skleisti tvarumo žinutę iniciatoriams padėjo partneriai – įvairios nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos, asociacijos. Pasak E. Ramono, projektu buvo stengiamasi paprastai ir aiškiai kalbėti sudėtingomis tvarumo temomis ir tai pavyko.
Skirtingi būdai sudominti
Nors tvarumo diskusijose šiandien itin garsiai girdima aplinkosaugos tema, projektas „Septyniolika“ kvietė susipažinti ne tik su klimato kaitos problemomis, bet ir tais tikslais, kurie atspindi įvairias socialines problemas.
Siekiant sudominti ir įtraukti visuomenę, ieškota ir įvairių kūrybiškų sprendimų. Štai „Fluxus“ tiltas per Vilnelės upę, vilniečių jau pramintas „grojančiu tiltu“, ramino atpalaiduojančia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika ir skatino pasirūpinti savo emocine sveikata, taip supažindinant su trečiuoju Darnaus vystymosi tikslu – „Gera sveikata ir gerovė“. Neries pakrantėje buvo įrengtos simbolinės skirtingos kėdės, simbolizuojančios tai, kad visi esame skirtingi, tačiau įvairovė tik sustiprina ir atneša naudos visuomenei. Tarp populiariausių projekto objektų buvo antrąjį Jungtinių Tautų tikslą „Be bado“ iliustruojantis menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacijos „Foodprint“ atvaizdas. Įsikūręs Vokiečių gatvėje Vilniuje, praeivius ir projekto dalyvius jis vaizdžiai supažindino su maisto švaistymo problema bei jos mastu Lietuvoje.
Projektui buvo panaudoti jau esami tvarumą iliustruojantys miesto objektai ir sukurta keletas naujų. Rūpinantis aplinka, visi jie gaminti tik iš perdirbamų medžiagų, o gamybos metu sugeneruotos anglies dvideginio emisijos bus kompensuotos.
Ne vienas projektas
„Daugelis ir kitų mūsų vykdomų projektų, vienaip ar kitaip susijusių su tvarumo ir socialinės atsakomybės veiklomis, atliepia JT darnaus vystymosi tikslus. Pavyzdžiui, esame vieni iš pagrindinių „Maisto banko“ paramos akcijos „Pasidalink“ ir kitų veiklų partneriai. Dalyvaudami šiuose veiklose didžiausią dėmesį skyrėme maisto švaistymui ir iš to kylančioms aplinkosaugos bei klimato kaitos problemoms“, – apie kitus projektus pasakoja E. Ramonas.
Dar vienas šių metų projektas orientuotas į didesnę nuomonių įvairovę viešoje erdvėje ir lygių galimybių palaikymą. Kartu su profesionalų tinklo atstovais „Global Lithuanian Leaders“ bankas iniciavo projektą „Profesionalės.lt“. Tai – atvira moterų eksperčių duomenų bazė skirta žiniasklaidos atstovams, renginių organizatoriams ir kitiems turinio kūrėjams.
„Statistika rodo, kad viešojoje erdvėje moterys ekspertės kalba du kartus rečiau nei vyrai. Moterys yra rečiau kviečiamos pasisakyti ne tik žiniasklaidoje, bet ir profesinėse konferencijose ar kituose panašiuose renginiuose. Tad šiuo projektu skatiname daugiau lygybės viešoje erdvėje ir manome, kad didesnė nuomonių įvairovė suteikia daugiau laisvės ir pagarbos kiekvienam iš mūsų“, – sako E. Ramonas.
Rugsėjo 1 d. „Swedbank“ Finansų institutas išleido ir pirmą finansinio raštingumo knygą paaugliams, kurie nori sumaniai, tvariai ir atsakingai tvarkytis su pinigais, išmokti taupyti, investuoti ir pasirūpinti karjera ar sukurti nuosavą verslą. Kokybiškas išsilavinimas taip pat yra vienas iš JT iškeltų tikslų, o didinti finansinį raštingumą itin svarbu dar jauname amžiuje.
Ir maži žingsniai
Visi darnaus vystymosi tikslai apima problemas, kurių nei viena valstybė, nei vienas verslas pats negali išspręsti. Tam būtinas visos visuomenės įsitraukimas. Tačiau verslai turi galimybių ir prisideda prie konkrečių problemų sprendimo ar kuria įrankius, padedančius gyventi tvariau. Beje, prisidėti daugelis organizacijų gali net mažais žingsniais.
„Versle, kaip ir visoje visuomenėje, tvarumo temos vis stipriau ir sparčiau įsitvirtina ir randa savo vietą. Nors daroma tikrai nemažai, norėtųsi padaryti daugiau, žengti po dar vieną tvarų žingsnį visų labui. Ir tam kartais net nereikia milžiniškų resursų, pavyzdžiui, prisidėti prie tvarumo veiklų galima savanoriaujant. Tai ypač patrauklu didelėms įmonėms, kuriose dirba daug darbuotojų. Be to, tai labai gera komandos stiprinimo priemonė“, – naudą ir visuomenei, ir verslui mato E. Ramonas.
„Swedbank“ ir patys įgyvendina projektą „Mums rūpi“. Jo metu banko kolegos savanoriai užsiima veiklomis, pradedant nuo miškų ir vandens telkinių tvarkymo iki profesinės savanorystės patariant NVO finansų klausimais ar padedant rengti įvairias strategijas. Savanorystės veiklai banko darbuotojai jau yra skyrę daugiau nei 45 000 valandų.
