Kas tai? Eksperto įžvalgos

„Telia“ patirtis: tvarumas yra nauda verslui

Publikuota: 2020-06-11
„Tai, kiek stengiamasi, kad naudojamos technologijos būtų kuo žalesnės, tvaresnės ir efektyvesnės, parodo bendrovės brandą ir požiūrį į atsakomybę“, – teigia Andrius Šemeškevičius,  „Telia Lietuvos“ technologijų vadovas.
svg svg
„Tai, kiek stengiamasi, kad naudojamos technologijos būtų kuo žalesnės, tvaresnės ir efektyvesnės, parodo bendrovės brandą ir požiūrį į atsakomybę“, – teigia Andrius Šemeškevičius, „Telia Lietuvos“ technologijų vadovas.

Didžioji dalis Lietuvos verslo vaduojasi iš pandemijos sukelto sąstingio ir didžiausią dėmesį dabar skiria ne tvarumo rodikliams gerinti. Tačiau aplinkai palankūs sprendimai bet kuriuo laiku yra gera investicija, nes vien sumažintos elektros sąskaita galima atnaujinti savo technologijų ūkį, sako Andrius Šemeškevičius,  „Telia Lietuvos“ technologijų vadovas.

Nors COVID-19 pandemija daugelio įmonių planus koreguoja, jau ne pirmus metus ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: pasaulio verslas vis aktyviau diegia žaliąsias technologijas ir tuo pat metu išgyvena sparčių inovacijų užkurtą skaitmeninę transformaciją. A. Šemeškevičius sako, kad noras ir gebėjimas šias dvi tendencijas paversti ilgalaikės strategijos dalimi yra tvaraus verslo indikacija.

„Šiais laikais joks verslas nėra įsivaizduojamas be technologijų – nesvarbu, ar įmonė tiekia komunikacijos paslaugas, ar augina avis. Tačiau tai, kiek stengiamasi, jog tos technologijos būtų kuo žalesnės, tvaresnės ir efektyvesnės, parodo bendrovės brandą ir požiūrį į atsakomybę“, – teigia pašnekovas.

Koja kojon

Anot jo, tvarumas ir technologijos eina koja kojon, ir būtent technologijos įgalina įmones būti „žalesnėmis“.

„Galima palyginti anglių deginimą ir saulės energiją. Inovacijų dėka, dabar turime galimybę rinktis ne vien iškastinį kurą, kuris teršia aplinką, bet ir kur kas tvaresnę energijos gaminimo versiją“, – kalba A. Šemeškevičius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl oro taršos, prie kurios prisideda ir iškastinio kuro vartojimas, per anksti miršta 4,2 mln. Žemės gyventojų. Organizacija „Greenpeace“ ir Energijos bei oro taršos tyrimų centras „Centre for Research on Energy and Clean Air“ 2020 m. vasarį suskaičiavo, jog dėl oro taršos, kurią lemia iškastinio kuro naudojimas, pasaulio šalys, organizacijos ir verslas kasdien praranda 8 mlrd. USD.

A. Šemeškevičius teigia, kad verslo sąmoningumas dėl aplinkos tampa vis svarbesniu kriterijumi ne tik tarptautinėms korporacijoms, bet ir renkantis partnerius ar tiekėjus.

„Telia“ yra Šiaurės šalių verslo kultūros atstovai ir  patys daugelį gerųjų praktikų perėmėme iš tų šalių. Dabar matome, kad skandinavišku pavyzdžiu seka vis daugiau šalies įmonių. Mes patys jau ne pirmus metus savo subrangovus ar tiekėjus vertiname pagal jų tvarumo rodiklius. Viena iš priemonių — potencialūs parneriai privalo užpildyti klausimyną. Pvz.,  tuomet, kai tiekėjus renkasi visa „Telia“ grupė, mūsų pirkimo galia yra daug didesnė, tiekėjai patys noriau su mumis kalbasi ir labiau stengiasi. Jeigu anksčiau būdavo svarbu išsiaiškinti, kad potencialūs partneriai, tarkime, iš Kinijos, Indijos nepažeidžia darbuotojų teisių, dabar prie šių esminių sąlygų mums svarbu žinoti ir tai, kaip ji saugo aplinką“, — griežtėjančias sąlygas nusako A. Šemeškevičius.

Pašnekovas tikina, kad ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, yra verslų, nuosekliai dirbančių pagal tvarumo pricipus. Jis pastebi, kad taip formuojasi geroji praktika.

„Pavyzdžiui, visa elektros energija, kurią perka „Telia“ įmonės, yra žalioji energija, t. y., gaunama iš atsinaujinančių elektros šaltinių. Tačiau nereikia būti tokios energijos gamintoju, kad parodytum, jog įmonei rūpi aplinka. Kuo daugiau didesnių bendrovių rinksis tvarumo siekiančius tiekėjus, tuo daugiau tiekėjų taps draugiškesni aplinkai“, — kaip įsisuka sistema apibūdina A. Šemeškevičius.

Reikia investuoti

Už visas „Telia Lietuvos“ technologijas atsakingas vadovas pasakoja, kad dalis tvarumą užtikrinančių technologinių sprendimų reikalauja ir nemažai investicijų. Pavyzdžiui, du didžiulius duomenų centrus, kurie patys naudoja daug energijos ir jos dar papildomai reikia šioms patalpoms nuolat vėsinti, „Telia“ aušina vadinamąja „KyotoCooling“ aušinimo sistema.

„Ji vėsų orą ima iš lauko, prasuka per savo mechanizmus ir atvėsina duomenų centre esantį įkaitusį orą. Pasaulyje yra ir kitų praktikų, sakykime, duomenų centrus talpinti vandenyje, tačiau Lietuvoje nėra tokių galimybių. Todėl vėsinimas oru yra pati žaliausia duomenų centrams vėdinti skirta technologija, kokią galime pritaikyti savo klimato zonoje.

Lyginant su įprastinėmis vėsinimo technologijomis, per metus CO2 emisiją sumažiname 700 tonų ir sutaupome 650 000 kWh – tiek elektros metams užtenka daugiau kaip 500 Lietuvos šeimų. Jau dabar dalis šilto oro iš duomenų centro panaudojama patalpoms šildyti“, — pasakoja pašnekovas.

Tūkstančiuose po visą Lietuvą išbarstytų technologinių patalpų įmonė įdiegė laisvojo šaldymo (angl. Free cooling) sistemas ir visiškai atsisakė senųjų oro kondicionavimo sprendimų.

„Tokia sistema taip pat vėsina patalpas šaltu oru iš lauko, nebereikia tradicinių kondicionavimo įrenginių, kurie naudodavo daugiau elektros energijos, taip pat reikėdavo ir daugiau pačios įrangos. Mūsų klimato sąlygomis laisvojo šaldymo sistema labai efektyviai veikia 9-10 mėnesių per metus“, – teigia A. Šemeškevičius.

Įtraukti visus

A. Šemeškevičius pabrėžia, kad tvarumo ir inovatyvumo dermę verslas turi skatinti ne vien teoriškai – tokiu požiūriu privalo vadovautis ir aukščiausio lygio vadovai, ir visi įmonės darbuotojai.

„Labai svarbi holistinė pasaulėžiūra. Priimdama sprendimus, derindama ilgalaikę strategiją įmonė turėtų žiūrėti ne tik trumpalaikės naudos, bet ir aiškiai žinoti, kokį poveikį jos veiksmai turės įmonės ateičiai ir visai industrijai, — sako pašnekovas. – Todėl kartu su visa „Telia Company“ grupe esame užsibrėžę strateginę viziją – iki 2030 metų pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją visoje veiklos grandinėje, rūšiuoti arba perdirbti visas atliekas ir į šias veiklas įtraukti 100% darbuotojų“.

Jis detalizuoja, kad tokia strategija akivaizdžiai pasiteisina telekomunikacijų sektoriuje.

„Yra daugybė pavyzdžių, kaip visa industrija verčia tiekėjus priimti tvarius sprendimus. Pavyzdžiui, „Telia“ savo mobiliojo ryšio bokštuose yra įsidiegusi vadinamąją „antenų migdymo“ praktiką. Tai – viena iš išmaniųjų elektros sąnaudų taupymo technologijų, kuri naktį, kai tinklo vartotojų yra mažiau, leidžia stotims dirbti ne visu pajėgumu“, – kalba A. Šemeškevičius.

Subalansuota veikla

Didžioji dalis Lietuvos verslo – smulkiosios ir vidutinės bendrovės, kurios, ypač šiuo, kriziniu laikotarpiu, papildomų išlaidų savo tvarumo rodikliams gerinti neplanuoja. Tačiau, pašnekovas sako, kad kai kurie sprendimai visai nereikalauja investicijų – jie net padėtų sutaupyti, tereikia iš naujo įvertinti bendrovės turimus, naudojamus išteklius ir perskirstyti atsakomybes.

„Visą dokumentaciją perkelti į skaitmeninę erdvę – nėra itin brangus sprendimas. Tačiau jis greitai pasiteisina. Visa „Telia“ įmonės dokumentacija jau seniai yra perkelta į skaitmeninę erdvę – nuo vidinės komunikacijos, atostogų derinimų, iki sutarčių su tiekėjais ir partneriais. Būna, kad partnerių pageidavimu pasirašome vieną-kitą popierinę sutartį, tačiau tai – reta išimtis iš taikomos praktikos. Tai reiškia, kad nenaudojame popieriaus, spausdintuvų, rašalų dažomųjų miltelių. Sutaupome ir todėl, kad nenaudojame saugyklų dokumentams, ir pačius dokumentus galime labai greitai rasti“, – vieną iš galimų sprendimų įvardija IT vadovas.

Jis pabrėžia, kad net keisdamos pasenusią įrangą nauja, bendrovės kartais įsivertina tik įsigijimo išlaidas, tačiau nepaskaičiuoja bendrosios įrangos savininkui tenkančios kainos (angl. total cost of ownership), į kurią reikėtų įtraukti ir eksploatacijos bei susijusias išlaidas.

„Jeigu perki automobilį su itin galingu varikliu tam, kad važinėtum su juo trumpais atstumais  po senamiestį, tokia investicija niekada nebus nei atsiperkanti, nei efektyvi, nei tvari“, – komentuoja pašnekovas.

A. Šemeškevičius tikina, kad sutaupyti verslas gali visų pirma tiesiog iš naujo įsivertinęs savo procesus ir išteklius tvarumo kontekste.

„Paprastai įmonės turi IT skyrius, kurie eksploatuoja serverius, fizinę įrangą, duomenų saugyklas ir t.t. Įdomu, kad didžiojoje dalyje įmonių IT skyrius elektros sąnaudomis nesirūpina, už jas paprastai būna atsakinga administracija ar paskirtas ūkvedys. Tai reiškia, kad IT vadovui galvos neskauda dėl to, kiek jo įranga, tarkime, 8 metų senumo serveris, sunaudoja elektros energijos, ir kiek dar papildomai jos reikia viskam ataušinti. Įmonei tai nenaudinga; kuo efektyviau įmonė naudoja, pavyzdžiui, savo serverių ūkį, tuo mažiau elektros ji sunaudoja, mažiau pinigų išleidžia šaldymui ir tuo daugiau sutaupo“, – praktiniu patarimu dalijasi technologijų vadovas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Plastiko naudojimą mažinanti inovacija – jau Lietuvoje Verslo tribūna 2

Pastaraisiais mėnesiais, Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje vyravęs karantinas smarkiai išaugino...

Tvarus verslas
2020.06.16
„Telia“ patirtis: tvarumas yra nauda verslui Verslo tribūna

Didžioji dalis Lietuvos verslo vaduojasi iš pandemijos sukelto sąstingio ir didžiausią dėmesį dabar skiria ne...

Tvarus verslas
2020.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus