Įsibėgėjusio ekonomikos traukinio pandemija lengvai nenuvers

Reklama publikuota: 2021-09-03
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
svg svg
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

SEB banko ekonomistai nuo 4,6 iki 4,3 proc. sumažino 2021 metų ir nuo 3,8 iki 3,6 proc. 2022 metų Lietuvos BVP augimo prognozę. Šių metų BVP plėtros prognozė nežymiai sumažinta dėl prastesnio, negu tikėtasi, antro ketvirčio BVP rezultato, o kitų metų – dėl neigiamos įtakos, kurią darys mažesnis paslaugų eksportas į Baltarusiją. Kur kas reikšmingiau atnaujinta infliacijos, kuri šiemet kiekvieną mėnesį viršija lūkesčius, prognozė. Pirmą pusmetį teigiamai nustebino Estijos ekonomikos šuolis, todėl nuo 3,3 iki 6,3 proc. padidinta ekonomikos augimo 2021 metais prognozė. Euro zonos ekonominiai rodikliai irgi išlieka gana stiprūs, todėl ūkio augimo šiais metais prognozė taip pat geresnė. Žinoma, visos šios prognozės remiasi prielaida, kad, nepaisant vėl sparčiai augančio užsikrėtusiųjų skaičiaus, sveikatos sektorius atlaikys ir ribojimai bus daug švelnesni.

Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

Nepaisant nežinomybės dėl pandemijos eigos, investicijos šalyje auga

Šių metų vasarą Lietuvos ekonomika sparčiu žingsniu judėjo pirmyn ir tik verslas, dirbantis su užsienio turistais, galėjo teigti, kad vasara buvo ne ką sėkmingesnė negu prieš metus. Šių metų birželį ir liepą užsieniečių nakvynių skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo daugiau negu dešimtadaliu (13 proc.) mažesnis negu prieš metus. Tačiau kur kas daugiau prekėms ir paslaugoms mūsų šalyje išleido patys lietuviai. Sumažinus ribojimus, sparčiai antrą ketvirtį atsigavo pagrindinių eksporto partnerių ekonomika ir dėl to lietuviškų prekių paklausa liko stipri. Apdirbamosios gamybos produkcijos vertė lyginamosiomis kainomis liepos pabaigoje buvo kone 15 proc. didesnė, palyginti su pandemijos pradžia.

Pramonės, prekybos, statybos, transporto sektoriaus įmonių apyvartos augo ir verslo savininkams nerimą kėlė ne paklausa, o žaliavų kainos, tiekimo trikdžiai ir darbuotojų trūkumas. Pramonė trečią ketvirtį pradėjo išnaudodama rekordinį pajėgumų lygį, o tiek įmonių, besiskundžiančių ir žaliavų, ir gamybos pajėgumų trūkumu per pastaruosius du dešimtmečius nėra buvę. Tokios tendencijos sudaro teigiamas prielaidas investicijoms augti. Pramonės įmonės per pirmą pusmetį investavo 13 proc., transporto – 70 proc. daugiau negu prieš metus ir investicijos jau lenkė 2019 metų atitinkamo ketvirčio apimtis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Prasidedant rudeniui, daugeliui prekybos ir paslaugų įmonių kyla klausimas – ar dėl pandemijos sugrįš ribojimai, ir jei taip, kada. SEB grupės ekspertai daro prielaidą, kad priešingai negu prieš metus, dėl skiepų tokių ribojimų, kokie buvo praėjusią žiemą, galėsime išvengti. Ir gyventojai, ir verslas yra dar labiau negu prieš metus pasiruošę dirbti pandemijos sąlygomis. Suprantama, kad jeigu sveikatos sistema neatlaikys užsikrėtusių COVID-19 srauto, ribojimų kad ir kaip nesinorėtų, išvengti nepavyks.

Darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau

Darbo rinkoje vasarą vyravo darbuotojams palankios tendencijos. „Sodros“ duomenimis, liepos pabaigoje apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius pasiekė 1,315 mln. ir buvo net 43 tūkst. didesnis negu prieš metus. Registruotų bedarbių skaičius mažėjo, tačiau jų rugpjūčio pabaigoje dar buvo 218 tūkstančių. Nedarbo lygis vis dar yra didesnis negu prieš pandemiją, tačiau dabartinė padėtis, kai darbo rinkoje laisvų darbo vietų skaičius istoriškai didelis, o algos tebeauga sparčiai, turėtų daryt teigiamą įtaką nedarbui mažėti. Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis sumažės nuo 7,2 proc. šiemet iki 6,6 proc. kitąmet.

Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo sparčiau, todėl padidiname šių metų vidutinės algos prieš mokesčius augimo prognozę iki 9,5 procentų. Kitąmet prognozuojame 7,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą. Algos privačiame sektoriuje jau augs sparčiau negu valstybės sektoriuje. Tiesa, prognozė pagrįsta prielaida, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet didės nuo 642 iki 703 eurų, tačiau girdime planus didinti MMA sparčiau, o dėl to vidutinio darbo užmokestis augtų sparčiau. Tiesa, perkamoji vidutinio darbo užmokesčio galia kitąmet augs lėčiau ir dėl didesnės prognozuojamos infliacijos.

Infliacijos prognozė ir vėl smarkiai padidinta

Vidutinės 2021 metų infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą prognozę Lietuvoje padidinome nuo 2,5 iki 3,4 procentų, o 2022 metų prognozę – nuo 2,6 iki 3,5 procentų. Didžiausią įtaką metinei infliacijai tebedarė energetinių produktų kainos šuolis. Galima priminti, kad nuo liepos 1 d. didėjo elektros ir gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams. Neįprastai daug pridėjo kitų prekių, neįtraukus maisto produktus, kainų augimas – 0,7 procento. Tam įtakos darė augančios žaliavų ir transporto kainos. Artimiausiais mėnesiais infliacijai Lietuvoje teigiamą įtaką darys didėsiančios maisto produktų kainos, todėl manome, kad metinė šių produktų kainų infliacija rudenį viršys 4 procentus. Kol kas paslaugų kainų infliacija nėra istoriškai didelė, tačiau neišvengiamai ji didės artimiausiais ketvirčiais. Tikimybė, kad infliacija viršys mūsų prognozę, išlieka didelė, ypač artimiausiais ketvirčiais.

Būsto rinka vasarą liko pakankamai aktyvi, o būsto kainos sparčiai judėjo pirmyn. Būsto kaina Lietuvoje šiemet auga sparčiai negu gyventojų pajamos ir tai pradeda vis labiau atkreipti dėmesį. Skirtumas tarp būsto kainų ir vidutinio darbo užmokesčio kol kas nėra didelis – pavyzdžiui, antrą ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis buvo beveik 12 proc., kai vidutinė būsto kaina preliminariai paaugo apie 15 procentų. Tačiau ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos situacija yra palanki tam skirtumui didėti ir būtent nuo to, kaip šis skirtumas keisis, priklausys ir centrinio banko, kaip makroprudencinės politikos vykdytojo, veiksmai.

JAV bazinė palūkanų norma bus padidinta 2023 metų pradžioje

SEB grupės ekonomistai pagerino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 3,8 iki 4,6 procento, tačiau nežymiai nuo 6,5 iki 6 proc. sumažino JAV ūkio atsigavimo prognozę. Kitąmet laukiame 4,3 proc. ekonomikos augimo euro zonoje ir 4,2 proc. JAV. Prognozės atnaujintos remiantis prielaida, kad ekonomikos plėtra šių metų antrą pusmetį dėl pandemijos sulėtėja, bet nevirsta nuosmukiu. Vis daugiau rizikos ateityje kyla dėl infliacijos ir ar nebus klaidų sumažinant į centrinių bankų vykdomą ekonomikos skatinimą. Tai aktualiausia JAV, kur nedarbas greitai mažėja, o infliacija yra stipriai padidėjusi. Akivaizdu, kad dėl didesnės, negu tikėtasi, infliacijos, susijusios su tiekimo grandinės trikdžiais ir žaliavų kainomis, visi prognozuotojai yra priversti didinti infliacijos prognozes. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad šiemet vidutinė infliacija JAV bus 4,4 proc., o kitąmet sumažės iki 3,7 procento. Euro zonoje šiemet vidutinė infliacija sudarys 2,2 proc., o kitąmet trauksis iki 2 procentų.

Prognozuojama, kad JAV federalinis rezervų bankas turėtų pradėti mažinti obligacijų pirkimo mastą gruodį ir šį procesą pabaigti iki kitų metų rugsėjo. Pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą centrinis bankas turėtų 2023 metų pirmą ketvirtį ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma galėtų siekti 0,75 procento. Europos Centrinis Bankas pradės mažinti dabartines skatinamosios pinigų politikos priemones daug vėliau, o bazinių palūkanų normų pokyčių iki 2023 metų pabaigos nesitikima. SEB grupės ekonomistų prognozės rodo, kad JAV doleris per ateinančius metus dar turėtų sustiprėti euro atžvilgiu ir vienas euras 2022 metų pabaigoje gali būti vertas 1,13 JAV dolerio.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Septyniose šalyse gyvenęs ekspertas pristato 3 taisykles inovatyviam verslui Verslo tribūna

Naujosios kartos įmonių inovacijų ir verslumo ekspertas Slavo Tuleya per pastaruosius septynerius metus...

Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? Verslo tribūna

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“...

Pagaliai vėjo turbinose: kaip paskatinti tvariosios energetikos plėtrą? Verslo tribūna 1

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

SEB tyrimas: tvarus verslas – jaunųjų verslininkų dėmesio centre Verslo tribūna

Absoliuti dauguma (79 proc.) 18–25 metų šalies jaunuolių mano, kad, planuojant kurti ar jau pradėjus nuosavą...

Tvarumo klausimai, kurių verslas netrukus sulauks vis daugiau ir dažniau Verslo tribūna

Visuomenės, politikų ir įmonių dėmesys tvariai ekonominei veiklai niekada nebuvo toks didelis kaip pastaruoju...

Organizacijų galia: kaip padėti darbuotojams gyventi tvariau? Verslo tribūna

Pradėti gyventi tvariau nėra paprasta – tai reikalauja žinių, motyvacijos ir laiko. Tačiau prisidėti prie...

Įsibėgėjusio ekonomikos traukinio pandemija lengvai nenuvers Verslo tribūna

SEB banko ekonomistai nuo 4,6 iki 4,3 proc. sumažino 2021 metų ir nuo 3,8 iki 3,6 proc. 2022 metų Lietuvos...

Žingsniai po skaitmenizavimo: tvarumo iššūkiai – galimybė bankams Verslo tribūna

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku