Pasitelkia elektrą: kroviniai maršrutu Vilnius-Klaipėda keliaus efektyviau ir be poveikio aplinkai
363 km ilgio geležinkelio Vilnius – Klaipėda elektrifikacija šiuo metu jau yra įpusėjusi. Šiuo geležinkeliu kasmet pervežama apie 16 proc. viso keleivių ir beveik 50 proc. vietinio krovinių srauto, tad elektrifikavimo projekto pabaiga taps svarbiu pokyčiu bendrovei „LTG Cargo“ ir jos klientams. Jam jau ruošiamasi – vykdomas elektrovežių pirkimo viešasis konkursas.
Elektrovežiai – tris kartus efektyvesni
„Šiandien nėra efektyvesnės krovinių gabenimo priemonės už elektrovežius, elektra varomi lokomotyvai yra numeris vienas, todėl perėjimas prie jų turės reikšmingos įtakos tiek mūsų įmonei, tiek klientams“, – įsitikinęs „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovas Audrius Pukas.
Jis vardija, kad, visų pirma, kontaktiniame ruožo Vilnius – Klaipėda tinkle bus naudojama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra, todėl kroviniai bus gabenami į aplinką visiškai neišskiriant anglies dvideginio. Be to, mažės tiek energijos, tiek „LTG Cargo“ lokomotyvų parko valdymo ir techninės priežiūros kaštai: naujieji lokomotyvai bus rečiau remontuojami, nereikės skirti laiko dyzelinio kuro pylimui, tepalų keitimui, o sunaudojamas energijos kiekis tiesiogiai priklausys nuo tempiamo krovinio svorio. Visa tai suteiks daug pridėtinės vertės bendrovės klientams.
„Elektrovežiai yra maždaug tris kartus efektyvesni nei dyzeliniai lokomotyvai. Tai reiškia, kad savo klientams galėsime teikti tvaresnes ir geresnes paslaugas. Pavyzdžiui, galėsime vienu metu pervežti daugiau krovinių, nes elektra varomi lokomotyvai yra galingesni, taip pat dėl paprastesnio techninio aptarnavimo greičiau juos paruošime darbui“, – pažymi A. Pukas.
Jis skaičiuoja, kad gabendama krovinius maršrutu Vilnius – Klaipėda bendrovė kasmet suvartoja apie 10 mln. litrų dyzelinio kuro, kurio kainos nuosekliai auga ir augs toliau dėl didėjančio akcizo. „LTG Cargo“ atstovas aiškina, kad dyzeliniai lokomotyvai iš esmės veikia kaip važiuojančios elektrinės: vidaus degimo variklis, varomas dyzeliniu kuru, suka elektros generatorių, kuris gamina elektros energiją ir tiekia ją riedmenis varantiems elektros traukos varikliams.
O elektrovežius į priekį varo tiesiai iš kontaktinio tinklo gaunama elektra. Siekiant ją naudoti dar efektyviau, planuojama traukinio stabdymo metu susikaupusią energiją regeneruoti atgal į LTG kontaktinį tinklą tolesniam panaudojimui.
Daugiausia naudos – Lietuvos verslui
Pasak A. Puko, iš geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo ir „LTG Cargo“ perėjimo prie elektra varomų lokomotyvų daugiausia naudos gaus Lietuvos verslas kadangi būtent jam priklauso absoliuti dauguma šiuo maršrutu pervežamų krovinių Skaičiuojama, kad elektrovežiais bent dalį maršruto bus pervežami beveik visi „LTG Cargo“ pervežami kroviniai.
„Pagrindiniai kroviniai, gabenami šia linija, yra grūdai, mineralinės trąšos, „Orlen Lietuva“ naftos produktai, taip pat skalda, kuri naudojama „Via Baltica“ ir visų kitų kelių statybose“, – vardija „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovas.
Be to, „LTG Cargo“ klientai gaus ir netiesioginės naudos, nes jų kroviniai bus gabenami nulinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.
„Geležinkelis ir taip yra pati žaliausia krovinių gabenimo priemonė, o ruože Vilnius – Klaipėda eliminavę dyzelinius lokomotyvus per metus neišmesime į aplinką apie 32 tūkst. tonų CO2. Galime palyginti – tai atitinka maždaug 2 tūkst. olimpinių plaukimo baseinų, o šį kiekį eliminuoti iš aplinkos prireiktų net 1,5 mln. medžių“, – teigia A. Pukas.
Jis pažymi, kad tokie emisijų mažinimai leis ESG reikalavimus išlaikyti ne tik bendrovei „LTG Cargo“, bet ir jos klientams, o tai reiškia, kad šie galės palankesnėmis sąlygomis skolintis iš finansinių institucijų bei sėkmingai bendradarbiauti su veiklos tvarumo reikalaujančiais partneriais.
