Klaipėdos uostas galės plėstis: teritorija ūgtelės 100 ha

Kaip skelbiama pranešime, tarptautinė kompanija „Moffatt & Nichol“ pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį parengė pietinės uosto dalies išvystymo projektinius pasiūlymus – keturias galimas alternatyvas, nustatant sausumos konfigūraciją, krantinių padėtį ir kitus parametrus. 2022 m. liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat buvo atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas: analizuotas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.

Tiek navigaciniu požiūriu, tiek poveikio aplinkai vertinimu, kaip tinkamiausia įvardyta ketvirta alternatyva. Ją įgyvendinus, bus suformuotas naujas apie 100 ha sausumos plotas, pastatyta 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metro, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta.

Taip pat bus atlikta krantinių Nr. 151–152 rekonstrukcija išgilinant iki 16,5 m projektinio gylio ir akvatorijos prie krantinių Nr. 149–152 gilinimas iki 16,5 m, numatyta galimybė pertvarkyti elektros energijos perdavimo liniją į Kuršių neriją. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, visų pirma bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktame poveikio aplinkai vertinimo sprendime taip pat yra apibrėžtos konkrečios kompensacinės priemonės augmenijai, gyvūnijai ir aplinkai. Pavyzdžiui, nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis bus panaudotas teritorijos aplinkai sutvarkyti, siekiant apsaugoti Kuršių nerijos krantus, po vandeniu bus suformuotos atraminės sienelės, o Kuršių marių akvatorijoje apie 22 hektarų plote periodiškai bus vykdomi nendrių išpjovimo ir jų pašalinimo darbai. Dalyje Kiaulės Nugaros salos bus suformuotos smėlėtos buveinės paukščiams, perimvietės urvinėms antims, teritorija bus šienaujama, purenama, papildoma smėliu. Taip pat bus atliekamas aplinkos monitoringas, įvairūs matavimai.

Šių metų pavasarį Uosto direkcijos užsakymu taip pat atlikta rinkos studija. Išgryninti du teritorijos įveiklinimo scenarijai. Pirmajame siūloma teritoriją dalinti dviem veikloms: konteinerių aptarnavimo centrui ir jūrinio vėjo komponentų gamybai. Antrajame – teritoriją skaidyti į 4 dalis ir joje vystyti konteinerių, žaliosios energijos terminalus, aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklas.

Pastarasis scenarijus ekonomiškai naudingiausias ir generuotų didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienas į uosto plėtrą investuotas euras generuotų 3,4 Eur grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. Eur naudą Lietuvos ekonomikai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atliko įmonių konsorciumas, kurį sudaro iš UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingas partneris), VšĮ Lietuvos energetikos institutas ir VšĮ Klaipėdos universitetas.