M. Skuodis: Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų
Papildymai visame tekste
„Jau esu turėjęs du pokalbius su Latvijos susisiekimo ministru apie galimybę galbūt Lietuvai įsigyti dalį „Air Baltic“ akcijų. Aš manau, sąlygos tokiu atveju turėtų būti tokios, kad dalis lėktuvų turėtų stovėti ir bazuotis čia, rotuoti iš Lietuvos“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė M. Skuodis.
Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų. Kaip VŽ sakė ministras, akcijų įsigijimas yra viena iš galimybių Lietuvai. Visgi, kiek akcijų būtų perkama, kol kas neaišku, nes Latvijos vyriausybė dar nėra nusprendusi, kokios apimties paketą platintų.
„Kaip žinote, „Air Baltic“ kompanija ruošiasi viešam akcijų platinimui šių metų pabaigoje, tai mes žiūrėsime, ar tos pirminės diskusijos, pirminiai pokalbiai gali įgauti kažkokį konkretų pavidalą, ar ne. Bet vis dėl to, svarbiausia Lietuvai, kad būtų patogūs skrydžiai, dažniai ir patogiu laiku“, – sakė ministras.
VŽ jis pažymėjo, kad, jo nuomone, Lietuvai reikėtų įvertinti akcijų įsigijimo galimybę ir dėl to, kad „Air Baltic“ Lietuvą ir Lietuvos oro uostus „mato kaip savo vidaus rinką ir bazę, iš kurios jau dabar vykdo daug skrydžių ir ateityje vykdys dar daugiau.“
M. Skuodis pažymėjo, kad „Air Baltic“ ateityje galėtų tapti ir visų trijų Baltijos šalių avialinijomis.
„Kol kas yra tiesiog bendras klausimas, ar Lietuva galėtų įsigyti, ar norėtų įsigyti, kokios sąlygos būtų ir panašiai. Kaip galbūt į tai žiūrėtų Estijos Vyriausybė, ar „Air Baltic“ galėtų būti trijų Baltijos šalių kompanija, nes bent jau pati kompanija mato save kaip trijų šalių kompaniją, o ne vienos“, – sakė M. Skuodis.
Kaip VŽ sakė ministras, vargu ar Lietuva, įsigijusi „Air Baltic“ akcijų, galėtų formuoti bendrovės strategiją ar turėti įtakos sprendžiant, kokiomis kryptimis skristi.
„Sunku atsakyti į šį klausimą, nes, bet kuriuo atveju, Lietuva nebūtų didysis akcininkas. Tai viena. O antras dalykas: bet kuri kompanija pirmiausia žiūri verslo interesų, tai yra, pelno bei keleivių aptarnavimo savo vidaus rinkoje. Tai nei viena bendrovė, net jei jos dalininkė būtų Lietuvos valstybė, nevykdytų tokių skrydžių, kurie jai tiesiogiai būtų nepelningi, bet generuotų didelę grąžą ekonomikai ar visuomenei, – VŽ komentavo M. Skuodis, anot kurio, Lietuvai įsigijus skrydžių bendrovės akcijų, galimai būtų pradėta įgyvendinti vizija, kurios epicentre „Air Baltic“ tampa ne vien Latvijos, bet Baltijos šalių nacionaliniu vežėju. – Taip galbūt galėtų būti, pavyzdžiui, turime panašią situaciją su SAS bendrove, kuri priklauso ne vienai šaliai.“
Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti „Air Baltic“ pernai rugsėjį pasamdė finansinius patarėjus – bendroves „STJ Advisors“ ir „Superia“ – planuojamam pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO). Galimą įtraukimą į vertybinių popierių biržos sąrašus įmonės vadovai vadina reikšmingu žingsniu siekiant naujo jos plėtros lygio.
Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briskenas anksčiau sakė, jog „Air Baltic“ IPO gali įvykti antroje šių metų pusėje, tačiau tai priklausys nuo padėties pasaulinėje aviacijos bei finansų rinkose.
„Sėkmės atveju tai būtų didžiulis žingsnis „Air Baltic“ plėtroje, leidžiantis jai pereiti į kitą vystymosi etapą, taip pat suteikiantis galimybę Latvijai susigrąžinti per pandemiją aviakompanijai suteiktą finansinę paramą – apie 400 mln. Eur“, – sausio pradžioje sakė K. Briskenas.
97,97% „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonė „Aircraft Leasing 1“.
Per 2023 m. sausį–rugsėjį „Air Baltic“ pajamos išaugo 41% – iki 510,6 mln. Eur. Įmonės EBITDAR rodiklis per minėtą laikotarpį sudarė 129,5 mln. Eur – gerokai pralenkė rezultatus per tą patį laikotarpį 2022 m., kai EBITDAR sudarė 74 mln. Eur.
Per 2023 m. sausį–rugsėjį „Air Baltic“ skraidino 3,4 mln. keleivių. Tai 41% daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2022-aisiais. Taip per per praėjusių metų sausį–rugsėjį bendrovė atliko 51.000 skrydžių – 36% daugiau nei 2022 m. atitinkamą periodą.
