2022-12-29 06:45

Logistikos metų ženklai: karo padariniai, naujos kryptys ir patikrintos atsparumo ribos

Kelių transporto ir krovinių ekspedijavimo įmonės sukuria per 80% sektoriaus vertės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kelių transporto ir krovinių ekspedijavimo įmonės sukuria per 80% sektoriaus vertės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Besibaigiančių metų šalies transporto sektoriuje palikti įspaudai susiję su kaimynių Rusijos ir Baltarusijos sprendimu pradėti kruviną karą Ukrainoje, su naujų Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo reikalavimų įsigaliojimu, infliacija, darbo jėgos trūkumu. Uostai ir geležinkeliai mina naujus takus į Vakarus, o aviacija vėl pradeda kvėpuoti pilna krūtine.

Lietuvos transporto sektorius išlieka svarbia šalies ekonomikos varomąja jėga, sukuriančia reikšmingą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. „Eurostato“ duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ši dalis buvo pasiekusi 12,5% aukštumas, tačiau po 2019-ųjų ji palaipsniui mažėja. Naujausi duomenys rodo, kad 2021 m. šalies transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis sumažėjo iki 11,2%.

Vertinant sektoriuje 2018–2020 m. sukuriamos pridėtinės vertės struktūrą, Lietuvoje didžiausią transporto sektoriaus dalį sudaro sausumos transportas (66–68%), ekspedijavimas (26–29%), o kitos šakos turi mažesnę reikšmę: vandens transportas suneša 1,8%–1,9% sektoriaus pajamų, oro transporto dalis siekia 0,3%–1,5%.

52795
130817
52791