Lietuvių startuoliai  transporto sektoriui padeda išvengti milijardinių nuostolių

Transporto valdymo sistema taupanti ir pinigus, ir laiką

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad nuo karantino pradžios Lietuvos transporto ir logistikos sektorius prarado 87 transporto priemones ir apie pusę tūkstančio darbuotojų. Smarkiai prie šių netekčių prisidėjo ne tik koronaviruso pandemija, bet  ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, mokestinė aplinka ar Mobilumo paketas.

Tačiau lietuvių startuoliai, veikiantys transporto sektoriuje, siūlo sprendimus, kurie gali padėti verslui sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Bendrovė „Programmatus“ sukūrė produktą  „Fleethand“ ir dar prieš trejus metus pasiūlė kaštus mažinantį sprendimą – transporto valdymo sistemą, kuri leidžia  bendrovėms stebėti ir koordinuoti jų turimas transporto priemones. Kitaip tariant, krovinį vežančiam vairuotojui vadybininkas suplanuoja konkretų pigiausią ir greičiausią kelionės maršrutą, kuriuo privalu vadovautis.

nuotrauka::1 left

„Įsivaizduokime, kad vairuotojas turi nuvežti krovinį iš Vilniaus į Berlyną. Nenaudojant mūsų sukurto sprendimo, vadybininkas suplanuoja, kad kelionės maršrutas sieks apie tūkstantį kilometrų, ir vairuotojui perduoda galutinės stotelės adresą. Šis krovinį veža vadovaudamasis savo navigacijos nurodymais ar kelio ženklais, taip atsiranda tikimybė, kad jis nuvažiuos papildomus nereikalingus kilometrus ar važiuos brangesniais mokamais keliais“, – hipotetinę situaciją pateikia Tomas Sergadejevas, „Fleethand“ produkto kūrėjas ir vadovas.

Pasak jo, įmonės sukurta valdymo sistema leidžia vilkikui važiuoti identiškai taip, kaip suplanavo vadybininkas. Jei vairuotojas nukrypsta nuo maršruto, gaunamas signalas apie vadinamuosius „parazitinius“ kilometrus. Kiekvienas ne ten nuvažiuotas kilometras įmonei kainuoja papildomus pinigus, todėl tokia paslauga leidžia juos sutaupyti.

Išpopuliarėjusią paslaugą transporto bendrovės vertina ir dėl suteiktos galimybės taupyti laiką. Jei anksčiau maršrutą sudaręs vadybininkas jį dar turėdavo išaiškinti vairuotojui, dabar užtenka vieno mygtuko paspaudimo, išsiunčiant maršrutą tiesiai darbuotojui į vilkiką.

Ne mažiau svarbi yra ir  valdymo sistemos funkcija, įdiegianti papildomą vilkiko judėjimo kontrolę. Galima stebėti, ar vadybininkai suplanavo visus reikalingus kilometrus ir ar vairuotojai vadovaujasi planais. Taip užkertamas kelias piktnaudžiavimui.

„Vienas mūsų klientas išsiaiškino, kad jo vadybininkas buvo susitaręs su vairuotoju ir neregistravo kai kurių kilometrų. Taip paslapčia vilkikas būdavo papildomai pakraunamas, o pinigus vadybininkas ir vairuotojas pasiimdavo sau“, – atskleidžia T. Sergadejevas.

Saugantis koronaviruso – bekontaktis apmokėjimas už degalus

Pandemijos akivaizdoje šiandien verslas priverstas galvoti, kaip sumažinti ir darbuotojų apsikrėtimo koronavirusu riziką. „Fleethand“ savo sistemoje turi apie 15 tūkst. vilkikų ir aptarnauja kelis šimtus įmonių Lietuvoje bei kitose šalyse, todėl daugeliui klientų koronaviruso klausimas labai aktualus. Pandemija paskatino „Fleethand“ ir kito startuolio „CRT Partner“ bendradarbiavimą, kuris leis transporto sektoriaus darbuotojams veikti efektyviau ir saugiau.

Vardą rinkoje jau užsitarnavę „CRT Partner“ – kol kas vieninteliai Europoje, degalinėse vežėjams siūlantys saugius ir unikalius sprendimus, apimančius tiek bekontaktį atsiskaitymą, tiek ir kintamu PIN kodu apsaugotą degalų kortelę. Įmonės klientai ypač saugiai ir patogiai, be jokio kontakto gali atsiskaityti plačiame degalinių tinkle visame žemyne.

Pasinaudojus šios įmonės sukurtu sprendimu „Fleethand“ klientai gali vairuotojams planuoti maršrutus su sustojimais konkrečiose degalinėse visoje Europoje ir iš anksto nustatyti reikalingą užsipilti degalų kiekį. Be abejo, kiekvieną kartą parenkama ir mažiausia kuro užpylimo kaina. O koronaviruso rizikos beveik nelieka, mat vairuotojas neturi jokio kontakto su kitais asmenimis.

nuotrauka::2 left

„Kai vairuotojui suplanuota, kad jis turi užsipilti tam tikrą kiekį degalų konkrečioje degalinėje, visa reikalinga informacija yra rodoma jo planšetėje. Nustačius, kad planšetės ir vilkiko buvimo vieta yra reikalingoje degalinėje, galima įsipilti degalų. Atlikus veiksmus planšetėje, nereikia eiti į degalinę, laukti eilėje, liesti terminalo, užtenka įsipilti degalų ir išvažiuoti. Įvykdytos  transakcijos duomenys automatiškai pateikiami vairuotojui, vadybininkui bei perduodami į buhalterinės apskaitos ar kitas sistemas“, – pasakoja Erikas Miliukas, „CRT Partner“ vadovas.

Klonuojami kortelių duomenys atneša milijardinius nuostolius

Bekontaktis degalų pylimo principas, kai maršruto planavimo sistemoje iš anksto parenkamos ekonomiškai naudingiausios degalinės bei nustatomas tikslus degalų limitas, padeda išvengti ir sukčiavimo atvejų. Mat pasitaiko, kad neteisėtai pasipelnyti kartais bando patys vairuotojai.

„Būna atvejų, kai vairuotojas, planuodamas išeiti iš darbo, prieš tai dar nusprendžia pasipelnyti. Veždamas krovinį jis tuo pačiu turi ir keletą degalų kortelių, kurių apsauga užtikrinama tik PIN kodais. Tokiu būdu jis gali įpilti degalų kam nors kitam, o jam už tai bus sumokama, pavyzdžiui, šimtas eurų“, – pasakoja E. Miliukas.

Dar viena opi problema, kurią apriboja nauji technologiniai sprendimai – kortelių klonavimas. Vairuotojų poilsio vietose renkasi ir asmenys, kurie dažnai siūlo nusipirkti turimų degalų kortelių duomenis.

„Vairuotojas susigundo tokiu pasiūlymu, duoda korteles, jų duomenys paprastai nuskaitomi ir už tai jis gauna atlygį. Vairuotojas toliau tęsia savo kelionę, o klonuoti degalų kortelių duomenys keliauja visai į kitą šalį, ten prasideda transakcijos. Tai pastebima tik po kelių dienų ir sustabdyti tokias transakcijas gali būti per vėlu. Tačiau kai nėra kortelės, nėra ir ką klonuoti“, – tvirtina E. Miliukas.

Pasak pašnekovo, kol pastebima, kad yra naudojamasi klonuotų kortelių duomenimis, sukčiai su vienos kortelės duomenimis gali spėti įsipilti ir pavogti degalų vidutiniškai už 4 tūkst. eurų. Pasitaiko atvejų, kai nuostoliai siekia ir daugiau nei 20 tūkst. eurų. Visoje Europoje per metus, pasinaudojus klonuotomis kortelėmis, pavagiama degalų už maždaug 6 mlrd. eurų.