Bus papildomai tariamasi dėl kelio iš Kauno į Marijampolę rekonstrukcijos 

Vyriausybės kanceliarijoje rengiamas neplanuotas pasitarimas dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 (Kaunas – Marijampolė – Suvalkai) rekonstrukcijos projekto.

Apie tai pranešanti kanceliarija skelbia, kad toks sprendimas priimtas, reaguojant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją bei diskusijas, kurias sukėlė „atlikta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūra“.

Degalinių izoliacija

Pranešime nurodoma, kad į Vyriausybės kanceliariją dėl jos taip pat kreipėsi verslo subjektai, nurodydami, jog „siūlomi sprendiniai gresia milijoniniais nuostoliais“.

Šiuo metu rengiamasi rekonstruoti paskutinį maždaug 40 km ilgio kelio ruožą. Šiame ruože yra keliolika („Neste“, „Circle K“, „Viada“, „Baltic Petroleum“ ir kitų tinklų) degalinių, kurių savininkus papiktino Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtas specialusis rekonstrukcijos planas: jame numatyta panaikinti esamus įvažiavimus į degalines. Manoma, kad dėl to jose gali drastiškai sumažėti degalus perkančio transporto srautai.

Įtikino nuogąstavimai

„Iš pirmo žvilgsnio verslo subjektų nuogąstavimai atrodo logiški ir pagrįsti. Todėl turime sėsti prie bendro stalo ir ieškoti geriausių sprendimų, kurie tenkintų abi puses. Kelias Kaunas – Marijampolė – Suvalkai yra labai svarbus tiek gyventojams, tiek valstybei, tačiau tai nereiškia, kad planuojant rekonstrukciją galima ignoruoti ar nematyti rizikų, kurios gresia realiais nuostoliais tai pačiai valstybei, o kartu ir gyventojams“, – pranešime cituojamas Algirdas Stončaitis, Vyriausybės kancleris. Jis tvirtina, kad nerimą kelią prognozės, jog dėl planuojamų kelio rekonstrukcijos sprendinių sunkiasvorių vilkikų bei kitų transporto priemonių vairuotojai rinksis ne Lietuvoje, o Lenkijoje esančias degalines. Pasak pranešimo, to neslepia ir vežėjų atstovai, o degalinių vadovai teigia, jog bus priversti mažinti darbuotojų skaičių arba apskritai užsidaryti.

Riboja standartai

LAKD pateiktoje informacijoje nurodoma, kad šios trasos projektui taikomi privalomi tarptautiniai standartai.

„Siekiant pagerinti eismo saugumą, tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, bus įrengtos skirtingo lygio sankryžos, abipus kelio bus įrengti jungiamieji keliai. LAKD laikosi nuostatos, kad visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasiekti savo valdomus sklypus, sodybas ir kitus objektus. Jungiamieji keliai užtikrins vienodas sąlygas visiems verslams vystytis ir net paskatins kurti naujus verslus bei naujas darbo vietas“, – nurodoma direkcijos pranešime. Jame cituojamas Vitalijus Andrejevas, LAKD direktorius, tvirtinantis, kad įrengiant šią „Via Baltic“ atkarpą, vadovaujamasi Kelių techniniu reglamentu, kuris sukurtas remiantis „pažangių Europos šalių praktika“.

Visur – vienodai

„Kiek mums žinoma, ir Lenkija planuoja rekonstruoti „Via Baltica“ magistralę pagal minėto reglamento nuostatas ir greitu laiku ne tik abipus sienos, bet ir per visas šalis einanti automagistralė taps vienoda“,  – cituojamas p. Andrejevas.

Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybėje vyko viešas susirinkimas, kurio metu visuomenė buvo supažindinta su projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, taip pat buvo eksponuota sprendinių grafinė dalis.

„Įvertinus susitikimo metu pateiktas konstruktyvias nuomones, bus peržiūrėtos ir techniniuose projektuose detalizuotos galimybės keisti sankryžų konfigūraciją, užtikrinant žemės ūkio technikos pravažiavimą ir pateikimą sklypus. Tačiau tie sprendiniai, kuriems reikalavimai griežtai apibrėžti Kelių techniniame reglamente negalės būti keičiami“, – nurodo LAKD.

Pradžia numatoma 2021 m.

Kol kas nenurodoma data rengiamame pasitarime kviečiami dalyvauti Susisiekimo ministerijos, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovai, degalines valdančių bendrovių ir Lietuvoje veikiančių vežėjų atstovai. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pavedimu Susisiekimo ministerijai taip pat nurodyta išnagrinėti degalinių valdytojų kreipimesi keliamus klausimus.

Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus jis turėtų būti baigtas 2025 m.

FOTOGALERIJA 4 juostų Via Baltica (38 nuotr.)