Jūrinių konteinerių krovos pradininkė Lietuvoje šiandien – viena Baltijos regiono lyderių

Per 25 veiklos metus Klaipėdos Konteinerių Terminalas pasiekė Europos terminalų lygį ir užsitarnavo tarptautinių klientų pasitikėjimą visame pasaulyje.

Prieš 25 metus įkurtas Klaipėdos Konteinerių Terminalas pradėjo konteinerių krovos Klaipėdos jūrų uoste istoriją. Šios bendrovės variklis nuo pat pradžių buvo noras tapti pripažinta vakarietiška kompanija, niekuo nenusileidžiančia Europos senbuvėms. Išgyvenusi ne vieną pakilimą ir nuosmukį, bet niekada nepraradusi entuziazmo, įmonė šiandien žengia į naują veiklos etapą.

2018 metai buvo vieni sėkmingiausių terminalo istorijoje. Pasiekti visų laikų rekordai – tiek bendro tonažo, tiek konteinerių krovos (TEU). Perkrauta 4,9 mln. t krovinių, 371 262 TEU konteinerių. Šiandien Klaipėdos uosto konteinerių krovos pradininkė yra viena novatoriškiausių ir moderniausių krovos kompanijų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Du krovos terminalus valdantis Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pagal krovos apimtis yra viena pirmaujančių uosto kompanijų ir viena iš šimto didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių Lietuvos įmonių, svariai prisidedančių prie valstybės BVP augimo.

„Džiaugiuosi, kad beveik visą tą laiką turėjau galimybę tiesiogiai dalyvauti kuriant ir tobulinant įmonę“, – sako Vaidotas Šileika, Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius.

Pradžia sunki, bet ambicinga

1990 m. atkurta Lietuvos nepriklausomybė atvėrė visiškai naujas verslo galimybes. Ne išimtis ir uostas: Lietuvoje nebuvo konteinerių krovos verslu užsiimančių įmonių, o prekių importo poreikis iš Vakarų tapo begalinis. Tad aktyvių verslininkų grupė sumanę įkurti įmonę, kuri užsiimtų būtent konteinerių krova uoste. „Tas poreikis tapo verslo kūrimo pagrindu, įžvelgėme daug šios veiklos perspektyvų“, – prisimena bendrovės valdybos pirmininkas Z. Petrauskas, neslepiantis, kad vis dėlto idėja krovos kompaniją įsteigti Klaipėdoje buvo labai rizikinga.

Pirmojo konteinerius kraunančio operatoriaus Klaipėdos uoste gimimo data – 1994 m. vasario 10 d. Tą dieną įregistruoti UAB Klaipėdos terminalas ir Valstybinės vakarų laivų remonto įmonės konsorciumas.

Terminalo pradžia buvo sunki. Sklandžiai realizuoti verslo idėją trukdė daugybę spragų turinti teisinė bazė: uosto krantinių naudojimas, muitinės, pasienio veikla nebuvo sureguliuota įstatymų. Trūko ir infrastruktūros, įrenginių. Terminalas įsikūrė 6,5 ha teritorijoje, gylis prie krantinių siekė vos 7,5 m. ,,Konteinerizacija visame pasaulyje sėkmingai vykdoma nuo 1956 m. Specializuotus kranus, skirtus konteinerių krovai, tuo metu jau turėjo beveik visi Europos uostai, taip pat ir Rygos terminalas. O mes Lietuvoje konteinerius anuomet krovėme laivų remontui skirtais kranais Kirovec“, – pasakoja V. Šileika.

Dar vienas iššūkis – tokios specifikos verslo projektavimo ir planavimo kompetencijų stoka. Gelbėjo mokslininkų ir užsienio įmonių patirtis: veiklos planą kartu su prof. Vytautu Paulausku parengė viena Olandijos įmonė, vėliau jis buvo sėkmingai įgyvendintas. Verslo pradžioje aktualius finansavimo ir specializuotos technikos įsigijimo klausimus padėjo išspręsti šveicarų įmonė „Plan Marine“.

Nepaisant sunkumų, jauno ir visiškai naujo šalyje verslo startas buvo sėkmingas: pirmaisiais metais pasiekta 78 proc. planuotos metinės krovinių apyvartos. Be konteinerių ir ro-ro krovinių, krauta ir mediena, metalo laužas, kiti generaliniai kroviniai. 1995-1997 m. buvo itin intensyvūs: reguliarius reisus vykdyti pradėjo konteinerių linija ,,Kuršių linija“, užsimezgė bendradarbiavimas su laivų agentavimo ir krovinių ekspedijavimo kompanijomis, pasirašytos sutartys su tarptautiniais konteinerinių laivybos linijų operatoriais. 1995 m krova terminale išaugo penkis kartus – iki 0,6 mln. t krovinių (26 787 TEU). Išplėstas paslaugų asortimentas – kroviniai pradėti krauti į geležinkelio vagonus.

„Nuo pat verslo pradžios kompanijos vizija buvo tapti europinio lygio, efektyviausiai Klaipėdos uoste dirbančiu terminalu. Visos uždirbtos lėšos buvo tuoj pat investuojamos į infrastruktūros vystymą“, – apie ambicingą veiklos pradžią pasakoja bendrovės vadovas.

Krizės ir smukdė, ir mokė

Įsibėgėjusį verslą net du kartus drastiškai stabdė ekonomikos krizės. 1998 m. Rusijos krizė nusmukdė terminalo apyvartą 23 %, konteinerių sumažėjo net 40 %. Krovinių kiekiai į prieškrizinį lygį sugrįžo tik 2000 m. Tačiau skausmingiausias laikotarpis KKT istorijoje buvo pasaulį 2009 m. užklupęs ekonominis nuosmukis. Krovos apimtys sumažėjo 45 %, teko atleisti kone pusę darbuotojų. Krovos apimtys atkurtos tik 2012 m.

Išgelbėjo tai, kad KKT jau iki krizės buvo užsiauginusi stiprius raumenis. 2003 m. kompanija įstojo į krovos milijonierių klubą: metinė krovinių apyvarta pirmą kartą viršijo 1 mln. tonų. Dar po poros metų įsigytas KLASCO valdomas konteinerių terminalas daugiau nei dvigubai padidino KKT teritoriją, padvigubėjo ir krovos pajėgumai. Dar 2000 m., iškart po jėgų atgavimo praūžus Rusijos krizei, kompanija įsigijo 64 t galios mobilų kraną ,,Liebherr LHM 250”, kuris tuo metu buvo galingiausias mobilus konteinerinis kranas Baltijos šalyse. ,,Operatorių tokiems kranams valdyti Lietuvoje nebuvo, tad atrinktus 5 darbuotojus išsiuntėme mokytis į Austriją. Buvome pionieriai konteinerių krovos versle Lietuvoje“, – prisimena V. Šileika.

Moderni technika, vakarietiškus standartus atitinkanti terminalo paslaugų kokybė padėjo įgyti Europoje garsių laivybos kompanijų pasitikėjimą. 2004 m. KKT pirmą kartą tapo konteinerių krovos lyderiu Baltijos šalyse, aplenkusi iki tol pirmavusį Rygos konteinerių terminalą. Milžiniškos krizės sukeltos pasekmės įveiktos veiklos universalumo, krovinių diversifikacijos dėka. „Didžiulės reikšmės turėjo ir visų darbuotojų pastangos. Tik atsidavusių ir profesionalių darbuotojų komanda, dirbanti išvien, siekis tobulėti, žingeidumas atvedė mus ten, kur esame šiandien. Išmokome krizių pamokas, pradėjome dirbti efektyviau, griežtai kontroliuoti sąnaudas, lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos. O svarbiausia – išmokome sutelkti jėgas bendram tikslui“, – sako bendrovės direktorius, tvirtai tikintis terminalo ateitimi.

Šiandien Klaipėdos konteinerių terminalo devizas – profesionalumas, patirtis, progresas. Norint spėti koja kojon su dinamiška konteinerių krovos rinka ir išlaikyti aukštą kokybės lygį, reikia nuolatos tobulėti – diegti naujas technologijas, didinti darbuotojų kompetencijas, būti lankstiems kliento poreikiams, įsitikinęs V. Šileika. Šiuo metu jo vadovaujama įmonė stovi ant naujo istorinio laikotarpio slenksčio. „Uosto direkcijai baigus infrastruktūros gerinimo projektą Malkų įlankoje, mūsų operuojami terminalai niekuo nenusileis analogiškiems terminalams Europoje. Krovinių apyvartos augimu mes jau dabar juos lenkiame – pastaraisiais metais krovą didiname po 14–15 % kasmet. Turędami 14 m gylį prie krantinių, galėsime priimti iki 300 m ilgio laivus, tai atvers naujas galimybes mums ir mūsų klientams. Tam intensyviai ruošiamęs: užsisakėme naujus kranus, ruošiame papildomus plotus kroviniams sandėliuoti, tobuliname technologinius procesus. Įgyvendinę visus šiuos planus galėsime aptarnauti kur kas didesnius krovinių srautus ir savo konteinerių krovos pajėgumus padidinti iki 600 000 TEU per metus“, – ateities planus dėsto Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas.

Komentarai