LTOU praneša apie didėjančias pajamas ir pasiteisinusius projektus
Šių rodiklių augimui daugiausia įtakos turėjo 16% išaugęs keleivių skaičius bei 9% padidėjęs aptarnautų skrydžių skaičius. Fiksuojamas ir pajamų iš neaviacinės veiklos augimas.
Pranešime cituojamas Marius Gelžinis, LTOU generalinis direktorius, kuris nurodo, kad šių metų pirmojo pusmečio pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra beveik 4 mln. Eur didesnės. Aviacinės pajamos, sudarančios apie 70% visų LTOU pajamų, pirmąjį pusmetį didėjo 22% ir išaugo iki 13,6 mln. Eur. Pajamos iš neaviacinės veiklos augo 25% ir siekė beveik 7 mln. Eur, o tai sudarė trečdalį įmonės pajamų.
„Aviacinių pajamų augimui didžiausią įtaką turėjo visuose oro uostuose augę keleivių ir skrydžių skaičiai. Tuo tarpu prie neaviacinių pajamų šuolio žymiai prisidėjo sistemingos įmonės pastangos sutarti naujas komercines sąlygas su patalpų nuomininkais. Keleiviams pasiūlėme naujų patrauklių paslaugų, o išaugusi jų perkamoji galia lėmė, kad pramogoms buvo išleidžiama daugiau“, – pranešime cituojamas p. Gelžinis.
Pasiteisino plėtros projektai
Pasak LTOU vadovo, pasiteisino visi prekybos bei maitinimo skatinimui skirti patalpų plėtros projektai. Taip pat nauju Vilniaus oro uosto keleivių traukos centru pernai tapo restoranas „PANK`olis“. Vilniaus oro uoste pajamos augo 29%.
Naujų kavinių paslaugomis noriai naudojasi ir Kauno oro uosto keleiviai. Išvykstantieji iš šių oro vartų aktyviai lankosi ir apsiperka praėjusiais metais atnaujintoje neapmuitintų prekių parduotuvėje. Ši rekonstrukcija lėmė ir žymų iš patalpų nuomos gautų pajamų augimą, lyginant su pernai laikotarpiu. Itin aukšti rodikliai Kauno ir Palangos oro uostuose, atitinkamai – 66% ir 73%.
„Pastebime, kad prie gerų įmonės rezultatų prisidėjo ir 2017 m. visuose oro uostuose įvykusi automobilių stovėjimo infrastruktūros plėtra. Ūgtelėjo ir pajamos, gaunamos už kitas neaviacines veiklas – reklamos pardavimus, verslo klubo paslaugas“, – cituojamas p. Gelžinis.
Pranešime nurodoma, kad trys šalies oro vartai viliasi ir toliau išlaikyti spartų augimo tempą – to tikėtis leidžia ne tik užtikrintai augantis keleivių skaičius, bet ir tolesnės kryptingos pastangos gerinti veiklos rodiklius. Šiais metais siekiama aptarnauti 6 mln. keleivių – tai būtų rekordinis pasiekimas.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55.000 skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5%.
[infogram id="3be31407-3262-4a99-ade5-745208422abe" prefix="mHe" format="interactive" title="LOU 2018 m. I pusm."]
