Iš 33 tirtų kelio ruožų – 29 nekokybiški
Šio audito rezultatai iš esmės prilygsta metų pradžioje paskelbto pirmojo kelių audito rezultatams. VŽ rašė, kad pirmojo etapo išvados rodė, jog iš 10 tirtų kelių net 9 buvo nekokybiški.
Dabar, ištyrus jau 33 kelių dangą, nustatyta, kad tik 4 iš jų neturi pažeidimų. Susisiekimo ministerija nurodo, kad 11 kelių (30%) pripažinti esantys su pažeidimais, o 18 kelių (55%) turėjo būti nepriimti.
16 mln. Eur žala
Ministerija tvirtina nustačiusi, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Net 90% tirtų kelių neatitinka reikalavimų. Tai stebinantys skaičiai, kurie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 mln. Eur žala. Privalo keistis pats suvokimas, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – konferencijoje sakė Rokas Masiulis, susiekimo ministras.
Ministerijos duomenimis, tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendrą jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. Eur. Tuo tarpu paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
Rangovams dar nepranešta
Vieno iš tyrime minimų rangovų – AB „Panevėžio keliai“ atstovai VŽ teigė komentuosiantys audito rezultatus tada, kai su minėtu tyrimu susipažins įmonės vadovybė.
Rimvydas Gradauskas, kelininkų ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius, netrukus po konferencijos tvirtino, kad, jo žiniomis, nei vienas rangovas nebuvo gavęs nei vienos pretenzijos dėl viešai paskelbtų kelių defektų.
Tai spaudos konferencijoje patvirtino ir susisiekimo ministras. Pasak jo, pretenzijos nebuvo ruošiamos, kol nebuvo gauti visų 33 kelių rezultatai. Tačiau dabar bus pradėtas naujas etapas.
„Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų“, – apie tolimesnius planus sakė Vitalijus Andrejevas, laikinai einantis pareigas LAKD direktorius.
Pažeidimų pasekmės
Ministerija paskelbė ekspertų nurodomas nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Kelių kokybės tyrimus LAKD atliko kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI.
Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80% kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis. Tačiau tai nebūtinai atskleidžia kelininkų sukčiavimo faktą, nes, pasak p. Andrejevo, toks rišiklio kiekis atitinka Lietuvoje galiojančius normatyvus.
Naujos priemonės
Spaudos konferencijoje paskelbta, kad dabar, atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Konkrečių veiksmų buvo imtasi dar vykstant kelių kokybės auditui: buvo pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4 cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai.
Ministerija skelbia, kad techninę priežiūrą atliekančios įmonės informuotos apie kelių kokybės audito pirmo etapo metu nustatytus trūkumus ir jų paprašyta ateityje atkreipti dėmesį į vis pasikartojančias problemas.
Metų pradžioje paskelbti pirmojo audito rezultatai rodė kad iš pirmųjų patikrintų 10 ruožų tik 1 atitiko reikalavimus. Tačiau tada VŽ rašė, kad kelininkai tvirtino neturintys jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių jų veikla galėtų būti pripažinta pažeidžianti reikalavimus. Tuomet daug kur aptikta pakloto pernelyg plono asfalto sluoksnio, tačiau taip asfaltą ploninti leido tuomet galioję standartai.
Nepaisant to, šį kartą nurodoma, kad didžioji dalis kelių turėjo būti nepriimta naudojimui – o tai reiškia neabejotiną neatitikimą reikalavimams.
Trūksta bendravimo
„Šis auditas neturi jokios galios, nes jis nėra reglamentuotas, o metodika nėra patvirtinta – po konferencijos tvirtino p. Gradauskas. – Rangovas, gavęs tokio audito rezultatus, turės pilną teisę sakyti „aš netikiu šitais rezultatais“ ir reikalauti naujų bandymų“.
Kelininkų asociacijos „Lietuvos keliai“ išplatintame pranešime tvirtinama, kad auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti įstatymams prieštaraujantiems Susisiekimo ministerijos veiksmams.
VERSLO TRIBŪNA
LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tarptautinių pervežimų geografiją per pastaruosius metus gerokai išplėtė. Dabar kroviniai geležinkeliu iš ir į Lietuvą keliauja iš įvairių Europos šalių, tarptautiniams pervežimams didelį impulsą davė ir intermodalinis traukinys Kaunas–Lodzė–Duisburgas, taip pat Lenkijoje bei Ukrainoje įkurtos antrinės įmonės.
Vilniaus PC „Panorama“ veiklą pradėjo automobilių švaros centras „Hocus“. Tai naujos kartos švaros centras, kur automobiliai prižiūrimi tik rankomis. „Hocus“ siūlo platų spektrą paslaugų – nuo greitos kasdienės priežiūros iki išskirtinio detalaus automobilio švarinimo. „Hocus“ vardas keičia puikią reputaciją tarp vairuotojų užsitarnavusių „Švaros brolių“ švaros centrus.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti su rangovais“, – pasipiktinimo neslėpė p. Gradauskas. Jis tvirtino, kad kelininkai labai pasigenda ryšio su ministerija.
„Buvome susitikę tik vieną kartą, bet po to bendravimas nutrūko, – sako jis. – Mes norime žinoti, kas netenkina mūsų užsakovų norų. Visais laikais kelininkams ir kelių bendrovėms kokybė buvo šventas dalykas“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad kelininkai visada dirbo, tenkindami tuo metu galiojusius reikalavimus.
[infogram id="4516a428-f046-42e1-bf8c-68ad011074ae" prefix="YBN" format="interactive" title="Kelių audito rezultatai"]
