Gyvenimas su dešimtbriauniu kauliuku: vaidmenų žaidimai

Publikuota: 2015-12-26
Populiariausias iki šiol lieka Gary Gygaxo sukurtas stalo vaidmenų žaidimas „Požemiai ir drakonai“.
Populiariausias iki šiol lieka Gary Gygaxo sukurtas stalo vaidmenų žaidimas „Požemiai ir drakonai“.
 

Visuomenė, pagal juodžiausius stereotipus, gretinama su avių banda, nors kaskart atidžiau įsižiūrėjus į atskirą žmogų labiau primena krūvą jūros akmenų – žinot, tokie nugludinti, čiaukši trinktelėjus vienu į kitą. Kiekvienas akmuo čia simbolizuoja ne individą, o grupę. Krūvą smiltelių, sulipintų skirtingų pažiūrų, interesų, vertybių ir nukrypimų nuo normos. Esat girdėję apie RPG? Role playing games. Vaidmenų žaidimus.

Pradėkim nuo šachmatų: kibernetikas Claude’as Shannonas kadaise suskaičiavo, kad pusantros valandos partija gali turėti maždaug 10120 įmanomų variacijų, o figūros – susidėlioti į 1043 pozicijų. Dalis jų prieštarauja žaidimo taisyklėms, tačiau skaičiai vis tiek yra astronominiai, kad keltų pagarbų virpulį. Populiarus ir jau šiek tiek nuvalkiotas palyginimas: iš Žemės matomą Visatos dalį, manoma, sudaro apytiksliai 1080 atomų. O juk yra dar sudėtingesnių už šachmatus stalo žaidimų, pavyzdžiui, japoniškas go.

Šiuos pavyzdžius prisimena matematikai ir feldmaršalai, o vaidmenų žaidimai, beje, išsivystė iš stalo žaidimų. Tiesa, ne evoliucijos būdu, o pataikavimo. Pirmieji magiškus kardus į rankas paėmė ir mušti slibinų leidosi entuziastai, kuriems nusibodo rikiuoti miniatiūrines armijas ir imituoti prieš šimtus metų vykusius žygius. Pirmosios sąsajos tarp „fantasy“ – vadinamosios magiškosios fantastikos – ir vaidmenų žaidimų atsirado būtent prie to objekto su keturiomis kojomis ir lygiu paviršiumi. Na ir kas, kad mūsų dienomis RPG (nepainioti su rusišku rankinio granatsvaidžio trumpiniu!) prasibrovė gerokai už šių siaurų rėmų.

Dar priminsiu, kad kariniai stalo žaidimai praėjusio šimtmečio viduryje buvo pagrindinė neišsipildžiusių napoleonų ir kutuzovų saviraiškos priemonė, būdas imituoti didžiausius mūšius dėliojant karių figūrėles ant žemėlapio. Vėliau, prasidėjus gėlių vaikų epochai, išpopuliarėjo Johno R.R.Tolkieno „Žiedų valdovo“ trilogija, ir jos mėgėjai ėmė kariauti pasitelkę ir magiškąją fantastiką. Vėliau kažkam tai atsibodo.

Pasijusti pasakų herojumi

Aštuntojo dešimtmečio viduryje rašytojas ir žaidimų kūrėjas Gary Gygaxas sugalvojo pirmuosius taisyklių rinkinius, jie aiškino, kaip naudojantis karinio stalo žaidimo „Chainmail“ figūrėlėmis pasijusti pasakų herojumi. Principai paprasti – yra žemėlapis, plastiko gabalėliai, vaizduojantys veikėjus, ir virš viso to palinkę, vaizduote apsiginklavę ir pramogų ištroškę žaidėjai. Atsitiktinį stebėtoją veiksmas gali ir užmigdyti: visas procesas – tai personažo atliekamų veiksmų žaidimo pasaulyje aprašymas žodžiu. Dalyviai pasakoja, kur keliauja ir kaip elgiasi, o išorinio pasaulio įtaka, patikėta atsitiktinumui, nustatoma ridenant kauliukus. Išridenai vieną tašką – eliksyras tave pribaigė, išridenai dešimt – nuo jo tapai trigubai stipresnis. Kad procesas būtų tvarkingas, jį dar planuoja ir prižiūri žaidimo meistras (angl. game master, GM), jam tenka prievolė spręsti, su kuo žaidėjai susidurs, į kokią aplinką pateks, kokias užduotis turės vykdyti. Iš šalies tai atrodo kaip to paties meistro pokalbis su keletu aplink susėdusių žaidėjų. Jei ne negausūs žaidimo atributai – žemėlapis, figūrėlės ir kauliukai, – visa tai net nepanašėtų į žaidimą.

Tokį procesą įtvirtino G. Gygaxo sukurtas iki šiol populiariausias stalo vaidmenų žaidimas „Požemiai ir drakonai“ („Dungeons & Dragons“), padėjęs pamatus tam, kas šiandien tapo net keliomis industrijomis – stalo, kompiuteriniais ir gyvo veiksmo vaidmenų žaidimais. Ką jau kalbėt apie filmus ar knygas, kurių siužetai dabar neretai perimami iš kitų medijų (ir atvirkščiai).

Galima būtų pasakoti, kaip po G. Gygaxo išradimo aštuntajame XX a. dešimtmetyje stalo RPG išplito, tapo visiems žinomu laisvalaikio praleidimo būdu ir beveik pateko į olimpinių žaidynių programą. Bet taip nėra. Andrius Jautakis, RPG fiestų organizatorius ir klubo „Lotus“ prezidentas, palankstęs pirštus, tegali suskaičiuoti apie šimtą žaidimo šalininkų visoje Lietuvoje, o tai tikrai nėra daug. Panaršius internete į akis krenta tvirtinimai, neva „Požemius ir drakonus“ yra žaidęs vos ne kas trečias JAV gyventojas. Žinoma, tai tik audringos fantazijos vaisius. Toks paplitimas neįmanomas jau vien dėl šios pramogos specifikos – jai reikia intelekto, šiokio tokio polinkio, mąstymo būdo. Cituojant A.Jautakį – kai kuriems praverčia „trenktumas“.

Nesunku įsitikinti, kad stalo vaidmenų žaidimai keistai panašūs į literatūrą. Kartais tai – tiesioginis kūrybos pakaitalas. Sugalvojus apsakymą, kurio veiksmas plėtojamas karžygių ir drakonų pasaulyje, galima imtis plunksnos ir parašyti ką nors, ko niekas vis tiek neskaitys, o galima sugalvoti taisykles ir žaisti su draugais. Čia būtina paminėti tris rūšis – į du stalo vaidmenų žaidimus suskirstė visagalė kompiuterizacija, o trečioji atsirado beveik be priežasties.

„Požemiuose ir drakonuose“ didžiąją laiko dalį veikėjas praleidžia mušdamas baisius monstrus, taip pelnydamas taškus, kurie leidžia žaidėjui pasiekti naują lygį ir monstrus pliekti dar efektyviau. Istorija, pasakojimas šio proceso metu lieka kažkur fone. Kai kompiuteriai jau gebėjo generuoti ir atvaizduoti bet kokį procesą su visais specialiaisiais efektais, davė žaidėjui galimybę valdyti pieštą personažą ir bėgioti su kalaviju po trimatę ekrane atvaizduojamą pievą, susidomėjimas monotoniškais, skaičiavimu paremtais stalo vaidmenų žaidimais atslūgo. Juk maloniau spragtelėti pele ir matyti iš priešininko žabtų pasipilančius dantis nei klausytis, kaip šį procesą atpasakoja meistras.

Nors senieji stalo RPG dėl to išnykti nežada, naujesniuose ryškėja polinkis į kuo labiau įtraukiančio, įdomesnio naratyvo išgyvenimą. Meistrai, pavyzdžiui, linksta prie detektyvų ar mistinių istorijų pasakojimo (o tai įneša dar daugiau literatūros).

Vaidmenų žaidimų teorijoje, savotiškame moksle, kurį sukūrė bent kiek apie sociologiją ir psichologiją nusimanantys žaidėjai, išskiriami trys įtaką RPG sistemai galintys daryti orientaciniai poliai: drama, žaidimas (paminėsiu žargonišką, suprantamesnį pavadinimą – geiminimas) ir imitacija. Šioji dažniausiai skatina būriuotis gyvo veiksmo vaidmenų mėgėjus (tuos pačius, kurie pasigamina butaforinius kardus, šarvus ir išbėga į mišką žaisti „Žiedų valdovo“). O štai stalo žaidimams jos įtaka mažesnė. Tuoj išsiaiškinsim, kodėl.

Proto ir vaizduotės mankšta

Iš trijų polių išsivysto trys minėtos kryptys – naratyviniai, orientuoti į istoriją, žaidybiniai, kuriuose svarbus monstrų galabijimas siekiant prisirinkti taškų ir atlikti kokias nors užduotis, ir imitaciniai. Tikiuosi, nepamiršote, kad vis dar kalbame apie vien tik žodžiais nusakomus veiksmus. Kad būtų suprantamiau, žaidybinis stalo RPG atrodo taip: žaidimo meistras trumpai nupasakoja žaidėjui aplinką, kurioje yra jo personažas, ir priduria, kad priešais stovi didelė žalia pabaisa. Kadangi žaidėjas privalo būti susipažinęs su taisyklėmis – paprastai aprašytomis storose knygose – jis atpažįsta trolį ir nusprendžia šį pulti. Nupasakoja atakos būdą (tarkim, smūgis kuoka per galvą), ridena kauliuką ir sužinojęs, kiek žalos troliui padarė, perleidžia eilę kitam žaidėjui.

Naratyvu paremtas žaidimas atrodo panašiai, tačiau jame smūgiai ir žalos taškai nėra akcentuojami, dažnai – ir visai išnyksta. Padaro galabijimas užleidžia vietą pastangoms, kaip kitaip jo atsikratyti, o ir patį trolį (pagal paskutines madas) greičiausiai pakeis į nelaisvę paimtas KGB šnipas.

Imitavimą pabrėžiantys žaidimai lyg ir stengiasi sukurti tai, kam prieštarauja visa stalo RPG koncepcija. Yra toks reiškinys, vadinamas eskapizmu: individo siekis pabėgti iš gyvenimo pasineriant į kitą pasaulį, kurio taisyklės lengvesnės, kuriame nereikia mokėti sąskaitų ir maitinti alkanų vaikų. Žaidimai, ypač vaidmenų, tam idealiai tinka – tiek maskaradas su kardais ir šarvais, tiek kompiuteris leidžia laikinai užmiršti visas bėdas. Tačiau stalo vaidmenų žaidimai nėra vizualūs, kad ir kaip stengsiesi, vis tiek nepamirši, kad sėdi prie to paties stalo su tais pačiais kauliukais rankose. Iki užsimiršimo įsijausti į veikėją ne tik nelengva, bet ir praktiškai neįmanoma. O imitaciniai RPG siekia kuo tiksliau naujo išorinio pasaulio taisykles perteikti žaidime. Na, gerai, nustatys žaidėjas, kad kardo smūgis perkirto jam brachialis (žastinį raumenį) ir įskėlė umerus (žastikaulį), o tai 60 procentų sumažino galimybę mosuoti kovos kirviu. Tačiau visa tai lieka skaičiukai – jais nuo gyvenimo neprisidengsi. Gal todėl imitaciniai stalo vaidmenų žaidimai smarkiai nusileidžia naratyviniams ir žaidybiniams.

Prie pastarosios rūšies žaidimų priskirtinas ir lietuviškas „Požemių ir drakonų“ analogas – „Kariai ir magai“. Sukūrė jį biologas Kastytis Beitas, į klasikinę magiškąją fantastiką įpindamas baltų mitologijos ir padailindamas – pagal profesiją – įspūdingais žaidime veikiančiais medicinos elementais. Žaidėjams suteikiama galimybė trinktelėti spragilu šernui ir sulaužyti jam... ką nors konkretaus. Atsirado lietuviška sistema ne tik dėl noro sukurti ką nors naujo, bet ir iš reikalo – praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo sunku gauti originalias populiariausių žaidimų taisykles, dažniausiai prie jų prieigą turėjo tik tie, kas galėdavo naudotis internetu. Reikėjo patiems ką nors sumąstyti, tad entuziastų grupelė ir parašė keletą taisyklių rinkinių, skirtų žaidėjams ir žaidimo meistrams. Beje, gal dėl to, kad taisykles buvo rasti sunku neturint interneto, dauguma pirmųjų ir nuoširdžiausių stalo vaidmenų žaidimų entuziastų – programuotojai.

Norėdamas apibrėžti, kokie žmonės dažniausiai dalyvauja stalo RPG turnyruose, žaidimų klubo „Lotus“ prezidentas A.Jautakis vartoja žodį „inteligentija“. Jo teigimu, neįmanoma susidomėti šiuo laiko praleidimo būdu, jei nesi linkęs skaityti knygų. Todėl ir žaidžia žurnalistai, ryšių su visuomene darbuotojai. O iš tiesų įdomu būtų atlikti tyrimą – kokie žmonės Lietuvoje pasineria į šią gan archajišką, savitą vaidmenų žaidimų formą. Ar tik nebūtų taip, kad tarp internetinio „Karių ir magų“ forumo „monai.lt“ lankytojų rastume jaunų energingų verslininkų, Seimo narių, akademinės visuomenės atstovų (jų ten ir ieškoti nereikia, K. Beitas jau senokai dėsto Vilniaus universitete). Visgi dėl primestinio infantilumo įspūdžio stalo RPG yra iš tų dalykų, kuriuos daro, bet apie kuriuos retokai kalba už griežtai apibrėžtų erdvės ribų.

O iš išvaizdos žaidėjo nuo nežaidėjo neatskirsit. Net ir po trumpo pokalbio, nebent tiesiai šviesiai paklaustumėte. Bet ir tada gali neatsakyti, nes – ne prestižas, į vaidmenų žaidimus juk įsitraukia nuo tikrovės besistengiantys pabėgti paaugliai, taip iššvaistoma daug laiko. Tokie tad stereotipai. Nors čia iki šiol vartota analogija pradeda siūbuoti – juk žaidėjų ir nežaidėjų grupės kasdieniame gyvenime egzistuoja visai greta viena kitos.

Beje, prisimenat šachmatus? Pusantros valandos trunkanti partija gali turėti maždaug 10120 įmanomų variacijų, o figūros – susidėlioti į 1043 pozicijų. Pusantros valandos trunkančios stalo vaidmenų žaidimo sesijos variantų suskaičiuoti turbūt neįmanoma, riboja juos nebent žmogaus smegenų galimybės.

O kaip mankšta protui ir vaizduotei stalo RPG turi ir šalutinį poveikį – yra linkę tas galimybes truputėlį praplėsti.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ateities pašaras – gyvulius šerti lietuviai siūlo vabzdžiais Premium

„Esu ūkininkas su milijoniniu ūkinių gyvūnų skaičiumi“, – juokiasi Domantas Tracevičius, bendrovės...

Agroverslas
2018.05.20
CSKA dramatiškai įveikęs „Žalgiris” Eurolygoje iškovojo trečiąją vietą 1

Kauno „Žalgiris” Eurolygos finalo ketverto varžybų mažajame finale rezultatu 79:77 nugalėjo Maskvos CSKA...

Laisvalaikis
2018.05.20
Latvija surenka dešimtis milijonų akcizų iš perkančių alkoholį pasienyje 1

Alkoholio pardavimai pasienyje tarp Estijos ir Latvijos pernai sudarė 13% šalies alkoholio apyvartos,...

Verslo aplinka
2018.05.20
Naujasis „Leaf“ įtikina. Toliau – infrastruktūros eilė Premium

Elektros pavara automobiliuose patiria audringos frustracijos laikotarpį: ji įspūdingu tempu diegiama į...

Verslo klasė
2018.05.20
10 mitų, kuriuos sulaužo paauglystė 2

Paauglystė – tai tarsi ėjimas beždžionių tiltu: abu jo galai tvirtai įkasti į žemę, bet pats tiltas siūbuoja,...

Laisvalaikis
2018.05.20
„Adform Lithuania“: šiandien darbuotojų rinka „karšta“ 8

Užsienio šalių bendrovių investicijos aktyviai stimuliuoja Lietuvos ekonomikos kraujotaką. Praktika rodo, kad...

Vadyba
2018.05.20
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
Kelionės: proga pažinti Baltijos šalių dvarus ir pilis

Valstybės atkūrimo šimtmečius šiemet mininčios Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė bendrą tarptautinį...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Gimėte nepriklausomoje Lietuvoje? Darbdaviui rūpės tik jūsų kompetencija, ne amžius 7

Šiuo metu darbo paieškos rinkoje dominuojanti kandidatų banga pasižymi tuo, kad jie jau yra gimę...

Verslo aplinka
2018.05.20
Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 1

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Atsargiai: populiariausi laiškų šifravimo standartai – nesaugūs 1

Vokietijos ir Belgijos universitetų tyrėjai nustatė, kad populiariausi elektroninių laiškų šifravimo...

Technologijos
2018.05.20
Didžiausius atlyginimus mokančios ryšių su visuomene agentūros

Tarp ryšių su visuomene agentūrų didžiausią atlyginimą šį kovą mokėjo integruotos komunikacijos bendrovė...

Rinkodara
2018.05.20
Aprangos kūrėjai atkreipia dėmesį, o tada pasiraitoja rankoves

Perpildytoje mados rinkoje krizę išgyvena ir prekybininkai, ir kūrėjai. O dažnas gana garsus ar bent stabilų...

Rinkodara
2018.05.20
Ar tikrai niekada nevėlu mokytis svetimos kalbos 1

Gerai žinoma patarlė sako, jog mokytis niekada nevėlu. Neseniai JAV mokslininkų atliktų tyrimų išvados teigia...

Laisvalaikis
2018.05.20
Kinas: nepelnytai ignoruojamas žanras 1

Kokybišką lietuvišką dokumentiką galima suskaičiuoti rankos pirštais, tačiau kai pasiseka, šių filmų kūrėjai...

Verslo klasė
2018.05.19
Panevėžio planai – naujas apšvietimas, stebėjimo kameros 2

Panevėžyje per artimiausius kelerius metus žadama įrengti apie šimtą naujų vaizdo stebėjimo kamerų, ketinama...

2018.05.19
3 žingsniai žmogiškųjų išteklių perversmo link

Įprasta personalo valdymo praktika stabdo bendrovių išlikimą XXI amžiuje. Išgyventi ir klestėti ateityje...

Vadyba
2018.05.19
VŽ paaiškina: pensijų anuitetai 9

Lietuvoje ruošiantis reformuoti pensijų kaupimo sistemą, kalbama ir apie pensijų anuitetų pardavimo tvarkos...

Rinkos
2018.05.19
Nidoje atsiras naujas paplūdimys 3

Šią vasarą į Nidą atvykę poilsiautojai turės galimybę išsimaudyti ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose:...

Laisvalaikis
2018.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau