Ekspertai: ES turės keisti saugumo protokolus
ES reikės pakeisti saugumo protokolus atsižvelgiant į teroristų strategiją, taip pat didinti išteklius skiriamus saugumo tarnyboms, sako Michaelis Morellis, buvęs JAV Centrinės žvalgybos tarnybos (CIA) direktoriaus pavaduotojas, ir Howardas Gutmanas, buvęs JAV ambasadorius Belgijoje.
Ekspertų mintys publikuotos JAV analitikos centro „Atlantic Council“ tinklapyje.
Teroristų pajėgumai nemažėja, būtina didinti pajėgumus
Michaelis Morellis:Tai, kas nutiko, atspindi teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ pajėgumus ir tą faktą, kad jie nėra sumažėję. Europa turi gerokai suintensyvinti pastangas siekdama apsiginti. Ataka oro uoste įvykdyta saugumo nuošalėje. Teroristai įvykdė išpuolį bilietų pirkimo erdvėje, tai yra zonoje, kuri yra prieš saugumo patikrą.
ES reikės visiškai pakeisti saugumo protokolus atsižvelgiant į teroristų strategiją, jie taip pat turės pakeisti gynybinę taktiką. Su tuo susiję ir tai, kad reikės didinti išteklius skiriamus policijai, žvalgybai, saugumo pajėgoms, kad pastarosios būtų pajėgios susitvarkyti su grėsme. Teroristai nesusekami būtent todėl, kad tam neskiriama pakankamai resursų.
Informacijos cirkuliacija tarp JAV ir Europos valstybių nėra problema, didžioji problema – kaip surinkti pakankamai informacijos. Reikalinga labai specifinė žvalgybinė informacija, kuri turi ateiti iš teroristų tinklų Irake, Sirijoje ar Europos valstybėse vidaus. Ją gauti labai sunku.
Howardas Gutmanas:Briuselio oro uostas jau ir taip saugomas labiau negu dalis JAV oro uostų. Ką gi, manau sekantis žingsnis yra Izraelio modelis – tai yra jau į pastatą galima patekti tik po saugumo inspekcijos. (Kiti ekspertai atkreipia dėmesį, kad sustiprinus saugumą viename taške, žmonių sambūriai didėja kituose taškuose, tokiu būtu tapdami teroristų taikiniais – VŽ).
Terorizmo židiniai Belgijoje: ištakos ir sprendimai
Michaelis Morellis:Terorizmo židinių potencialo galime rasti ne tik Belgijoje, bet ir Prancūzijoje ar net Londone. Kitaip tariant, ten, kur yra didelė imigrantų iš musulmoniškų šalių diaspora. Šie žmonės dažnai apsigyvena tuose pačiuose rajonuose, o valstybės absoliučiai nesugeba jų integruoti į visuomenę.
Vaikai negauna gero išsilavinimo, jie jaučiasi izoliuoti, ujami mokyklose. Po kurio laiko pradedama ieškoti bendruomeniškumo jausmo, žmonės nori priklausyti kažkokiai grupei. Galiausiai patrauklus tampa ir „Islamo valstybės“ naratyvas.
Visi triukšmaujam dėl teroristinių aktų. Gal atėjo laikas paklausti – ką turėtumėme daryti, kad žmonės netaptų teroristais?
Howardas Gutmanas:Kalbame apie aukštą jaunimo nedarbą, nepasitenkinimą, žmones, kuriems karas tapo geriausia alternatyva. Privalome tiesti tiltus, kad musulmonų bendruomenės didžiuotųsi esančios Europos dalimi.
Dalis Belgijos antros ir trečios kartos imigrantų iš musulmoniškų šalių vyko į Siriją po to, kai Basharas al-Assadas panaudojo cheminį ginklą prieš savo žmones (2013 m. birželį), jie norėjo kovoti su režimu.
Bet patekus į Siriją, labai sunku atskirti gerus vaikinus nuo blogų. Taigi galiausiai patenkama ne tik į grupuotes, kurios priskiriamos nuosaikiai opozicijai, tačiau ir į ekstremistų ratą. Kai kurie grįžo į Europą radikalizuoti.
