Europos barbarai šiapus miesto sienų

Publikuota: 2015-12-08
„Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
„Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Šiuo metu esu dviejų savaičių kelionėje po Europą, kuri, galima sakyti, atsidūrė kryžkelėje: artimiausia ateitis arba nuteiks pagrįstai optimistiškai, arba nugramzdins į stiprų pesimizmą dėl žemyno perspektyvų.

Pirmiausia blogosios naujienos. Paryžius, jeigu ne prislėgtas, tai mažų mažiausiai praradęs ūpą po kraupių šį mėnesį įvykdytų teroro išpuolių. Prancūzijos ekonomikos augimas išlieka vos gyvas, bedarbiai ir dauguma musulmonų pritvinkę nepasitenkinimo, Marine Le Pen vadovaujamas kraštutinės dešinės „Nacionalinis frontas“ veikiausiai neblogai pasirodys per artėjančius regioninius rinkimus. Briuselyje, kur dėl teroro grėsmės buvo įvesta judėjimo kontrolė, o gatvės laikinai ištuštėjo, įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos dar turės parengti bendrą strategiją, kaip valdyti migrantų bei pabėgėlių srautus, taip pat kaip spręsti nestabilumo ir smurto priežastis artimiausioje ES kaimynystėje.

Londone, už euro zonos ribų, nerimaujama dėl neigiamų finansinių ir ekonominių nuo pinigų sąjungos sklindančių krizės raibulių. Be to, dėl migrantų krizės ir po pastarųjų teroro išpuolių Jungtinės Karalystės gyventojai vis labiau linksta prie nuomonės, kad referendume dėl tolesnės jų šalies narystės Europos Sąjungoje (kuris veikiausiai bus surengtas kitais metais) verčiau pasisakyti už išstojimą. Tas gali sugriauti ir pačią JK, kadangi Britanijos pasitraukimas paskatins škotus skelbti nepriklausomybę.

Tuo tarpu Berlyne Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovavimas sulaukia vis daugiau kritikos. Dėl savo sprendimo palikti Graikiją euro zonoje, drąsaus, tačiau nepopuliaraus pasirikimo leisti atvykti milijonui pabėgėlių, „Volkswageno“ skandalo ir išsikvepiančio ekonomikos augimo (kurį lėmė Kinijos ir kitų besiformuojančių rinkų sulėtėjimas) A. Merkel tapo kritikos strėlių taikiniu net ir savo pačios partijoje.

Politikos prasme Frankfurtas pasidalijo į dvi dalis: Bundesbankas priešinasi tolesniam kiekybiniam skatinimui ir neigiamoms bazinėms palūkanų normoms, o Europos Centrinis Bankas (ECB) nori ta linkme tęsti. Tačiau drausmingai taupantys vokiečiai – namų ūkiai, bankai ir draudimo bendrovės – jau niršta dėl to, kad juos (ir kitus euro zonos šerdyje) apmokestina tam, kad galėtų subsidijuoti, jų manymu, beviltiškus švaistūnus bei mėgėjus prasiskolinti euro zonos pakraščiuose.

Esant tokiai padėčiai, visiška ekonominė, bankų, mokesčių ir politinė sąjunga, be kurios nesukursi stabilios pinigų sąjungos, atrodo nepasiekiama. Euro zonos branduolys priešinasi tolesniam rizikos pasidalijimui, solidarumui ir spartesnei integracijai, populistinės partijos tiek kairėje, tiek dešinėje – pasisakančios prieš ES, prieš eurą, prieš migrantus, prieš nevaržomą prekybą ir laisvąją rinką – stiprėja visoje Europoje.

Tačiau iš visų Europą užgriuvusių problemų lemtinga gali tapti migrantų krizė. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir regione nuo Sahelio iki Afrikos Kyšulio esama apie 20 mln. savo būsto netekusių žmonių. Pilietiniai karai, plačiai paplitęs smurtas ir žlugusios valstybės jau tapo kasdienybe. Europa ir taip sunkiai tvarkosi su milijonu pabėgėlių – kaip ji galėtų susitvarkyti su 20 milijonų atvykėlių? Jei Europa nesugebės apsaugoti savo išorės sienų, Šengeno susitarimas žlugs ir didesnėje ES dalyje vėl išdygs vidaus sienos, padarysiančios galą laisvam judėjimui – vienam iš pagrindinių Europos integracijos principų. Tačiau kai kurių siūlomas sprendimas užverti sienas pabėgėliams problemą tik sustiprins, nes destabilizuos tokias milijonus pabėgėlių priėmusias šalis kaip Turkija, Libanas ir Jordanija. O mokėti Turkijai ir kitoms šalims už tai, kad laikytų pabėgėlius pas save, būtų ne tik brangus, bet ir laikinas sprendimas.

Problemų, susidariusių didžiojoje Artimųjų Rytų (įskaitant Afganistaną ir Pakistaną) ir Afrikos dalyje, neįmanoma išspręsti vien karinėmis ar diplomatinėmis priemonėmis. Ekonominiai šiuos (ir kitus) konfliktus lemiantys veiksniai tik blogės: dėl pasaulio klimato pokyčių dykumų plitimas ir vandens telkinių nykimas įgauna pagreitį. Tai sukelia tragiškų padarinių žemės ūkiui ir kitai ekonominei veiklai, kas savo ruožtu lemia smurto protrūkius – etninį, religinį ar dar kitokių grupių susipriešinimą. Jokios priemonės, mažesnės už Maršalo plano finansinę paramą, ypač Artimiesiems Rytams atstatyti, nepadės pasiekti ilgalaikio stabilumo. Ar Europa pajėgs ir ar norės mokėti savo dalį?

Jei ekonominių bėdų nepavyks išspręsti, galiausiai to regiono konfliktai destabilizuos Europą – dar daugiau milijonų sugniuždytų, viltį praradusių žmonių užsikrės radikaliomis idėjomis ir kaltins Vakarus dėl savo vargų. Net jei Europa ir atsitvertų siena, daugelis rastų, kaip prasprūsti – o dalis patekusiųjų ne vieną dešimtmetį terorizuotų Europą iš vidaus. Štai todėl kai kurie komentatoriai kursto aistras kalbėdami apie barbarus prie sienų – taip lygina dabartinę Europos padėtį su Romos imperijos pabaigos pradžia.

Tačiau Europa tikrai nepasmerkta žlugti. Krizės, su kuriomis žemynas dabar susiduria, gali sutelkti jo žmones tapti vieningesniais, padėti vieni kitiems spręsti iškilusias bėdas ir dar labiau integruoti savo šalių institucijas. Vokietija galėtų priimti daugiau pabėgėlių (nors ne po milijoną per metus). Prancūzija ir Vokietija galėtų sutelkti karines pajėgas karinei intervencijai prieš „Islamo valstybę“. Visa Europa ir likęs pasaulis – JAV, turtingosios Persijos įlankos šalys – galėtų skirti didžiules lėšas padėti pabėgėliams ir galiausiai žlugusioms valstybėms atstatyti, o taip pat sukurti ekonomines galimybes šimtams milijonų musulmonų ir afrikiečių.

Žinoma, pinigų prasme Europai ir pasauliui tai brangus variantas. Tiek euro zonoje, tiek pasaulyje valstybėms tektų smarkiai pakoreguoti savo išlaidų srautus.Tačiau to alternatyva – pasaulinis chaosas arba net, kaip įspėjo popiežius Pranciškus, Trečiasis pasaulinis karas.

Euro zonos vargų tunelio gale pasirodė šviesa. Jau netrukus prasidės ciklinis pagyvėjimas, kurį paskatins dar kelerius metus vykdomas kiekybinis skatinimas bei lanksčios fiskalinės taisyklės. Bankų sektorius pradės labiau dalytis rizika (ateityje laukia ir visos ES mastu taikomas indėlių draudimas), o anksčiau ar vėliau bus susitarta ir dėl ambicingesnės mokesčių suvienodinimo politikos. Struktūrinės reformos leis išlaikyti augimą ir – tegul ir pamažu – spartinti jo tempą.

Pastarųjų laikų Europos istorija rodo, kad krizės veda – nors ir palengva – į glaudesnę integraciją ir solidarumą sprendžiant problemas. Šiandien, kai tiek euro zonai (visų pirma dėl Graikijos), tiek ES (dėl galimo Britanijos pasitraukimo) gresia subyrėjimas, Europai reikia apsišvietusių lyderių, kurie ir toliau vestų žemyną glaudesnės integracijos link. Įsitvirtinusių ir kylančių (JAV, Kinija, Indija) bei prarastas pozicijas mėginančių susigrąžinti valstybių (tokių kaip Rusija ir Iranas) draugijoje susiskaldžiusi Europa tebus geopolitinis nykštukas.

Laimei, Berlyne apsišvietę lyderiai – kurių, skirtingai, nei manoma pasaulyje, ten nestinga – supranta, kad Vokietijos ateitis priklauso nuo stiprios ir glaudžiau tarpusavyje integruotos Europos. Jie ir protingesni lyderiai iš kitų Europos šalių suvokia, kad dabarties iššūkiams reikia adekvataus europiečių solidarumo, įskaitant ir bendrą užsienio politiką, kuri būtina tvarkantis su bėdomis Europos kaimynystėje.

Tačiau europietiškas solidarumas prasideda nuo susitelkimo savo šalyse. O tai reiškia, kad didinant bendrąją paklausą ir vykdant augimą skatinančias reformas galima sukurti daugiau darbo vietų ir didinti pajamas. Tai padės įveikti populistus ir nacionalistus – barbarus šiapus miesto sienų.

Nourielis Roubini yra ekonominių tyrimų bendrovės „Roubini Global Economics“ (www.roubini.com) pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau