Ekonomistai kviečia: baras atidarytas – vaišinkitės, kol galite

Antroji banga: pripraskime, gyvename naujoje realybėje

Gyvenimas jau pasikeitė. Tiek pats virusas, tiek karantino metu ir po jo taikomos priemonės turi didelę įtaką gyventojų ir verslo elgsenai. Daugybė žmonių išbandė apsipirkimą internetu, darbą iš namų, nuotolinį mokymą. Šie įpročiai išliko ir pirmajam karantinui pasibaigus. Taigi atėjus antrajai bangai, tokio didelio šoko jau nėra.

Kaip teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, mes jau gyvename naujoje realybėje. „Praėjus beveik metams nuo viruso plitimo pradžios, daugelis pasaulio šalių taip ir negrįžo prie normalaus gyvenimo, ir tai tęsis mažiausiai tol, kol bus sukurta vakcina“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Kita vertus, antroji viruso banga tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, yra nuosaikesnė. Taigi ir dabar, vėl įvedant karantiną atskiruose regionuose, tokių griežtų priemonių kaip pavasarį nebesiimama, mat karantinas turi ne tik ekonominių, bet ir socialinių bei kitokių pasekmių.

Krizė nukelta, bet problemos nedings

„Šįmet įvyko ir dar vienas dalykas, ko niekada nebuvo praeityje ir net negalėjome įsivaizduoti – tai į rinkas įlieti milžiniški pinigų kiekiai. Daugybė valstybių už neigiamas palūkanas skolinasi sumas, kokių dar niekada nesiskolino. Maža to, niekas nekalba apie tai, ar šios skolos yra tvarios. Pinigų yra tiek, kiek norite, ir dar daugiau“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, toks „pinigų dalinimas visiems už nieką“ leido atidėti krizę, visgi problemos niekur nedings – jos tik nusikels į ateitį.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas esamą situaciją vadino „siurrealia realybe“: pinigų kiekiai pasaulio rinkose auga žaibišku tempu. Akivaizdu, kad tai reiškia pinigų nuvertėjimą. Tai intuityviai jausdami žmonės bando pinigus iškeisti į turtą, ypač nekilnojamąjį.

„Kas nutiks ateityje? Jei darytume linijines išvadas, augant pinigų kiekiui, neišvengiama infliacija. Visgi koronaviruso krizė rodo, kad tiesios linijos brėžti negalime“, – sakė M. Dubnikovas.

Investicijos – į žaliąjį kursą...

Kiek dar laiko ir kokiu mastu tęsis pinigų injekcijos, lieka neaišku. Visgi, anot M. Dubnikovo, kol baras atidarytas, tuo reikėtų naudotis ir imti nemokamus pinigus, kol jie dalinami. 

Perteklines lėšas įmonės gali investuoti į žaliąją energetiką. Juolab, kad Europos Komisija jau garsiai kalba apie būsimus taršos mokesčius įmonėms. Taigi dabar yra pats laikas galvoti, kaip sumažinti CO2 taršą.

„Lietuvoje mes neturime nei anglių, nei dujų, užtat elektrą galime gaminti iš vėjo ir saulės. Investicijos į šią sritį ir žalioji produkcija mums gali atverti rinkas. Tai yra pirmas kovos laukas, nuo kurio mes galime atsispirti“, – sakė finansų analitikas.

...ir žmones

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pabrėžė, kad pinigai negalės būti spausdinami be atvangos – anksčiau ar vėliau turės grįžti suvokimas, kad pinigų funkcija – būti ribotumo ar stokos ženklu, antraip jie netenka prasmės.

„Teks ieškoti tvirtų pamatinių sprendimų, – teigė E. Leontjeva. – Krizę išgyvensime, jei verslas iš valstybės prašys ne pašalpų, bet visiems maksimaliai gerų sąlygų. Pavyzdžiui, reinvestuoti pelną į įmonės veiklą su nuliniu tarifu.“

Tuo tarpu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį, kad nedarbo lygis Lietuvoje spalio pradžioje siekė 14 procentų ir toliau augo. Anot jos, tai lemia trys pagrindiniai faktoriai: mokymosi visą gyvenimą kompetencijų stoka, žmonių susitelkimas ties viena veikla ir regionų problematika.

Ir jei miestų atotrūkį nuo regionų išspręsti sudėtingiau, tai žmonių įgūdžius prisitaikyti prie kintančių sąlygų galima išugdyti. „Žiema išties gali būti ilga. Todėl raginčiau įmones didinti investicijas į žmones, investuoti į savo darbuotojus, kad jų kvalifikacija ir gebėjimai būtų tokie, kokių įmonėms reikės pasibaigus tai ilgai žiemai“, – sakė I. Balnanosienė.