300% didesnės investicijos į skaitmenizavimą arba beviltiškų atsilikėlių vaidmuo

Publikuota: 2020-02-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Infobalt“ asociacijos direktorius

Liaupsės mūsų IT specialistams, banga užsienio įmonių paslaugų centrų su tūkstančiais skaičiuojamomis aukštos kvalifikacijos darbo vietomis, pasigėrėjimas progresyviu „fintech“ klimatu, augantys verslo aplinkos reitingai, pirmasis vienaragis ir dar keletas čia pat bręstančių. Regis, pagaliau iš bjauriojo, ES naujoko, ančiuko išaugome į baltą inovacijų gulbę.

Bet tegu šie pasiekimai neapakina. Nors gali atrodyti, kad aukščiau mūsų tik estai, bet Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksuose jau keletą metų esame įstrigę ties viduriu. Žinoma, vienos iš inovatyvesnių šalių - Jungtinės Karalystės - pasitraukimas iš ES mus stumtelės į viršų, t.y. vidurkį pamažins, bet argi tuo verta didžiuotis?

Galėtume sakyti, kad būti ties ES vidurkiu – tikrai neblogas rezultatas. Problema, kad pati ES skaitmeninėje ekonomikoje ir inovacijose vis labiau gauna į kaulus nuo JAV, o taip pat – jau ir nuo Kinijos. Remiantis prieš dvejus metus ES atlikta lyginamąja analize su kitomis pasaulio šalimis, jau tuomet pagal skaitmeninimo vidurkį ES stipriai atsiliko nuo šalių lyderių. Ir per tuos metus reikalai negerėjo.

Skaitmeninė ekonomika. Kodėl verta?

Kodėl taip akcentuoju skaitmeninę ekonomiką – skaitmenines technologijas kuriančios, skaitmeninių technologijų pagrindu veikiančias įmones? Ne tik todėl, kad atstovauju IRT įmones vienijančiai „Infobalt“, bet ir todėl, kad noriu gyventi šalyje, kurioje būtų gera gyventi visiems, ir matau, ką galime dėl to padaryti.

Faktai. Skaitmenines technologijas naudojančios įmonės auga vidutiniškai 2,5 karto greičiau nei kitos. Lietuvoje IT ir telekomunikacijų sektoriuje, kuris yra labiausiai skaitmenizuotas, našumas – per valandą sukurta pridėtinė vertė yra daugiau nei 50% didesnė už šalies vidurkį. Lietuvos vidutinis našumas 2017 metais buvo lygiai dvigubai mažesnis už Europos skaitmenizacijos lyderių vidurkį. Kaip pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), skaitmenizacijos lyderiai pasiima viską: kuo labiau pramonės šaka yra skaitmenizuota, tuo jos našumo augimo pagreitis yra didesnis. Atkreipkite dėmesį – pagreitis. Tai reiškia – ir tą rodo statistika – kad našumo atotrūkis nuo mažai skaitmenizuotų pramonės šakų tik didėja.

Remiantis „McKinsey & Company“ 2019 m. atlikta analize, Lietuva savo BVP iki 2025 metų gali padidinti papildomais 8,8 mlrd. eurų, jei nacionalinės priemonės bus nukreiptos skatinti technologijų pritaikymą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Lietuvos demografinė situacija kelia iššūkius darbo rinkai, kuriuos galime sėkmingai įveikti skaitmenizuodami algoritmines užduotis ir pavesdami jas atlikti technologijoms, o ne įsiveždami „pigią darbo jėgą“ iš trečiųjų šalių. Tai, beje, galioja ir visai ES. Skaičiuojama, kad dirbtinis intelektas iki 2030 m. gali sugeneruoti 3,6 trilijono eurų Europos ekonomikos augimui, tačiau šiuo metu JAV investuoja 4 kartus daugiau, o Kinija - dvigubai daugiau nei ES. Skaitmenines technologijas naudojanti pramonė galėtų sumažinti išmetamą CO2 kiekį 20%. Realaus laiko valdymas bei realaus laiko ekonomika grįsta skaitmeninėmis technologijomis paskatintų pinigų apyvartumą ekonomikoje ir prisidėtų prie ekonominio Lietuvos ir ES augimo.

Kodėl apie tai kalbame dabar?

Kaip tik šią savaitę Europos Vadovų Taryba (EVT) derėsis dėl naujo, 2021-2028 metų ilgalaikės ES biudžeto programos. Pirmą kartą joje yra suformuota skaitmeninės Europos programa. Bet jai numatyta vos 3% biudžeto išlaidų (9,2 mlrd. eurų) kasmet. O dar ir tuos 3% taikomasi apkarpyti. Antra, kaip ir minėjau, JAV ir Kinija jau lenkia ES ir nedidinant tempų iš esmės yra labai pagrįsta ir didelė grėsmė tą atsilikimą tik didinti. Kadangi tas, kas galioja skaitmenizacijos lyderėms atskirose pramonės šakose, galioja ir valstybėms.

Susirūpinti verčia Jungtinių Tautų 2019 metų skaitmeninės ekonomikos ataskaita. Joje pažymima, kad skaitmeninės ekonomikos pagrindiniai varikliai yra skaitmeniniai duomenys ir platformos. Ir žvelgiant per šią prizmę ES yra reali grėsmė atsidurti trečiajame skaitmeninio pasaulio ešelone. Remiantis šia ataskaita, JAV ir Kinija kartu valdo 75% blokų grandinės (block-chain) technologijų patentų. Jų investicijos į „daiktų internetą“ (Internet of Things – IoT) siekia 50% viso pasaulio investicijų. Abi šalys užima daugiau nei 75% viešųjų debesų kompiuterijos paslaugų rinkos.

O svarbiausia – JAV ir Kinijos skaitmeninės platformos – tokios kaip „Microsoft“, „Google“, „Alibaba“ – savo rinkos verte visiškai dominuoja tarp 70-ies didžiausių pasaulio skaitmeninių platformų. Jų bendra kapitalizacija siekia 90%. Europos dalis – 4% – mažiau nei Azija, atmetus Kinijos dalį. Septynių super platformų – JAV „Microsoft“, „Apple“, „Amazon“, „Google“, „Facebook“ ir Kinijos „Tencent“, „Alibaba“ vertė siekia du trečdalius visos rinkos vertės.

Duomenys yra šiuolaikinė nafta. Pagal šią analogiją, skaitmeninės platformos yra didžiulės naftos-duomenų platformos. Pasinaudodamos tinklo efektu, jos didina išgaunamų duomenų kiekius ir auga, iš jų per el. komerciją, paslaugas, reklamą uždirba pinigus.

Proveržiui nepakanka „pakankamai gerų“ priemonių

Kitas signalas yra matomas ekonomikos lėtėjimas, o per artimiausius septynerius metus galima sulaukti ir krizės. Remiantis INFOBALT atlikto tyrimo duomenimis, šiai dienai Lietuvoje trūksta daugiau nei 20.000 IRT specialistų. Europos mastu trūksta 900.000 IRT specialistų. Tai stabdo ES skaitmeninės ekonomikos plėtrą.

Tuo pat metu reikia atsižvelgti į tai, kad 52% Lietuvos piliečių, norėdami atlikti savo darbą, turi įgyti naujų skaitmeninių įgūdžių. Paslaugų ir darbų skaitmenizacija ateis neišvengiamai ir nepriklausomai nuo to, ar mes būsime lyderiai, ar atsilikėliai. Investicijos į skaitmeninimą ugdant gebėjimus yra kritiškai svarbus elementas siekiant išlaikyti žmonių darbingumą, neprarasti jų ir išvengti socialinių bei, savo ruožtu, politinių problemų ateityje. Todėl, siekdami ne atsilikti, o pasivyti pasaulinius lyderius, tuo pačiu skatinti lėtėjančią ekonmiką, privalome skubiai didinti investicijas į IRT paslaugų plėtrą, naujų technologijų kūrimą bei taikymą, taip pat į skaitmeninių įgūdžių didinimą. Ir, palyginus su kitomis „tradicinėmis“ išlaidų sritimis, 9,2 mlrd. eurų yra labai mažai, kad pasiektume apčiuopiamų, situaciją keičiančių rezultatų.

ES biudžeto išlaidų skaitmenizavimui dalį didinti nuo 3 iki 10%. „Skaitmeninės Europos“ programos biudžetą didinti iki 25 milijardų eurų, siekiant trumpojo ir vidutinio laikotarpio apčiuopiamo poveikio stiprinant skaitmeninius įgūdžius, plėtojant dirbtinį intelektą bei investuojant į mažų ir vidutinių įmonių skaitmenizaciją visoje ES. Taip pat, integruoti skaitmenizaciją visoje mokslinių tyrimų „Horizon Europe“ programoje, išskirti specialias išlaidas skaitmeninėms naujovėms ir kituose finansavimo programose, pvz., Bendrosios žemės ūkio politikos ar Sanglaudos politikos.

O kad užtikrintume ilgalaikį ir tvarų augimą, reikia didinti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą nuo 2 iki 3% ES BVP. Lietuvai, kurioje investicijos į MTEP sudaro vos 0,88% nuo BVP ir tai tęsiasi jau keliolika metų, šią sritį apskritai verta peržiūrėti iš esmės – tiek investicijų dydžio, tiek jų krypčių tikslingumo prasme. Esminio proveržio, gero rezultato su „pakankamai gerai“ požiūriu ir „neblogomis“ priemonėmis nepasieksime. Reikia radikalaus požiūrio pokyčio į vis augančią problemą.

Todėl kreipiuosi ir sprendimų priėmėjus – atsakingas ministerijas, Vyriausybės vadovybę, prezidentūrą. Mes – kaip Lietuvos piliečiai – norime gyventi ir dirbti pažangioje šalyje, pažangiame ekonominiame bloke. Skaitmeninė ekonomika yra kelias į tai.

O kokioje šalyje jūs norite gyventi?

Komentaras - Mindaugas Ubartas, „Infobalt“ asociacijos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip atsivesti pirkėjų į e. parduotuvę Premium

Karantinui sustabdžius daugelį verslų, šie karštligiškai keliasi į virtualią erdvę. Tai padaryti nėra nei...

Gazelė
2020.03.31
Interneto tiekėjai žada susitvarkyti su išaugusiais srautais 

Lietuvos interneto tiekėjai teigia, kad karantino metu ir ypač prasidėjus nuotoliniam moksleivių mokymui bei...

Technologijos
2020.03.30
RRT vadovas: padidėjusius krūvius ryšių tinklai kol kas atlaiko

Pirmadienį prasidėjus ugdymo procesui nuotoliniu būdu ir elektroninėms mokymo platformoms neatlaikius...

Paslaugos
2020.03.30
Gyvybės mokslų inovatorius kviečia į konkursą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kuria Lietuvos stendą gyvybės mokslų industrijos...

Gazelė
2020.03.27
Kai stacionarūs kompiuteriai tapo nešiojamaisiais: kaip organizuoti darbą iš namų Premium

Kol ne vienas darbdavys svars­tė apie galimybę nau­doti nuotolinį darbą, ka­rantinas tai pavertė būtinybe.

Gazelė
2020.03.20
Lietuvių startuolis iškovojo pasaulio „skaitmeninio čempiono“ vardą

Pasauliniame kongrese Vienoje startuolis „BitDegree“ pripažintas ir absoliučiu pasauliniu nugalėtoju mokymosi...

Gazelė
2020.03.17
Gyvybės mokslų startuoliai rungiasi ne tik dėl pinigų

Baigėsi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) idėjų konkurso „Wanted: Life Sciences Innovator!“...

Gazelė
2020.03.17
„Apple“ laikinai uždaro savo parduotuves visur, išskyrus Kiniją 

„Apple“ ateinančioms dviems savaitėms uždaro visas savo mažmeninės prekybos parduotuves už žemyninės Kinijos...

Prekyba
2020.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus