Japonų meilė robotams pasiteisina

Kim Kyung-Hoon („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Robotams Japonijoje iš esmės visi keliai yra atviri. Kartą Tokijo universiteto robotikos profesorius man pasakė, kad daugeliui žmonių jie patinka, o kiti yra tiesiog jiems abejingi. Japonijos populiacijai vis labiau žylant bei traukiantis, tokia robofilija gali labai praversti. Pramonė, universitetai ir vyriausybė vis labiau liaupsina pažangą robotikoje kaip panacėją sprendžiant iššūkius, su kuriais susiduria sparčiausiai visame pasaulyje senstanti visuomenė.

Japonijos gyventojų skaičius nuo 2010 metų kasmet mažėja ir prieš pandemiją buvo prognozuojama, kad be reikšmingos imigracijos 2040 metais darbuotojų šalyje sumažės 20%, palyginti su 2017 metais. Argumentuojama, kad mašinos nevagia darbo vietų iš japonų ir negriauna jų gyvenimų, nes juk žmonių skaičius darbo rinkoje mažėja.

Šis argumentas visai neblogai tiko iki pasirodant COVID19 – nelaimei, kuri sugriovė ekonomiką ir vėl sužadino nerimą dėl nedarbo. Prieš krizę vienam ieškančiam darbo tekdavo 1,49 darbo vietos ir tai reiškė, kad robotai gali užpildyti darbuotojų trūkumą; 2020 m. gruodį šis rodiklis sumenko iki gerokai mažiau optimistinės 1,06 darbo vietos. Robotų gamintojai vis tiek apeliuoja į demografinę padėtį, bet kalba jau nebe taip garsiai.