Fondai dar turi 800 mln. Eur laisvų lėšų, ieško pažengusių įmonių

2019 m., kai vis daugiau ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondų susitelkė į sparčiai augančias IT ir interneto bendroves, šio sektoriaus įmonės pritraukė didžiausią sumą – 24 mln. Eur iš bendrai investuotų 91 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje startuolių jau priskaičiuojama apie 1.000, ir nors dėl tikslaus skaičiaus galima ginčytis, pirmo ekosistemos dešimtmečio pasiekimai visai neblogi. Kartu auga ir rizikos bei privataus kapitalo rinka, kuri, pasak analitikų, gali tapti svarbiu įrankiu, padėsiančiu atsigauti po dabartinės krizės, juoba kad šiuo metu apie 800 mln. Eur fonduose sukaupto kapitalo dar neinvestuota.

Kartu su startuoliais auga Baltijos šalių privataus bei rizikos kapitalo fondai.
Nuo 2010 m. jie pritraukė 1,3 mlrd. Eur kapitalo.
2019 m. du didžiausius visų laikų Baltijos šalių fondus surinko INVL ir „BaltCap“ fondų valdytojai.
Fondai 2019 m. iš viso investavo 91 mln. Eur.
Per dešimtmetį pastebimai patobulėjo ir Lietuvos įstatymai, susiję su investicijomis.

2010–2019 m. laikotarpis po finansų krizės įrodė, kad 3 Baltijos šalys gali atsitiesti ir po didelių ekonomikos nuosmukių. Prie atsigavimo prisidėjo ir papildomą postūmį plėtrai suteikė privataus bei rizikos kapitalo fondai. Jie per dešimtmetį išaugo, sustiprėjo, atsirado naujų, teigia Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo rinką išanalizavusi verslo paslaugų bendrovė „Deloitte“.