Marijampolės LEZ siūlo gamybinės paskirties pastatą – greičiau įsikurti ir veikti

„Greitam potencialaus investuotojo įsikūrimui Marijampolės LEZ siūlome vienintelį tokį regione aukščiausią energijos efektyvumo klasę A++ atitinkantį gamybinės paskirties pastatą, kurio pritaikymas individualiems gamintojo poreikiams būtų greitas, patogus ir su mažiausiomis sąnaudomis. Jame bus galima įsikurti jau šių metų pabaigoje. Be to, jau artimiausiu metu sudarysime galimybę investuotojui ar investuotojams pagal poreikius plėstis į gretimus sklypus, kur planuojame pastatyti dar kelis panašaus ploto gamybinius pastatus“, – apie naują MLEZ etapą pasakoja Simonas Petrulis, Marijampolės LEZ generalinis direktorius.

Patrauklu gamybininkui

MLEZ gamybinės paskirties pastatas statomas 1,1 ha ploto sklype, jo aukštis iki 12,5 m, o atstumai tarp statramsčių – 12 m. Į jį atvedamos visos komunikacijos, elektra, gamtinės dujos.

Marijampolės LEZ generalinis direktorius akcentuoja, kad projekte taip pat suplanuota naudoti sumanius įrenginių valdiklius bei įdiegti saulės elektrinę, kurios pagaminta elektros energija bus naudojama pastato reikmėms. Manoma, kad potencialūs Marijampolės LEZ nuo 5.000 m2 gamybinio ploto pastato nuomininkai – tai patalpų gamybai ieškantys aukštesnės ir vidutinės vertės produkcijos gamintojai, eksportuotojai.

S. Petrulis atkreipia dėmesį, kad Marijampolė yra tartum Lietuvos sausumos uostas, iš kurio patogu gabenti prekes visomis kryptimis. Marijampolės LEZ yra ypač patogioje vietoje gamybininkams, kurie planuoja savo produkciją eksportuoti. MLEZ patogu pasiekti ir iš Vakarų bei Rytų Europos, ir Šiaurės šalių, nes ji įsikūrusi greta Varšuvą su Talinu jungiančios automagistralės „Via Baltica“, šalia praeina europinio geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė, kuri po kelių metų nuo Varšuvos pasieks Taliną, o per jį – Skandinavijos šalis. Be to, iš Marijampolės puikus susisiekimas su Klaipėdos jūrų uostu ir Kauno bei Vilniaus oro uostais.

„Taigi, įsikūrus Marijampolės LEZ lengvai pasiekiamos ne tik Europos, bet ir Azijos rinkos. Be infrastruktūros, kuri yra siūloma Marijampolės LEZ, gamybininkui ypač patrauklu LEZ veikiančioms įmonėms suteikiama teisė į lengvatas: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto, infrastruktūros mokesčio, žemės mokesčio ir eilė kitų lengvatų“, – teigia S. Petrulis.

Projektavo industrinių pastatų profesionalai

Gamybinės paskirties pastatą Marijampolės LEZ suprojektavo gerai žinoma Lietuvos gamybos, pramonės ir visuomeninės paskirties pastatų projektuotoja UAB „2L Architects“. Jos profesionalumą įrodo skaičiai: iš šalyje vykdomų 12 stambių investicinių projektų „2L Architects“ projektuoja 7. Projektuose architektai pabrėžia aukščiausius technologinius standartus bei tvarumą, o darbo efektyvumą ir glaudų projekto dalių rengėjų bendravimą užtikrina tai, kad „2L“ komandoje – ne tik architektai, bet ir pramoninės paskirties objektuose besispecializuojantys konstruktoriai, inžinieriai.

„Projektuodami šį pastatą stengėmės, kad jo funkcinis planas būtų kuo lankstesnis. Pavyzdžiui, esame numatę, kad administracijos patalpas būtų galima perprojektuoti kaip patogiau nuomininkams. Tai nulėmė ir administracijos langų išdėstymą – jie laikosi griežto ritmo, yra ne vitrininiai, todėl nekiltų sunkumų patalpas sudalinti pagal poreikius. Be to, numatyta minimali vidaus patalpų apdaila, kad galutiniai dizaino, spalviniai elementai atsirastų suderinus juos su nuomininkais“, – pasakoja Giedrė Kličienė, UAB „2L Architects“ architektė ir statinio projekto vadovė.

Marijampolės LEZ generalinis direktorius pastebi, kad nuomininkų gali būti ne vienas, o dvi ar net trys skirtingos įmonės, nes pastato patalpos suskirstytos į tris skyrius, kurie visi turi patekimą iš lauko, vilkikams skirtus privažiavimus bei galimas papildomai įrengti rampas. G. Kličienė papildo, kad projektuojant pastato inžinerines konstrukcijas numatyta, jog vilkikams skirti vartai, esant poreikiui, galėtų būti paaukštinti.

Nuo pirmųjų projektavimo žingsnių architektams buvo keliamas uždavinys sudaryti galimybes būsimam investuotojui kurtis ne tik šiame sklype ir pastate, bet, esant poreikiui plėstis, ir gretimame Marijampolės LEZ sklype, taip užtikrinant verslo augimui erdvę kitame plėtros etape.

Pastato racionalumas, efektyvumas ir ekonomiškumas

„Įsivardijome sau, kad Marijampolės LEZ pastato projekte pagrindiniai raktiniai žodžiai yra racionalumas, efektyvumas ir ekonomiškumas, – projektavimo užkulisiais dalinasi Viktorija Blažienė, „2L Architects“ vadovė. – Racionalumo siekėme pasirinkdami atitinkamas pastato konstrukcijas. Projektuodami peržvelgėme projekte naudojamas medžiagas ir dangas, pavyzdžiui, kritiškai vertinome sklype naudojamas dangas bei jų sluoksnius, kad šie nebūtų pertekliniai, kad visko būtų būtent tiek, kiek reikia.“

Kalbėdama apie efektyvumą ji išskyrė tris pagrindines pastato stadijas: projektavimo, statybos ir eksploatacijos.

„Mes, kaip projektuotojai, siekiame kuo didesnio efektyvumo projektavimo stadijoje. Labai džiaugiamės, kad mūsų komandoje –ne tik didelę patirtį sukaupę architektai, bet ir inžinieriai, todėl bendraudami galime bet kada pasikonsultuoti, dalintis informacija. Be to, projektuodami naudojame tam tikrus šablonus, turime susirinkę didelę sprendinių biblioteką, kas leidžia sprendimus priimti greičiau. Taip pat visose projektavimo stadijose labai svarbus BIM modeliavimas“, – teigia „2L Architects“ vadovė.

Naujojo A++ gamybinio pastato ekonomiškumas pasiektas pasirinkus ekonomiškas, tačiau kokybiškas statybines medžiagas, kurios nesumažina pastato patogumo ir ilgaamžiškumo. Be to, daug laiko skirta pastato fasadų architektūrinės raiškos paieškoms, todėl sukurtas pastato vaizdas ne tik ekonomiškas, bet ir estetiškas.

Užtikrinta, kad skirtingos pastato funkcijos tūriškai ir funkciškai atskiriamos, o administracinės paskirties dalis vizualiai padalinama vertikaliais akcentais, kurie pabrėžia pastato tūrį bei pagrindinio įėjimo zoną. Kitas aspektas, kuriuo siekta ekonomiškumo, – pastato universalumas: numatyta galimybė plėstis, didesni kolonų tarpatramiai leidžia daugiau būdų patalpose išdėlioti įrangą ir pan.

Investuojama į ilgaamžį sprendimą

V. Blažienė, svarsto, kad vis dar nėra drąsiai investuojama į tvaresnius, ilgaamžius sprendinius, nors jie didina NT turto atsiperkamumo ir finansavimo galimybes bei sudaro sąlygas taupyti eksploatuojant pastatą.

„Tačiau atsiranda užsakovų, kurie patys mūsų klausia, kaip būtų galima projektą įgyvendinti tvariau, kokybiškiau, kaip pernaudoti esamų pastatų konstrukcijas ir pasinaudoti tuo, kas sklype jau yra, – džiaugiasi V. Blažienė. – Projektuojant ypač didelio mastelio objektus svarbus skaitmenizavimas ir suderinamumas tarp projekto dalių. Neretai variantinis projektavimas projektuotojams tampa keiksmažodžiu, tačiau industriniuose objektuose tai padeda kurti didelę pridėtinę vertę. Norint pasirinkti tinkamą šildymo sistemą, geriausio sprendimo paieškų metu dažnai mums tenka skaičiuoti pastato energijos sąnaudas net keliasdešimčiai metų į priekį. Tačiau industriniuose objektuose tai padeda kurti didelę pridėtinę vertę. Rengiant palyginimus tarp skirtingų inžinerinių sistemų ar konstrukcinių schemų, galima sutaupyti tiek pastato eksploatavimo stadijoje, tiek statybų metu.“

S. Petrulio teigimu, tiek projektavimo, tiek statybos darbų etapuose, kurie jau vyksta, akcentuojamas pastato universalumas ir galimybės ateityje pastatą vystyti etapais.

„Bene visi mūsų projektai vienaip ar kitaip orientuoti į dažnai besikeičiančias gamybos technologijas, galimus pastato naudotojų ar funkcijos pasikeitimus. Todėl kuriamos didelių tarpatramių, didesnės grindų apkrovos bei kuo lankstesnių gaisrinių skyrių patalpos, kad, nepaisant besikeičiančių poreikių, būtų galima lengvai persiorientuoti net jei pirminėje statybos stadijoje tai reikalauja didesnių investicijų, – patirtimi dalinasi V. Blažienė. – Ne ką mažiau svarbus ir augimas, etapiškumas. Ne viena gamykla ar sandėliai buvo susidūrę su situacija, kuomet tik pradėjus veiklą naujuose „namuose“ pasijuto, kad jau trūksta vietos. Dabar jau gana įprasta dar pradinėje projekto stadijoje nusimatyti keletą augimo scenarijų, sklypus ir vietą plėtrai.“

Pramonė pastaruoju metu išgyvena robotizacijos transformacijas, tačiau pastebima, kad gamybos procesuose neskubama atsisakyti žmonių. Nors sandėliai, inžinerinės sistemos, įeigos kontrolės bei pastato valdymo sistemos yra ypač optimizuojamos ir automatizuojamos, gamybos linijose šis virsmas dar lėtas. Dažnai išlieka didelis darbuotojų poreikis komponentų surinkimo, robotų valdymo, kokybės kontrolės stadijose. Anot S. Petrulio, gamykloms ypač svarbu prisitraukti aukštesnio išsilavinimo darbuotojų, pasiūlyti jiems patogias erdves dirbti, ilsėtis ir patogiai atvykti iki darbo vietos, netgi numatyti rekreacines erdves ar patogias vietas dviračiams pastatyti.

Marijampolės LEZ generalinis direktorius džiaugiasi, kad tokiam A++ klasės gamybiniam pastatui regione nėra analogų, jis yra išskirtinis.

Šį projektą dalinai finansuoja INVEGA pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose” įrengimas“. Projektas finansuojamas INVEGA Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.