Kada paskutinį kartą peržvelgėte turimą verslo draudimą?

„Štai turiu paprastą metalinį dangtelį nuo stiklainio. Parduotuvėje jis kainuoja maždaug 10–15 centų. O mūsų bendrovei dangtelio istorija kainavo kiek brangiau – maždaug 150 000 Eur“, – savo pranešimą praėjusią savaitę Kaune vykusiame renginyje „Sumani pramonė“ pradėjo Viktoras Ivanovas, draudimo bendrovės „If“ verslo pardavimų departamento vadovas.

Pramonės įmonės gamina produkciją, kuri patenka pas galutinius vartotojus arba yra didesnio produkto komponentas. Abiem atvejais produktas gali pasitaikyti nekokybiškas ir dėl to atsirasti žala bendrovės klientų ar trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Deja, nuo tokių įvykių nei vienas verslas nėra apsaugotas, todėl svarbu būti jiems pasiruošus ir žinoti, kad nelaimei nutikus turėsite tvirtą finansinį ramstį.

V. Ivanovo teigimu, šiandien bendrovėms derėtų plačiau peržvelgti savo veiklą ir įsivertinti, kur slypi didžiausios grėsmės. Dinamikos į klasikinio draudimo nuo gaisro bei vagysčių schemą įneša robotizacija bei stiprėjantys gamtos kataklizmai, o plečiantis veiklai išauga ir netyčinės žalos mastai. Tad kokie svarbiausi draudimo akcentai šiandien?

Civilinė atsakomybė ir gamtos rykštės

Pasak eksperto, civilinės atsakomybės draudimas nėra jokia naujovė, tačiau ne visos įmonės žino šią draudimo rūšį ir jos esminį bruožą: civilinės atsakomybės draudimas atlygina nuostolius, padarytus kitų asmenų turtui ar sveikatai. Nuostoliai gali kilti dėl įmonės veiklos (ar neveikimo) arba gaminamų produktų, o potencialus galinčių nukentėti asmenų ratas – labai platus. Tai ne tik įmonės klientai, partneriai, užsakovai ar darbuotojai, bet ir bet kuris asmuo „iš šalies.“ 

„Keturios pagrindinės rizikos, kurias derėtų apsidrausti užtikrintai norinčiai jaustis įmonei – tai veiklos, produkto, nekilnojamo turto valdytojo bei darbdavio civilinė atsakomybė. Produkto civilinė atsakomybė, nuo kurios pradėjau savo pranešimą – pati plačiausia, nes susijusi su įmonės gaminamo produkto savybėmis. Veiklos draudimas padeda, kai kyla nuostolių vykdant veiklą, pavyzdžiui, įmonės krautuvas, vežantis prekes, apgadina svetimą transporto priemonę. Kuomet žala atsiranda dėl netinkamo įmonės turto pastatų valdymo, tarkime, laiku nenuvalius nuo stogo varveklių šie sužaloja praeivį, aktualus nekilnojamo turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimas. O  skaudžiausi – ir finansiškai, ir morališkai – būna atvejai, kai tenka atlyginti žalą darbe nukentėjusiam ar žuvusiam įmonės darbuotojui“, – reikalingą, bet kartais pamirštamą draudimo rūšį apžvelgia V. Ivanovas. Jis pabrėžia, kad kuo platesnė įmonės veikla, tuo labiau išauga netyčinės žalos rizika. 

Kalbėdamas apie grėsmes pačių įmonių turtui ir gerovei, draudimo bendrovės „If“ ekspertas mini šių laikų aktualijas, kurios prieš dešimtmetį draudimo planuose buvo sutinkamos itin retai. Tai – robotų naudojimas kasdienėje veikloje ir suintensyvėję gamtos kataklizmai. 

Įmonių veiklos modernizavimas šiandien praktiškai neatsiejamas nuo į visas sritis besiskverbiančios robotizacijos. Su ja atkeliauja naujos rizikos ir jos daugiausia susijusios su robotuose esančiomis ličio jonų baterijomis. Šiuolaikinę įrangą jos paverčia itin jautria elektros šuoliams. Įkaitusios kraunant arba patyrusios smarkius elektros srovės pokyčius, baterijos gali užsidegti. Net ir nedidelis gaisras dažnai atneša didžiulius nuostolius, nes pramoniniai robotai paprastai yra itin brangūs. 

Kita šių dienų „rykštė“ – fatališkas pasekmes atnešantys gamtos šėlsmai. Jie kyla kur kas dažniau ir nebepasižymi sezoniškumu: įvykiai registruojami ištisus metus, o padaromos žalos mastai išaugę kartais. 

„Jei anksčiau potvyniai, vėtros ir panašūs kataklizmai buvo labiau egzotiški, kažkur toli pasaulyje vykstantys dalykai, tai dabar daug jų stebime ir Lietuvoje. Gamtos sukeltų žalų registruojame 20 proc. daugiau nei prieš keletą metų. Daugiausia nuostolių mūsų šalyje padaro vėjas – jis nuplėšia didelių pastatų stogus, kartais net šimtus kvadratinių metrų. Reikia pastebėti, kad šiuolaikinės stogų konstrukcijos yra gerokai lengvesnės nei senosios, o tai prisideda prie didesnės rizikos“, – dėsto V. Ivanovas. 

Įvertinti iš naujo 

Šiaurės regione pirmaujančiai draudimo paslaugų įmonių grupei priklausanti draudimo bendrovė „If“ praėjusiais metais Lietuvoje net 28 000 kartų skubėjo  klientams į pagalbą, o bendra atlygintos žalos suma pernai siekė 37 mln. eurų. Ekspertai, dalyvaujantys vertinant draudžiamos įmonės riziką, negaili pagyrų Lietuvos įmonėms – jos neretai ne tik lygiuojasi, bet ir lenkia kitų Europos šalių verslus, o kartais aukštų standartų rizikos valdymo srityje joms galėtų pavydėti ir pasaulinės bendrovės. 

Visgi, itin spartus pokyčių tempas verčia reguliariai persvarstyti verslo rizikos klausimus ir įsitikinti, kad niekas nepražiūrėta. Galbūt pats laikas rimtai įvertinti gamtos pavojų keliamas grėsmes? Civilinės atsakomybės draudimo paprastai iš partnerių tikisi užsienio įmonės, kurioms tai tapę veiklos standartu, tad vis daugiau bendrovių atranda šią draudimo rūšį. Žinoma, vertinant rizikas ir draudimo apimtis negalima pamiršti ir tradicinių, klasikinių nelaimių – vagysčių, gaisrų, užliejimo pavojų. Dėl tokio pobūdžio įvykių neretai stringa ir pačios įmonės veikla, o tai gresia dar lemtingesnėmis pasekmėmis. Tad verta pasvarstyti ir apie gamybos, verslo nutrūkimo draudimą. 

„Bendra rekomendacija kalbant apie rizikų ir nuostolių suvaldymą – atsakyti sau, kur mano įmonėje slypi didžiausios grėsmės, kur gali kilti didžiausi nuostoliai. Patarčiau peržvelgti jau turimo draudimo taisykles, draudžiamuosius įvykius, pažiūrėti, kokią teritoriją apima turima draudimo apsauga. Galbūt pradėjote produkciją tiekti į kitas šalis – tuomet draudimo apsaugą reikės išplėsti.  Ir labai svarbu peržiūrėti turimas draudimo sumas, ypač jei jos nebuvo koreguotos 3–5 metus. Dar prieš porą metų atlyginti tos pačios rūšies žalą kainavo kone dukart pigiau, o šiandien pabrangę viskas, pradedant nuo įrangos, automobilių, medžiagų, baigiant remonto darbais ir gaminama produkcija“, – svarbiausius akcentus dėlioja „If“ verslo pardavimų departamento vadovas.

Daugiau apie „If“ draudimo sprendimus verslui skaitykite čia.