Kurdami išskirtinį projektą Druskininkuose keičia lietuvių požiūrį į atostogų būstą

Antrąjį būstą besirenkantys lietuviai paprastai galvoja apie asmeninį poilsį ir retai įvertina galimybę užsidirbti, pastebi kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ atstovas Artūras Žimaila. Vis tik apleistą buvusią didžiausią Druskininkų sanatoriją „Nemunas“ naujam gyvenimui prikeliančios kompanijos projektų vadovas pažymi, jog išgirdęs analitikų skaičiavimus ir investicinės grąžos prognozes, dažnas pirkėjas savo konservatyvų požiūrį keičia.

„Jau ne vienerius metus stebime išaugusią atostogų būsto paklausą – jų lietuviai ieško viename iš šalies kurortų. Žinoma, pačiose patraukliausiose vietose – miestų centruose – naujos statybos yra labai ribotos ar net neįmanomos. Todėl 2021 m. vasaros pradžioje ėmėmės ambicingo ir sudėtingo projekto – įsigijome apleistą beveik 20 tūkst. kv. m. ploto pastatą Druskininkuose. Nusprendę seniai uždarytą sanatoriją paversti šiuolaikišku apartamentų kompleksu su viešbučio patogumais, iškart įsitikinome idėjos sėkme. Vos pristačius „Nemuno by CITUS“ koncepciją, jis tapo vienu perkamiausių kurortinių projektų visose Baltijos šalyse – ne vieną mėnesį fiksuota ir po 20 pardavimo sandorių, nors tuo metu vyko net ne statybos, o paruošiamieji griovimo ir valymo darbai“, – išskirtinį projektą kurorto centre aptaria A. Žimaila.

Nuomonę keičia analitikų argumentai

Projekto vadovo teigimu, baigiantis pirmojo etapo statyboms, artėja notarinių sutarčių su pirkėjais pasirašymo data. Matydama statybų progresą, grįžta ir dalis pirkėjų, kurį laiką dvejojusių dėl būsto įsigijimo. Tačiau dėl didelio projekto populiarumo šiuo metu pasirinkimas nebėra toks platus – pirmame etape šiuo metu telikę apie 70 laisvų apartamentų. Planuojama ir antroji projekto dalis, pasiūlysianti 200 apartamentų asortimentą. Tačiau, dėl didesnio viso projekto baigtumo, šiame etape planuojamų būstų kainos bus aukštesnės.

Anot pašnekovo, labiausiai projektu domisi vilniečiai – net 55 proc. apartamentų įsigijo pirkėjai iš sostinės. Apie 15 proc. įsigijo kauniečiai, 5 proc. – klaipėdiečiai, likusius – kitų šalies regionų gyventojai ir užsienio lietuviai.

„Ne vienerius metus veikdami nekilnojamojo turto rinkoje pastebime, kad lietuvių galvose susiformavusi ryški takoskyra tarp nuomojamos ir privačios nuosavybės. Tačiau pastaruoju metu pamažu formuojasi ir atviresnis požiūris į antrąjį būstą, įvertinama galimybė jį nuomoti tuo metu, kai patys nesinaudoja. Tai leidžia ne tik išvengti išlaidų, bet ir užsidirbti. Mūsų analitikų skaičiavimai rodo, kad pakanka būstą išnuomoti 8–10 naktų per mėnesį, kad būtų padengtos visos išlaidos, banko įsipareigojimai. O prireikus savininkai gali naudoti būstą savo reikmėms ir sutaupyti lėšas, kurias skirtų nuomai. Šie argumentai dažnu atveju keičia konservatyvų pirkėjų požiūrį“, – tikina A. Žimaila.

Apžvelgdamas pardavimų sandorius, projekto vadovas pažymi, kad tik 15 proc. „Nemunas by CITUS“ pirkėjų įsigijo apartamentus savo reikmėms, 40 proc. – investicijai, o likę 45 proc. pirkėjų būstu planuoja naudotis patys su galimybe laisvu laiku nuomoti. Tad patys populiariausi – vieno ir dviejų kambarių apartamentai.

„Susitikimų metu klientams pateikiame daug analitinės informacijos ir skaičiavimų, leidžiančių jiems planuoti pajamas iš būsto nuomos. Druskininkuose trumpalaikės nuomos apartamentų pasiūla labai ribota – šiuo metu yra tik 30–40 būstų, kuriuose naktis kainuoja apie 100 Eur. Jei už naktį būsimieji „Nemunas by CITUS“ apartamentų šeimininkai gaus 70–75 Eur, per dvi savaites tai sudarys apie tūkstantį eurų. Taigi, žmonės ima suprasti tokio turto „įdarbinimo“ naudą, o kartu atveriamos galimybės Druskininkuose ilsėtis didesniam žmonių skaičiui“, – dėsto projekto vadovas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2435?placement=

Investicinė grąža greitesnė nei pajūryje

Esminis Druskininkų pranašumas lyginant su Palanga ar kitais pajūrio kurortais – užimtumo svyravimas skirtingais sezonais yra ne toks ryškus, čia žmonės atvyksta pailsėti ne vien vasarą, o visus metus. Be to, Druskininkai yra gausiau lankomas kurortas: pavyzdžiui, priešpandeminiais 2019 metais į Palangą atvyko 353 tūkst. lankytojų o į Druskininkus – apie 371 tūkst.

„Paradoksalu, tačiau nepaisant didesnių miesto svečių srautų, trumpalaikės nuomos pasiūla Druskininkuose vis dar yra gerokai mažesnė nei Palangoje. Taigi, čia esantys nekilnojamojo turto objektai generuoja greitesnę investicinę grąžą. Mūsų analitikų duomenimis, sostinėje būstas atsiperka per maždaug 20 metų, o nuomos pajamingumas siekia 4–5 proc. Palangoje didesnio ploto, virš 80 kv. m., butas atsipirks per beveik 15 metų, o nuomos pajamingumas, išskyrus mažus butus, vos siekia 7 proc. Tuo metu Druskininkuose būstas atsipirks vėliausiai per 12 metų, o pajamingumas siekia 9–12 proc. Tad investicinio būsto projekto geriausia dairytis būtent Dzūkijos kurorte“, – tikina projekto vadovas.

Ėmėsi unikalių sprendimų

A. Žimaila pažymi, kad senų pastatų konversijos projektai yra techniškai sudėtingesni nei naujų statyba, tad tikėtina, kad tokį rinkos susidomėjimą visų pirma lėmė profesionalaus plėtotojo vardas: jau anksčiau „Citus“ kompanija sėkmingai įgyvendino „Telegrafo“ ir „Radio City by CITUS“ konversijos projektus Kaune. Kita, ne mažiau svarbi sėkmės dedamoji – itin siaura naujo, kokybiško atostogų būsto pasiūla viename populiariausių šalies kurortų ir paties projekto išskirtinumas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad 11 aukštų pastatas yra vienas aukščiausių Druskininkuose. Siekiant išnaudoti šį privalumą ir didinti projekto patrauklumą būsimiems gyventojams bei svečiams, buvo sukurti išskirtiniai architektūriniai sprendimai, vienas jų – atvira baseino erdvė ant stogo.

„Didžiulį „Nemuno by CITUS“ projektą sudaro beveik 400 apartamentų, kurių plotai svyruoja nuo 19 iki 82 kv. m. Tad vystant projektą labai daug dėmesio skirta jo planavimui, kuriama atmosfera, savo jaukumu ir patogumu primenanti gerą viešbutį. Vienas pirmųjų priimtų sprendimų – atviras baseinas ant stogo, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Šalia baseino suplanuota pirtis, sūkurinė vonia, numatytos maitinimo vietos: baras, restoranas. Pirmajame aukšte suplanuotos bendrosios erdvės, užtikrinančios patogumą gyventojams: skalbykla, kavinė, darbo zona, sporto erdvė ir žaidimų kambarys vaikams. Apgalvotas ir automobilių parkavimo klausimas: gyventojai gali įsigyti arba jiems skirtą, arba pigesnę, nežymėtą automobilio vietą“, – pasakoja projekto vadovas.

Anot pašnekovo, projekto plėtra vyks dviem etapais: pirmuoju, kurio darbai sparčiai artėja link pabaigos, įrengiami 176 apartamentai, didžioji dalis butų jau yra su daline apdaila. Naujieji būstų savininkai įsikūrimo darbus galės pradėti šią vasarą, o jiems padėti pasiruošę net keli partneriai. Kiek vėliau, antruoju etapu, asortimentą papildys dar 196 apartamentai.

„Pastatas kurį laiką buvo apleistas, tad jį „nurengėme“ iki konstruktyvo, įdiegėme naujas inžinerines sistemas, įskaitant ir grindinį šildymą, įstatėme naujus langus, suplanavome naujas pertvaras. Baigus darbus, A+ energinės klasės pastatas iš esmės niekuo nesiskirs nuo naujai pastatyto – visos jo dalys bus naujos, išskyrus perdangas, kai kurias sienas ir kolonas, kurių dalis, dėl pasikeitusių apkrovų, buvo sutvirtintos. Žinoma, konversija nėra paprastas nekilnojamojo turto plėtros būdas, bet ji leidžia išsaugoti autentišką pastato charakterį, o tuo pačiu – sutaupyti medžiagų, darbo laiko, sumažinti taršą, reikalingą tokio dydžio objekto statybai“, – teigia A. Žimaila.

Projekto vadovas pažymi, kad Kauno architektūros studija „Archas“, kuriai buvo patikėta parengti „Nemunas by CITUS“ projektą, sukūrė ir originalią fasado apdailos idėją: planuojama, kad žvelgiant į pastatą iš tam tikrų taškų, atsivers M. K. Čiurlionio kūrybos motyvai.

Komentarai