Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-21 10:01
RĖMIMAS
2025-11-20 06:30
2025-11-19 11:10
2025-11-19 05:45
2025-11-18 11:00
RĖMIMAS
2025-11-17 06:00
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
O į Rygą nuvest traukinius išvis neįmanoma ar tiesiog šiame etape atsisakyta? Tokio įspūdingo mąsto projekto įgyvendinimas iteracijomis yra sunkiai įsicaizduojamo sudėtingumo užduotis - pagarba komandoms. Tikiu jog dar mums gyvenant pamatysim ir tolesnę plėtrą - Kaunas-Vilnius, Kaunas-Klaipėda ir t.t.
siuo metu veluoja penkis metus ir keturis kartus virsija biudzeta. kitu metu gruodi veluos septynis metus ir biudzeta virsys penkis kartus.
Ačiū už Jūsų indelį. Tikiu kad Jums pavyktų labiau
Atsisakyta šiame etape dėl lėšų trūkumo. Kadangi Ryga yra nuošaliau nuo pagrindinės linijos, pro ją reikėtų daryti kilpą, kurios statyba sudaro vos ne 50 proc. viso Rail Baltica biudžeto Latvijos teritorijoje. Todėl kol kas atsisakyta nemažos dalies darbų.
Mažai girdima apie Kauną-Balstogę, ar strategiškai svarbiausia projekto dalis nebus būtent ten? Mažai mačiau informacijos apie Lenkijos įsitraukimą
Prieš porą trejetą metų Lietuvos geležinkeliai piarinosi su kažkokiais savaitgaliniais reisais į Baltstogę ir atgal, bet dabar nieko nebegirdėt, matomai, nepaėjo.Keliavę rašė, kad ten tie maršrutai buvę su cirko numeriais ar kažkas panašaus į XIX amž. pabaigos Transsibiro geležinkelį.
Anot openrailwaymap atseit jau yra 1435mm pločio takas jungiantis Kauną su Suvalkais.. Tai vat įdomu ar reikalingi išvis kokie darbai tam ruože
Nu tai planuoja susisiekimo ministerija iki 2028 m. pastatyti naują europinę vėžę nuo Kauno iki PL sienos.Iš lenkų pusės visa infrastruktūra parengta.
Tasos tasos ner impulso
Netiesa, kad iš lenkų pusės viskas paruošta. Lenkija dabar rekonstruoja ruožą Bialystok - Elk. Taip pat paleido projektavimą linijai Elk-LT siena. Darbų užbaigimo terminas numatytas 2030 m. Lietuvoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos yra nutiesti 1435 mm bėgiai. Vyksta konkursas signalizavimo sistemos šiame ruože įrengimui. Šiaip važiuoja traukinys Vilnius-Varšuva-Krokuva (aišku kol kas su persėdimu, nes nuo Vilniaus nėra vėžės ir LTG neturi riedmenų). Kol kas važiuoja vienas per dieną. Nuo gruodžio suplanuota, kad važiuos tris kart per dieną.
Pinigų plovykla 3000, prisimenant istorija oficialiai projektas patvirtintas 2004m (daugiau nei 20m, Karklai...) ir per tiek laiko teturim kelis kauburiukus ir porą atramų... Na sorry, bet tragedija :)
Nežinant gal nereikėtų komentuoti. Per tą laiką nutiesta 1435 mm vėžė nuo Lenkijos sienos iki Palemono. Sutvarkyta infrastruktūra Marijampolėje ir Kaune (tuneliniai pravažiavimai automobiliams, viadukai).
Kokia vėžė jeigu oficialiai tai atkarpai yra pasirašyta nauja projektavimo sutartis. Ir tokiu atveju kodėl mes vis dar negalim nuvažiuot iki Varšuvos neišlipę iš traukinio?
Iš kur nuvažiuoti? Dabartinis maršrutas yra iš Vilniaus. Tai iki Vilniaus vėžės nėra, yra tik iki Kauno (Palemono). Nuo Kauno būtų įmanoma nuvažiuoti neišlipus, bet reikia, kad toks traukinys važiuotų. O PKP IC (lenkai) važiuoja tik iki Mockavos, nes jiems nėra poreikio važiuoti iki Kauno. Šiaip tai iki Covid'o ir šiek tiek po jo, važinėjo ir toks traukinys kaip Balstogė-Kaunas-Balstogė. Projektavimo sutartis pasirašyta greitojo geležinkelio ruožui. Tik tai nekeičia esmės, kad yra vėžė ir ji buvo nutiesta pradėjus vykdyti Rail Baltica projektą.
O tai grįžtant prie mano pradinio teiginio apie plovyklas dėl kurio prasidėjo diskusija - tai kodėl praėjus dešimtmečiui reikia vėl perdarinėt? Technologijos geometriškai pasikeitė ir LTG tą jau tada numatydami racionaliai pasirinko nedaryti greitojo geležinkelio ruožo (nors RailBaltic projektas kiek teko skaityt visada buvo apie greitajį traukinį)? Ar kokios to priežastys? o dėl Balstogė-Kaunas-Balstogė, jeigu gerai pamenu tai kelionė ten trukdavo vos ne gerom 2val ilgiau nei automobiliu, tai buvo labai naivu tikėtis kažkokių didesnių srautų. Bet va ką radau, jog yra atnaujintas maršrutas kuris šiuo metu važiuoja tik čiut daugiau nei 3val. Ir LTG (ar konkrečiai Rail Baltic) visiškai to fakto neišnaudoja, čia komunikuot ir komunikuot turėtų.
Tamstos pradinis teiginys buvo, kad per du dešimtmečius supilti keli kauburiukai ir pastatyta pora atramų. Kas visiškai netiesa ir neturi jokio ryšio su realybe. Kelionė ir dabar ilgai trunka, nes ne tik pas mus tame ruože nėra greitojo geležinkelio, bet ir pas lenkus net nėra tiesioginės trasos. Suvalkuose pervarinėja lokomotyvą į kitą pusę, Balstogėje keičia lokomotyvą iš dyzelio į elektrinį. Visa tai prideda nemažai laiko. O šiaip dėl tarptautinių maršrutų nemažai komunikuojama. Turbūt dauguma žino, kad ir į PL ir į LV galima nuvažiuoti traukiniais.
Na čia jau renkasi kiekvienas sau patogų rakursą, kaip galima skaityti atkarpą užbaigtą jeigu planuojami perpojektavimo darbai? Čia kaip namo statybos. Stogas ir sienos stovi, langai ir durys vietoj, bet dar pasamdėm naują architektą reikia truputi perplanuoti jūsų pamatus - bet šiaip jau baigtas projektas. Na nejuokinkim liaudies gal :)