Atlyginimų augimą šiemet fiksavę statybininkai 2025 m. aukso puodo nežada

Konsultavimo kompanijos „Korn Ferry“ pasaulinė atlygio pulso apklausa rodo, kad visos apklaustos statybų bendrovės 2025 m. ruošiasi kelti atlyginimus maždaug 5%.

VŽ rašė, kad bendrovės Baltijos šalyse atlikto atlygio tendencijų tyrimo metu įvertinta daugiau nei 1.300 organizacijų, kuriose dirba per 280.000 darbuotojų. Lietuvoje analizuota daugiau nei 410 įmonių atlygio ir kitų personalo valdymo rodiklių. Išsamiau apie šią apklausą ir bendras tendencijas skaitykite čia.

Visgi VŽ apklausti statybos sektoriaus atstovai išlieka atsargūs. Jų teigimu, viskas galiausiai priklausys nuo ekonominės situacijos.

Statistika

Septyniose iš analizuotų 65 statybų sektoriaus bendrovių, kurios įtrauktos į „Verslo žinių“ sudaromą TOP 1000, per 2024 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, užfiksuotas algų mažėjimas.

Per 2024 m. sausį–rugsėjį didžiausius atlyginimus statybų sektoriuje mokėjo Estijos kapitalo statybų bendrovė „Merko statyba“. Čia darbo užmokestis vidutiniškai siekė 7.123 Eur, arba 49,6% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Saulius Putrimas, „Merko statybos“ generalinis direktorius, paaiškina, kad tokį augimą lėmė darbuotojams išmokėtos premijos už įgyvendintus projektus.

„Vidutinis statybos objektų vystymo laikotarpis yra 2–3 m., nekilnojamojo turto (NT) vystymo objektų dar ilgesnis – apie 5 m. Projektą įgyvendinusios komandos, jam pasibaigus, gauna nuo rezultatų priklausančias premijas, todėl kažkurio mėnesio ar metų atlyginimų vidurkio pokyčiai nereiškia visuotinio atlyginių augimo“, – aiškina jis.

Vienas didesnių užfiksuotų vidutinio atlyginimų kritimų – 29,4% – rangos UAB „Jungtiniai projektai“, taip pat daugiau kaip dešimtadaliu atlyginimai mažėjo atsinaujinančios energetikos UAB „Green Genius“ (12,5%) ir pastatų gamybos UAB „Inhus“ (10,6%).

Kokie planai

Infrastruktūros, generalinės rangos bendrovės kol kas konkrečiai neįvardija, kiek kitąmet numato kelti atlyginimus.

Pavyzdžiui, S. Putrimas teigia, kad „Merko statybos“ portfelyje – sudėtingi projektai, kuriems reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, jiems reikia mokėti konkurencingą darbo užmokestį.

„Taip darysime ir kitais metais, nes patyrę, kvalifikuoti darbuotojai geba efektyviai dirbti ir naudoti resursus, profesionalumas padeda išvengti brangių klaidų, darbus atlikti laikantis terminų. Investicijos į darbo užmokestį padeda sutaupyti kitur“, – tikina jis.

Almantas Čebanauskas, UAB „Eikos statybos“, kurioje atlyginimai per šiuos metus kilo 44,3%, iki 3.046 Eur, vadovas, tikina, kad atlyginimų augimas 2025 m. priklausys nuo ekonominės situacijos, infliacijos.

„Darbo užmokesčio didėjimas priklauso nuo darbuotojo indėlio į įmonės veiklą, jo kvalifikacijos ir pasiektų rezultatų“, – priduria jis.

UAB „Infes“ vidutinė alga krito 6,6%, iki 2.601 Eur. Arvydas Markevičius, bendrovės generalinis direktorius, akcentuoja, kad įmonė seka bendras tendencijas ir ekonominius pokyčius, atlyginimus stengiasi nuolat peržiūrėti, kad jie atspindėtų bendras sąlygas ir skatintų darbuotojų lojalumą.

„Mūsų pagrindinis prioritetas – pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus, galinčius prisidėti prie sparčiai besiplečiančio projektų portfelio. Kadangi mūsų projektų apimtis auga, plečiame savo komandą“, – priduria jis.

Gediminas Gribulis, infrastruktūros UAB „Fegda grupė“ generalinis direktorius, dar kiek anksčiau interviu VŽ minėjo, kad įmonės prioritetas – mokėti vienus didžiausių atlyginimų kelių sektoriuje, jog galėtų pritraukti darbuotojų.

„Jau dešimtmetį žiūrime viešai prieinamą informaciją apie atlyginimus, visada esame tarp lyderių, tikimės tokie ir išlikti. Mokėdami konkurencingą algą, galime pritraukti žmonių, kurie nori dirbti su sudėtingais projektais“, – teigia jis.

Robertas Ziminskis, infrastruktūros statybų AB HISK generalinis direktorius, nors ir neįvardija konkrečių skaičių, tikina, kad įmonė, priklausomai nuo situacijos, yra pasiruošusi reaguoti lanksčiai.

„Atidžiai sekame ekonomikos prognozes, infliacijos lygį, Vyriausybės programas ir rinkos konkurencingumą“, – kalba jis.

Tuo metu Aldas Rusevičius, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius, situaciją vertina atsargiai ir neslepia, kad šiandien planų kelti darbo užmokesčio neturi.

„Numatomas kelių sektoriaus finansavimo mažėjimas reiškia menkesnius užsakymus, o tai gali pakoreguoti ir darbuotojų poreikį. Bendrai transporto infrastruktūros statybos sektoriuje įvairių specialistų trūksta ir ši tendencija, deja, lieka nepakitusi ne vienerius metus. Rasti motyvuotų, darbo patirties turinčių, aukštos kvalifikacijos kandidatų nėra lengva“, – sako jis ir priduria, kad dėl darbuotojų tenka konkuruoti su kitomis sektoriaus įmonėmis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis atlyginimas statybų sektoriuje 2024 m. antrąjį ketvirtį siekė 1.918 Eur, arba 12,66% mažiau nei Lietuvoje (2.196 Eur). Šių metų antrąjį ketvirtį palyginti su pirmuoju – augimas buvo 0,3%, o per metus – 9,85%.