Statybininkų ieškos, ar jų ras – kitas klausimas

VŽ sudaromame TOP 1000 reitinge dauguma statybos bendrovių 2024 m. spalį, palyginti su 2024 m. sausiu, savo darbuotojų skaičių didino. Vienos nelabai dideliu skaičiumi, bet buvo ir tokių, kurios vien per šiuos metus priėmė daugiau kaip 100 darbuotojų. Buvo ir tokių, kur darbuotojų skaičius tiek ir sumažėjo.

Visgi ypatingų tendencijų kol kas nematyti: viskas remiasi į projektus ir užsakymų skaičių. Bet amžinoji bėda – darbuotojų trūkumas – įmonių nepalieka.

Labiausiai darbuotojų skaičius per metus išaugo statybų UAB „Infes“. Arvydas Markevičius, įmonės generalinis direktorius, sako, kad darbuotojų skaičius buvo neatsiejamas nuo bendro įmonės augimo: didėjančio projektų skaičiaus ir apyvartos.

„Manome, kad ateinančiais metais darbuotojų skaičius įmonėje augs, tačiau nebus didelio šuolio. Augimas numatomas, nes sėkmingai startavome privačiame sektoriuje ir pasirašėme sutartį dėl reikšmingo strateginio projekto įgyvendinimo (jo atskleisti įmonė negali – VŽ). Suprantame, kad įmonės veiklos vystymas naujose srityse, tikėtina, pareikalaus ir papildomų žmogiškųjų resursų, todėl esame pasiruošę pildyti savo komandą“, – sako A. Markevičius.

O didžiausias darbuotojų mažėjimas – energetikos projektų statybos UAB „Vytrita“. Bendrovė į VŽ užklausą dėl komentaro neatsakė. 

Atrodytų, kad 2024 m., palyginti su 2022–2023 m., ryškiai darbuotojų sumažėjo rangos UAB „Eikos statyba“. Visgi čia darbuotojų skaičiaus sumažėjimą lėmė tai, kad įmonė 2023 m. užbaigė įgyvendinti didelės apimties neįvardijamą projektą.

„2024 m. užbaigėme didelius ir reikšmingus projektus, tokius kaip VU Medicinos fakultetas ir Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas. Naujų projektų statybos dar neprasidėjo, todėl pajamos šiais metais bus apie 20% mažesnės. Tai lėmė, kad 2024 m. naujų darbuotojų aktyviai neieškojome ir darbuotojų skaičiaus nedidinome“, – sako Almantas Čebanauskas, „Eikos statybos“ direktorius.

Jo teigimu, kitąmet darbuotojų skaičius didės apie 30–40%.

„Šių metų antrojoje pusėje pasirašius sutartis dėl Panevėžio infekcinės ligoninės ir karinio miestelio Rūdninkuose pirmojo etapo statybos, padidėjo tiek inžinerinio personalo, tiek darbininkų poreikis“, – kalba A. Čebanauskas.

Jis priduria, kad apskritai situacija ieškant darbuotojų nepasikeitė: aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta ir jų rasti nėra lengva.

„Vien šiuo metu turime apie 10 laisvų pozicijų statybos inžineriniam personalui“, – sako jis.

Remsis į kelių finansavimą

Infrastruktūros statybos AB HISK (buv. „Panevėžio keliai“) per metus įdarbino 113 žmonių, pati įmonė VŽ teigia, kad šiais metais į darbą priėmė 190 naujų darbuotojų.

„Konkurencingoje rinkoje rasti kvalifikuotų, inžinerinį išsilavinimą ir patirtį turinčių specialistų nėra itin lengva, nuolat jaučiamas šių darbuotojų poreikis. Palaikome ryšius su šios srities specialistus rengiančiomis mokslo įstaigomis ir viliamės, kad artimoje ateityje jaunuoliai noriau rinksis inžinerines specialybes“, – sako Robertas Ziminskis, bendrovės generalinis direktorius.

Kita infrastruktūros statybos AB „Kauno tiltai“ darbuotojų skaičių paaugino 86 žmonėmis. Aldas Rusevičius, „Kauno tiltų“ generalinis direktorius, pažymi, kad augusį darbuotojų skaičių lėmė užsakymų apimtis.

„Įgyvendiname „Via Balticos“ paskutinės atkarpos rekonstrukcijos projektą, kuris dėl savo sudėtingumo, kompleksiškumo bei grafikų išties kelia daug iššūkių ir reikalauja vienu metu sutelkti daug specialistų, mechanizmų“, – sako jis.

Vis dėlto dėl kitų metų perspektyvų jis nėra toks optimistiškas: „2025 m. žmogiškųjų išteklių situaciją vertiname atsargiai – numatomas kelių sektoriaus finansavimo mažėjimas reiškia menkesnius užsakymus, o tai gali pakoreguoti ir dirbančiųjų poreikį.“

VŽ primena, kad keliams kitąmet numatomas 784 mln. Eur finansavimas, arba 11% mažesnis nei šiemet. Vis dėlto kol kas dar vyksta biudžeto derinimo procedūros, tad šis skaičius, tikėtina, kis.

A. Rusevičius pastebi, kad apskritai darbuotojų ir toliau trūksta.

„Rasti motyvuotų, darbinės patirties turinčių, aukštos kvalifikacijos kandidatų nėra lengva. Mūsų šalies kelių statybos rinka yra maža, dėl tų pačių specialistų varžomės su kitomis Lietuvos kelių įmonėmis. Profesinės mokyklos nerengia kelininkų, tiltininkų, kelių srities mechanizatorių. Jauni žmonės vis rečiau renkasi dirbti fizinį darbą“, – kalba A. Rusevičius.

„Aukštosios mokyklos, rengiančios inžinierių pamainas, taip pat nesurenka stojančiųjų tiek, kad nuosekliai užtikrintų pakankamą pakeičiamumą. Migracijos politika, senstanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje – kompleksinės priežastys, sukuriančios nuolatinį darbuotojų trūkumą“, – priduria „Kauno tiltų“ vadovas.