Gulint akmeniu vanduo nepratekės
VŽ kalbinti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai sako, kad nors problemų – per akis, o karantinas greitai baigtis nežada, jų padėtis nepalyginamai geresnė, nei buvo šį pavasarį.
Pavasarinio karantino į kampą įspeisti vieni mažieji aludariai ėmėsi kurti e. parduotuves, tačiau šios buvo skirtos labiau patiems nusiraminti – pajamų jos generavo nedaug. Kiti puolė ieškoti naujų pardavimo kanalų. UAB „Joalda“ – vienas iš pavyzdžių. Jos vadovų žvilgsnis nukrypo į prekybos tinklus.
„Apie tai, kad reikėtų bandyti kalbėtis su prekybos tinklais, anksčiau net negalvojau, nes mums visiškai užteko barų ir renginių. Be to, juk mes mažiukai – atrodė, kas su tokiais leisis į kalbas. Tačiau dabar kitos išeities nebebuvo, todėl teko išdrįsti“, – po pirmojo karantino VŽ pasakojo Darius Rimkevičius, bendrovės „Joalda“ direktorius.
Jam pavyko padaryti tai, kas, atrodė beveik neįmanoma, – per porą mėnesių mažųjų aludarių produkcija atsidūrė „Lidl“. Tad šį karantiną įmonė pasitinka jausdamasi kur kas tvirčiau – dabar didžiausi jos pardavimai vyksta būtent šio tinklo parduotuvėse.
„Jei pavasarį nebūtume su šiuo tinklu pasirašę sutarties, manau, antrojo smūgio nebūtume atlaikę“, – sako verslininkas.
Taip karantinas bendrovei išėjo į naudą, nes ji pasuko į mažmeninės prekybos kanalą, be to, pradėjo nedideliais kiekiais eksportuoti gėrimus į Angliją, Airiją. Pasak įmonės vadovo, jei ne karantinas, vargu ar būtų išdrįsę prekybos tinklui „Lituanika“ siūlyti savo produkciją. Vadovas tikisi, kad šio karantino metu nereikės žmonių išleisti į prastovas, nes turi užtektinai užsakymų.
Smulkieji prekybininkai dėl skirtingų veiklų sustabdymo jaučiasi labiau diskriminuojami. Priešingai nei maitinimo įstaigos, jie dirbti galėjo ir spalį, ir lapkritį, o dabar svarsto, kad tada jau buvo galima valdyti situaciją ir užverti parduotuvių duris. Dabar, smulkiesiems nedirbant, jų asortimento – ne maisto prekių – pirkėjai plūsta į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves.
Jolita Girijotienė, UAB „Aika“, valdančios dovanų ir suvenyrų parduotuves „Skruzdėlynas“, „Aika dovanos“ ir e. parduotuvę „Aika.lt“, vadovė, pasakoja, kad šiemet, uždarius fizines parduotuves, „Aika“ investuoja į e. parduotuvę, tačiau pirkėjų srautas dar per mažas, o pardavimai internetu sudaro kelis procentus visos apyvartos. Verslininkė tikisi, kad žmonės atkreips dėmesį į mažus prekybininkus, ieškos prekių ir dovanų internete, neis į dideles parduotuves, kur dirbs ne tik maisto skyriai, ir nerizikuos savo sveikata. Kol kas tik neaišku, ar pavyks sumažinti dideles nuomos išlaidas, – patalpų nuomotojai ragina laukti Vyriausybės sprendimų, o ši apie nuomos kompensacijos galimybę tik užsimena.
J. Girijotienė sako, kad iš ankstesnės valstybės pagalbos priemonių nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui padėjo subsidijos darbuotojų, esančių prastovose, atlyginimams, taip pat nors ir sunkiai, bet vis dėlto gauta kompensacija už patalpų nuomą.
„Tos priemonės – nuomos, prastovų subsidijos – dabar irgi būtų reali pagalba. Dėl paskolų – nedrįsčiau jos imti antrą kartą, tačiau jei būtų atidėti mokėjimai, pailginti paskolų nukentėjusiam verslui terminai, tai padėtų. Žinoma, ir subsidija pagal pernai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį būtų parama“, – apie kuriamas priemonės apribotam verslui svarsto verslininkė.
Grožio ir sveikatinimo sektorius neveikia jau nuo lapkričio – vos tik paskelbus antrąjį karantiną. Vis dėlto kai kurie šio verslo atstovai, nors jų veikla visiškai paralyžiuota, dabar yra nusiteikę kur kas pozityviau nei per pirmąjį karantiną. Nes pamatė, kad, jam pasibaigus, ne tik sugrįžo nuolatiniai klientai, bet ir atsirado nemažai naujų.
Maitinimo įstaigos, kurių durys klientams buvo užvertos dar iki karantino sugriežtinimo, sukasi, kaip kas išmano. Štai Jaunius Mališauskas, Prienų picerijos „Tango Pizza & Grill“ savininkas, sako, kad antrasis karantinas maitinimo įstaigos veiklos neturėtų paveikti – ji toliau gamins maistą išsinešti ir pristatys į namus. Nepaisydama neapibrėžtumo kupinų metų, bendrovė šiemet sumažėjusias darbo apsukas ir laisvesnį grafiką išnaudojo investicijoms ir atsinaujinimui. Pavyzdžiui, klientai maistą į namus užsisako e. parduotuvėje – picerijos interneto svetainėje galima ir užsakyti, ir atsiskaityti. Verslininkas skaičiuoja, kad šiemet padėjo subsidijos darbuotojų, esančių prastovose, atlyginimui, po pirmojo karantino gauta nuomos kompensacija.
Atrodytų, karantinas – puiki proga duris lankytojams užvėrusiems restoranams ir kavinėms imtis paruošto maisto pristatymo į namus (ar biurus) paslaugos. Tačiau kai kurios maitinimo įstaigos žengė tik pusę žingsnio: pamėginus kreiptis į kelis Vilniuje dirbančius restoranus ar kavines, tenka išgirsti kone vienodus atsakymus: „Paruoštus patiekalus turite atsiimti patys“, „Per toli, nevežame“ arba „Mes vežame tik 5 kilometrų spinduliu“ ir pan. Nes, matyt, jeigu gyvenate nors 300 metrų už šio spindulio ribų, patiekalai gali atkeliauti atšalę? Tiesa, jie atvežami (jei išvis atvežami) atšalę ir iš gerokai arčiau esančių maitinimo įstaigų. Kodėl demonstruojamas toks nelankstumas, kodėl, pavyzdžiui, negalima įsigyti šilumą išlaikančių priemonių? Juk karantinas – jau ne naujiena, pamokoms išmokti laiko buvo. Taip ir peršasi išvada – užsakymai tokioms įmonėms nereikalingi, kaip ir pajamos. Geriau nieko neveikti. Nuostolius apmokės valstybė?
VŽ puikiai supranta, kad niekam nėra lengva šiuo periodu. Tačiau optimizmo įžiebia pavyzdys verslių žmonių, kurie, užuot rypavę, ieško sprendimų. Norisi priminti vieno pašnekovo išmintį: reikia rūpintis dėl to, ką gali pakeisti, o jei ne – prisitaikyti prie situacijos.
